Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
LycopodiophytaStatusis atgiris Huperzia selago Mokslinė klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalystė Augalai Plan
Pataisūnai
| Lycopodiophyta | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Statusis atgiris (Huperzia selago) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Pataisūnai (Lycopodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius, priklausantis sporinių induočių grupei. Tai seniausiai nuo bendro protėvio kamieno atskilusi ir iki šiol egzistuojanti augalų grupė, kildinama iš zosterofilainių. Paleozojaus eros karbono periode klestėję mediniai pataisūnai iš lepidodendro (Lepidodendron), sigilarijos (Sigillaria) ir daugelio kitų genčių formavo miškus. Dabartiniai pataisūnai yra daugiamečiai, visžaliai, žoliniai augalai, sudarantys tankius sąžalynus vidutinių platumų miškuose, o tropikuose ir subtropikuose – epifitai. Gyvenimo cikle dominuoja sporofitas.
Morfologija
Sporofitai pasižymi dichotominiu ar pseudomonopodiniu šakojimusi, jie skirstomi į du tipus: pagrindiniai, neriboto augimo, horizontaliai palei žemę besidriekiantys plagiotropiniai antžeminiai (Lycopodium) arba požeminiai (Diphasiastrum) šakniastiebiai ir riboto augimo, nuo plagiotropinių stiebų vertikaliai atsišakojantys ortotropiniai stiebai. Kai kurių atstovų stiebas gali būti redukuotas (Isoetes).
Lapai – mikrofilai, dažniausiai maži, ištisiniai, vienagysliai, bekočiai, spirališkai išsidėstę ant stiebų. Pagal kilmę – enacijos. Mikrofilai pagal funkciją skirstomi į trofofilus ir sporofilus. Trofofilai – vegetatyviniai lapai, atlieka fotosintezę, žali, smulkūs, linijiškai lancetiški arba yliški, žvynelių pavidalo, spirališkai išsidėstę ant ortotropinių ir plagiotropinių stiebų. Didžioji dalis šiuolaikinių rūšių – homosporiniai. Heterosporinių (Isoetopsida) pataisūnų lapai turi liežuvėlius (ligules). Ant sporofilų viršutinio paviršiaus, ties pamatu formuojasi sporangės, jie gali būti susitelkę ant ortotropinių stiebų viršūnių į sporines varputes – strobilus (Lycopodium clavatum) arba sudaryti sporifikuojančių lapų zonas (Huperzia selago). Sporofilai morfologiškai gali būti panašūs į trofofilus, tačiau dažnai skiriasi dydžiu, forma ir spalva.
Anatomija
Pataisūnų anatomija atskleidžia jų archaiškus bruožus. Stiebams nebūdinga įterptinė meristema, ašinės struktūros auga tik apikaliniu būdu. Stiebus iš išorės dengia vienasluoksnis epidermis su žiotelėmis. Giliau yra žievė, sudaryta iš trijų sluoksnių: ramstinio audinio, kurį sudaro storasienės ląstelės, po juo esti plonasienių ląstelių , o už jos vėl išsidėsto viduryje esančią juosiantis ramstinis audinys. Brazdo stiebe nėra, todėl šiam skyriui nebūdingas antrinis stiebo storėjimas. Pataisūnų stelė (ašinis apytakos cilindras) yra plektostelės tipo. Ją supa pericikliu išklotas endodermis, o plektostelės viduje yra atskiromis juostelėmis išsidėsčiusi ksilema (vandens indai), kurią iš visų pusių supa (rėtiniai indai). Šerdies nėra.
, kaip ir stiebą, dengia vienasluoksnis epidermis su žiotelėmis. Pagrindinis, lapalakštį užpildantis audinys – mezofilis, jo ląstelės turi chlorofilo ir atlieka fotosintezę. Lapo centre išsidėstę apytakos audiniai.
Gyvenimo ciklas
Gyvenimo ciklą sudaro vyraujantis diploidinis sporofitas, kuriame vystosi nelytinės sporos, ir haploidinis gametofitas, produkuojantis lytines ląsteles.
Sporos formuojasi įvairios formos sporangėse, esančiose ant sporofilų, kurie būna susitelkę sporifikacijos zonose arba į sporines varputes – strobilus. Sporangėms subrendus, jos atsiveria išilginiais plyšiais, pro kuriuos savaime išsibarsto haploidinės sporos. Sporoms atsidūrus ant dirvos paviršiaus, jas pridengia įvairios nuokritos arba lietaus vanduo jas nuplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kuriuose sudygsta per 3–8 metus. Lycopodiopsida klasės atstovai formuoja vienodas izosporas, kurioms sudygus išsivystę lytinės kartos atstovai gametofitai yra dvilyčiai, požeminiai, makroskopiniai, pasižymi mikosimbioze ir turi rizoidus. Vystosi ilgai – iki 15 metų. Šiai klasei priklausančių rūšių gametofitai pagal formą įvairūs: rutuliški, disko pavidalo, netaisyklingo dubenėlio pavidalo (Lycopodium sp.), šakniavaisių morkos ar runkelio pavidalo (Diphasiastrum sp.).Isoetopsida klasės atstovai formuoja heterosporas – mikrosporas ir makrosporas, kurioms sudygus palyginti greitai vystosi skirtingų lyčių mikroskopiniai gametofitai, kurie geba vykdyti fotosintezę.
Ant subrendusių gametofitų formuojasi archegonės, kuriose vystosi kiaušialąstės ir anteridžiai, kuriuose susidaro judrūs dvižiužiai spermatozoidai. Po apvaisinimo, kuris įvyksta gleivėtoje, drėgnoje terpėje, susidariusios zigotos išdygsta juvenilinis sporofitas, kuris dar kelerius metus naudojasi gametofito maistinėmis medžiagomis, kol šis sunyksta. Tuomet sporofitas tęsia savo gyvenimą savarankiškai, subrendęs produkuoja sporas.
Reikšmė
Lycopodium clavatum (vaistinio pataiso) sporos degios, hidrofobinės, naudojamos pirotechikai ir medicinoje (įvairiems odos iššutimams, negyjančioms žaizdoms gydyti).
Lycopodium lapų ekstraktas pasižymi žaizdų gijimą skatinančiomis savybėmis.
Klasifikacija
Lietuvoje auga šios pataisūnų skyriaus rūšys:
Klasė. Slepišerainiai (Isoetopsida)
- Šeima. Slepišeriniai (Isoetaceae)
- Gentis. Slepišerė (Isoetes)
- Rūšis. Ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Rūšis. Šerinė slepišerė (Isoetes setacea). Lietuvoje ieškotina rūšis, aptinkama Latvijoje.
- Gentis. Slepišerė (Isoetes)
Klasė. Pataisainiai (Lycopodiopsida)
- Šeima. Pataisiniai (Lycopodiaceae)
- Gentis. Padraika (Diphasiastrum)
- Rūšis. Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum). Smulkiųjų rūšių grupė.
- Rūšis. Trivarpė padraika (Diphasiastrum tristachyum).
- Gentis. Atgiris (Huperzia)
- Rūšis. Statusis atgiris (Huperzia selago). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Gentis. Pataisas (Lycopodium)
- Rūšis. Pataisas varinčius (Lycopodium annotinum)
- Rūšis. Vaistinis pataisas arba pataisas šarkakojis (Lycopodium clavatum)
- Gentis. Pataisiukas (Lycopodiella)
- Rūšis. Patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata) Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą
- Gentis. Padraika (Diphasiastrum)
Klasė. Selaginelainiai (Selaginellopsida)
- Šeima. Selagineliniai (Selaginellaceae)
- Gentis. Selaginelė (Selaginella)
- Rūšis. Paprastoji selaginelė (Selaginella selaginoides). Lietuvoje augo vėlyvojo ledynmečio metu.
- Gentis. Selaginelė (Selaginella)
Saugomos rūšys
Dvi pataisūnų rūšys – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų. Dauguma žmonių šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant gali nukentėti patys rečiausieji. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pataisai išaugs tik po daugelio metų.
Pataisai įrašyti į LR aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą bei Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą.
Pagal galiojančius teisės aktus šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais. Pažeidusiems šį draudimą numatyta administracinė atsakomybė.
Dichotominis rūšių pažinimo raktas
1. Sporangės paprastų lapų pažastyse. Stiebas nuo pat pagrindo dvišakai šakojasi į stačias šakas, kurių viršūnės užsibaigia maždaug viename aukštyje. Statusis atgiris (Huperzia selago).
— Sporangės sporofilų pažastyse, susitelkusių į viršūnines varputes (kartais sporofilai dydžiu ir forma beveik nesiskiria nuo vegetatyvinių lapų. 2.
2. Šakos daugiau ar mažiau plokščios, lapai žvyniški, išsidėstę eilėmis. 5
— Šakos apvalios, lapai išsidėstę spirališkai. 3.
3. Sporofilai beveik nesiskiria nuo vegetatyvinių lapų, todėl varpa nuo vegetatyvinės dalies neaiškiai atsiribojusi, tik truputį storesnė. Mažas, į samaną panašus pelkių augalas. Patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata).
— Varputės labai ryškiai skiriasi nuo vegetatyvinių lapų, jos kotuotos ar bekotės, aiškiai nuo vegetatyvinės dalies. 4.
4. Varputės bekotės, pavienės; lapų viršūnės be šerelio; stiebas gulsčias, toli nusidriekęs. Pataisas varinčius (Lycopodium annotinum)
— Varputės kotuotos, po 2-3(5) kotelio viršūnėje; lapai baigiasi ilgu žilu šereliu. Vaistinis pataisas arba pataisas šarkakojis (Lycopodium clavatum)
5. Augalas ryškiai žalias, šakos vėduokliškai ar piltuviškai prasiskleidusios; šoniniai šakučių lapai platesni nei plokščiųjų pusių ir jų viršūnės atsiknojusios. Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum).
— Augalas pilkšvai ar melsvai žalias, puokštėtai išsišakojęs, visų pusių šakelės lapai maždaug vienodi. Trivarpė padraika (Diphasiastrum tristachyum).
Šaltiniai
- Naujalis, J. R., Meškauskaitė, E., Juzėnas, S., Meldžiukienė, A., Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 69-74, 2009
- Minkevičius A. 1959: LTSR Flora 1 t. – Vilnius
- Rimgailė-Voicik, R., Naujalis, J. R., Voicikas, A., 2015. Organization of club moss gametophytes and juvenile sporophyte populations in pine forests. Pol. J. Ecol. 66:311–324.
- Manjunatha, B.K., Krishna, V., Vidya, S.M., Mankani, K.L. and Manohara, Y.N., 2007. Wound healing activity of Lycopodium serratum. Indian Journal of Pharmaceutical Sciences, 69(2), p.283.
- Gudžinskas Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius. 212 P. ISBN 9986-662-14-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pataisūnai, Kas yra Pataisūnai? Ką reiškia Pataisūnai?
LycopodiophytaStatusis atgiris Huperzia selago Moksline klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalyste Augalai Plantae Pokaralyste Cormobionta Skyrius Pataisunai Lycopodiophyta Pataisunai Lycopodiophyta eukariotu Eukaryota domeno augalu Plantae karalystes skyrius priklausantis sporiniu induociu grupei Tai seniausiai nuo bendro protevio kamieno atskilusi ir iki siol egzistuojanti augalu grupe kildinama is zosterofilainiu Paleozojaus eros karbono periode klesteje mediniai pataisunai is lepidodendro Lepidodendron sigilarijos Sigillaria ir daugelio kitu genciu formavo miskus Dabartiniai pataisunai yra daugiameciai viszaliai zoliniai augalai sudarantys tankius sazalynus vidutiniu platumu miskuose o tropikuose ir subtropikuose epifitai Gyvenimo cikle dominuoja sporofitas MorfologijaSiuloma mikrofilu evoliucijos schema 1 Sawdonia 2 Asteroxylon 3 Leclercqia genciu fosilijose Sporofitai pasizymi dichotominiu ar pseudomonopodiniu sakojimusi jie skirstomi į du tipus pagrindiniai neriboto augimo horizontaliai palei zeme besidriekiantys plagiotropiniai antzeminiai Lycopodium arba pozeminiai Diphasiastrum sakniastiebiai ir riboto augimo nuo plagiotropiniu stiebu vertikaliai atsisakojantys ortotropiniai stiebai Kai kuriu atstovu stiebas gali buti redukuotas Isoetes Lapai mikrofilai dazniausiai mazi istisiniai vienagysliai bekociai spiraliskai issideste ant stiebu Pagal kilme enacijos Mikrofilai pagal funkcija skirstomi į trofofilus ir sporofilus Trofofilai vegetatyviniai lapai atlieka fotosinteze zali smulkus linijiskai lancetiski arba yliski zvyneliu pavidalo spiraliskai issideste ant ortotropiniu ir plagiotropiniu stiebu Didzioji dalis siuolaikiniu rusiu homosporiniai Heterosporiniu Isoetopsida pataisunu lapai turi liezuvelius ligules Ant sporofilu virsutinio pavirsiaus ties pamatu formuojasi sporanges jie gali buti susitelke ant ortotropiniu stiebu virsuniu į sporines varputes strobilus Lycopodium clavatum arba sudaryti sporifikuojanciu lapu zonas Huperzia selago Sporofilai morfologiskai gali buti panasus į trofofilus taciau daznai skiriasi dydziu forma ir spalva AnatomijaLycopodium annotinum stiebo plektostele Pataisunu anatomija atskleidzia ju archaiskus bruozus Stiebams nebudinga įterptine meristema asines strukturos auga tik apikaliniu budu Stiebus is isores dengia vienasluoksnis epidermis su ziotelemis Giliau yra zieve sudaryta is triju sluoksniu ramstinio audinio kurį sudaro storasienes lasteles po juo esti plonasieniu lasteliu o uz jos vel issidesto viduryje esancia juosiantis ramstinis audinys Brazdo stiebe nera todel siam skyriui nebudingas antrinis stiebo storejimas Pataisunu stele asinis apytakos cilindras yra plektosteles tipo Ja supa pericikliu isklotas endodermis o plektosteles viduje yra atskiromis juostelemis issidesciusi ksilema vandens indai kuria is visu pusiu supa retiniai indai Serdies nera kaip ir stieba dengia vienasluoksnis epidermis su ziotelemis Pagrindinis lapalakstį uzpildantis audinys mezofilis jo lasteles turi chlorofilo ir atlieka fotosinteze Lapo centre issideste apytakos audiniai Gyvenimo ciklasGyvenimo cikla sudaro vyraujantis diploidinis sporofitas kuriame vystosi nelytines sporos ir haploidinis gametofitas produkuojantis lytines lasteles Sporos formuojasi įvairios formos sporangese esanciose ant sporofilu kurie buna susitelke sporifikacijos zonose arba į sporines varputes strobilus Sporangems subrendus jos atsiveria isilginiais plysiais pro kuriuos savaime issibarsto haploidines sporos Sporoms atsidurus ant dirvos pavirsiaus jas pridengia įvairios nuokritos arba lietaus vanduo jas nuplauna į gilesnius dirvozemio sluoksnius kuriuose sudygsta per 3 8 metus Lycopodiopsida klases atstovai formuoja vienodas izosporas kurioms sudygus issivyste lytines kartos atstovai gametofitai yra dvilyciai pozeminiai makroskopiniai pasizymi mikosimbioze ir turi rizoidus Vystosi ilgai iki 15 metu Siai klasei priklausanciu rusiu gametofitai pagal forma įvairus rutuliski disko pavidalo netaisyklingo dubenelio pavidalo Lycopodium sp sakniavaisiu morkos ar runkelio pavidalo Diphasiastrum sp Isoetopsida klases atstovai formuoja heterosporas mikrosporas ir makrosporas kurioms sudygus palyginti greitai vystosi skirtingu lyciu mikroskopiniai gametofitai kurie geba vykdyti fotosinteze Pataisunu sporos yra labai degios Ant subrendusiu gametofitu formuojasi archegones kuriose vystosi kiausialastes ir anteridziai kuriuose susidaro judrus dviziuziai spermatozoidai Po apvaisinimo kuris įvyksta gleivetoje dregnoje terpeje susidariusios zigotos isdygsta juvenilinis sporofitas kuris dar kelerius metus naudojasi gametofito maistinemis medziagomis kol sis sunyksta Tuomet sporofitas tesia savo gyvenima savarankiskai subrendes produkuoja sporas ReiksmeLycopodium clavatum vaistinio pataiso sporos degios hidrofobines naudojamos pirotechikai ir medicinoje įvairiems odos issutimams negyjancioms zaizdoms gydyti Lycopodium lapu ekstraktas pasizymi zaizdu gijima skatinanciomis savybemis KlasifikacijaLietuvoje auga sios pataisunu skyriaus rusys Klase Slepiserainiai Isoetopsida Seima Slepiseriniai Isoetaceae Gentis Slepisere Isoetes Rusis Ezerine slepisere Isoetes lacustris Įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga Rusis Serine slepisere Isoetes setacea Lietuvoje ieskotina rusis aptinkama Latvijoje Klase Pataisainiai Lycopodiopsida Seima Pataisiniai Lycopodiaceae Gentis Padraika Diphasiastrum Rusis Dvisake padraika Diphasiastrum complanatum Smulkiuju rusiu grupe Rusis Trivarpe padraika Diphasiastrum tristachyum Gentis Atgiris Huperzia Rusis Statusis atgiris Huperzia selago Įrasytas į Lietuvos raudonaja knyga Pav Gentis Pataisas Lycopodium Rusis Pataisas varincius Lycopodium annotinum Rusis Vaistinis pataisas arba pataisas sarkakojis Lycopodium clavatum Gentis Pataisiukas Lycopodiella Rusis Patvankinis pataisiukas Lycopodiella inundata Įrasytas į Lietuvos raudonaja knyga Klase Selaginelainiai Selaginellopsida Seima Selagineliniai Selaginellaceae Gentis Selaginele Selaginella Rusis Paprastoji selaginele Selaginella selaginoides Lietuvoje augo velyvojo ledynmecio metu Saugomos rusysDvi pataisunu rusys patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Sie labai jautrus nykstantys augalai kasmet nukencia nuo zmogaus rankos Pataisui israuti pakanka akimirkos o kad naujas isaugtu is sporos prireikia net 20 30 metu Dauguma zmoniu siu viszaliu augalu nepazįsta todel juos raunant gali nukenteti patys reciausieji Jeigu zali kerai israunami toje vietoje kiti pataisai isaugs tik po daugelio metu Pataisai įrasyti į LR aplinkos ministro patvirtinta Apribotu ar draudziamu rinkti bei prekiauti laukiniu augalu ir grybu sarasa bei Europos Bendrijos svarbos gyvunu ir augalu rusiu kuriu emimui is gamtos ir naudojimui gali buti taikomos tvarkymo priemones sarasa Pagal galiojancius teises aktus siuos augalus draudziama rauti skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais Pazeidusiems sį draudima numatyta administracine atsakomybe Dichotominis rusiu pazinimo raktas1 Sporanges paprastu lapu pazastyse Stiebas nuo pat pagrindo dvisakai sakojasi į stacias sakas kuriu virsunes uzsibaigia mazdaug viename aukstyje Statusis atgiris Huperzia selago Sporanges sporofilu pazastyse susitelkusiu į virsunines varputes kartais sporofilai dydziu ir forma beveik nesiskiria nuo vegetatyviniu lapu 2 2 Sakos daugiau ar maziau plokscios lapai zvyniski issideste eilemis 5 Sakos apvalios lapai issideste spiraliskai 3 3 Sporofilai beveik nesiskiria nuo vegetatyviniu lapu todel varpa nuo vegetatyvines dalies neaiskiai atsiribojusi tik truputį storesne Mazas į samana panasus pelkiu augalas Patvankinis pataisiukas Lycopodiella inundata Varputes labai ryskiai skiriasi nuo vegetatyviniu lapu jos kotuotos ar bekotes aiskiai nuo vegetatyvines dalies 4 4 Varputes bekotes pavienes lapu virsunes be serelio stiebas gulscias toli nusidriekes Pataisas varincius Lycopodium annotinum Varputes kotuotos po 2 3 5 kotelio virsuneje lapai baigiasi ilgu zilu sereliu Vaistinis pataisas arba pataisas sarkakojis Lycopodium clavatum 5 Augalas ryskiai zalias sakos veduokliskai ar piltuviskai prasiskleidusios soniniai sakuciu lapai platesni nei ploksciuju pusiu ir ju virsunes atsiknojusios Dvisake padraika Diphasiastrum complanatum Augalas pilksvai ar melsvai zalias puokstetai issisakojes visu pusiu sakeles lapai mazdaug vienodi Trivarpe padraika Diphasiastrum tristachyum Vikiteka Pataisunai vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiNaujalis J R Meskauskaite E Juzenas S Meldziukiene A Botanikos praktikos darbai archegoniniai ir ziediniai augalai vadovelis aukstuju mokyklu biomedicinos mokslu studiju programu studentams Vilnius Vilniaus universiteto leidykla pp 69 74 2009 Minkevicius A 1959 LTSR Flora 1 t Vilnius Rimgaile Voicik R Naujalis J R Voicikas A 2015 Organization of club moss gametophytes and juvenile sporophyte populations in pine forests Pol J Ecol 66 311 324 Manjunatha B K Krishna V Vidya S M Mankani K L and Manohara Y N 2007 Wound healing activity of Lycopodium serratum Indian Journal of Pharmaceutical Sciences 69 2 p 283 Gudzinskas Z 1999 Lietuvos induociai augalai Vilnius 212 P ISBN 9986 662 14 1