Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės iždas lenk skarb państwowy Lietu
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės iždas, (lenk. skarb państwowy), Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro iždas lenk. skarb nadworny), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės krašto iždas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės iždas – pagrindinė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės mokesčių, rinkliavų ir kitų valstybės surinkimo bei išlaidų kontrolės institucija.
Istorija
XIII a. - XIV a. buvo bendras Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės iždas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro iždas, sudaromas iš reguliarių rinkliavų, rinktų iš valstybės ir lauko bendruomenių. Seniausias natūrinis mokestis buvo duoklė, iš gyventojų renkama medumi, vašku, žvėrių ir gyvulių kailiais. Rinkliavos natūra, mezliava ir buvo surenkamos per iždo pasėdžius.
Piniginis mokestis karo reikalams buvo sidabrinė. XV a. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įvedė 5 grašių sidabrinę nuo 2 jaučių, vėliau ji didėjo. Iždo pajamas taip pat sudarė muitai, žydų mokamas pagalvės mokestis, gėralų mokestis, prekybos mišku ir miško prekėmis monopolis, pinigų kalyba. 1514-1529 m. prievolės pakeistos mokesčiais.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis 1527 m. pertvarkė Žemaitijos valdinių prievoles ir valdovo valsčių valstiečiams vietoj pasėdžių, natūra duotų rinkliavų, nustatė piniginį mokestį sau ir valstybei nuo žagrės. 1527-1535 m. jis įvestas visiems Žemaitijos valstiečiams. Pagal 1529 m. išleistus naujus nuostatus Aukštaitijos dvarų valdytojams, mezliavą imta rinkti nebe natūra, o pinigais. Už telyčią buvo nustatytas 30 grašių, už paršą – 20, už aviną – 4, už gaidį ir 10 kiaušinių – 1 grašio mokestis. Be to, buvo renkama ir dėkla (rugiai ir avižos). Mokesčių nemokėjo bažnytiniai dvarai, atleisti nuo mokesčių Aukštaitijos krikšto metu 1387 m. ir bajorai. 1434 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis paskelbė privilegiją, kuria bajorų ir kunigaikščių valstiečiai buvo atleisti nuo duoklių (dėklos) didžiajam kunigaikščiui. 1447 m. Kazimiero privilegija bajorų ir miestiečių valstiečiai atleisti nuo mezliavos ir sidabrinės bei kai kurių valstybės darbų. Palikta , pastovis didžiajam kunigaikščiui arba jo pasiuntiniams, tiltų taisymas ir naujų statymas, senų pilių taisymas. Bajorų valstiečiams tai 1588 m. panaikino III Lietuvos Statutas.
Bajorų bei dvasininkų valstiečiai ir miestiečiai mokesčius valstybei privalėjo mokėti tik bajorų Seimo sutikimu. 1559 m. Seime Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas atleido Lietuvos bajorus nuo muitų išvežant savo medieną, grūdus, 1566 m. II Lietuvos Statutas – ir nuo vidaus muitų. III Statutas jiems leido be muitų savo reikalams įsivežti prekių. Ypač daug lėšų reikėjo XV a. pab.- XVI a. vis atsinaujinančiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gynybiniam karui su Rusija. 1590 m. įvesta kvarta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės reikalams, kurią nuo 1633 m. pradėta imti kasmet. Karalienė Bona Sforca reikalavo daugiau lėšų rūmams Vilniuje išlaikyti. Mokesčiai ir iždo įplaukos didėjo. Pradėta šaukti bajorų seimelius, prašyta jų sutikimo apsidėti mokesčiais. Mokesčius imta rinkti griežčiau. 1789 m. įvestas papildomas aukos mokestis kariuomenei.
Mokesčių sistema
Mokesčių įplaukoms apskaičiuoti nuo 1507 m. pradėta surašinėti prievolinius vienetus – dūmus. Valdovo nurodymu visi mokesčiai ir pajamos Žemaitijoje surašytos 1537–1538 m., kitur nuo XVI a. vidurio vykdant Valakų reformą. Po 1569 m. Liublino unijos nusistojo nuolatinių ir nepaprastųjų mokesčių iždui papildyti sistema. Kai karo reikalams nebeužtekdavo reguliariųjų pajamų, didysis kunigaikštis kreipdavosi paramos į turtingiausių piliečių sluoksnius, t. p. į nuo mokesčių atleistus bajorus. Jų sutikimo buvo prašoma Seime. Taip greta Lietuvos didžiojo kunigaikščio iždo susidarė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas. Abu iždai visiškai atskirti 1588-1589 m. Visi valstybės dvarai, išskyrus dvaro ekonomijas, pavadinti seniūnijomis buvo palikti valstybės aparatui išlaikyti.
Iždo institucijos
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždą tvarkė žemės, krašto arba Lietuvos didysis iždininkas. Mokesčiams išieškoti 1613 m. įsteigtas (veikė iki 1764 m.) Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas ir po Liublino unijos išliko savarankiškas, buvo laikomas daugiausia Vilniaus pilyje. Nuo 1764 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos iždus tvarkė bendra Abiejų Tautų Respublikos ir . Valstybių kasos liko atskiros. Gresiant Rusijos įsiveržimo pavojui 1792 m. gegužės mėn. kasa ir visos brangenybės iš Vilniaus buvo išvežtos į Varšuvą, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kasa sujungta su Lenkijos kasa. Tačiau Targovicos konfederatai 1792 m. rugsėjo mėn. kasą grąžino į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, į Gardiną. Per Abiejų Tautų Respublikos III padalijimą 1795 Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo pajamas pasisavino Rusija ir Prūsija.
Pajamos ir išlaidos
Iždo įplaukos XVI a. 2-7 dešimtmetyje (lietuviškų grašių kapomis)
| Metai | Metinės įplaukos |
| 1511 m. (už 8 mėn.) | 10 261 |
| 1514 m. (už 2 m. ir 5 mėn.) | 46 436 |
| 1516 m. (už 2 m. ir 3 mėn.) | 11 401 |
| 1531-1535 m. | 16 543 |
| 1561 m. II pusė | 111434 |
| 1562 m. | 228 723 |
| 1563 m. | 230 697 |
| 1564 m. | 138 219 |
| 1565 m. | 173 095 |
| 1566 m. (iki balandžio 4 d.) | 105 036 |
Iždo pajamos ir išlaidos XVII a. - XVIII a. (auksinais)
| Metai | Pajamos | Išlaidos |
| 1600 m. kovo - 1603 m. vasario mėn. | 533 630 | 531 899 |
| 1603 m. kovo - 1605 m. sausio mėn. | 120 999 | 124 231 |
| 1605 m. kovo - 1606 m. kovo mėn. | 127 770 | 127 770 |
| 1628 m. liepos - 1629 m. sausio mėn. | 556 536 | 549 076 |
| 1631 m. kovo - 1632 m. kovo mėn. | 531 817 | 517 313 |
| 1647-1648 m. | 455 011 | 405 200 |
| 1649-1650 m. sausio mėn. | 1 414 925 | 731 104 |
| 1788 m. rugsėjo - 1790 m. rugsėjo mėn. | 24 411 115 | 13 087 042* |
*tik kariuomenei ir ginkluotei
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo išlaidų didžiausia dalis buvo skiriama kariuomenei išlaikyti ir ginkluotei. 1600-1632 m. iš 11 mln. 481 000 auksinų pajamų karui Livonijoje išleista 58,2 %. Kai kada karo reikalams buvo skiriama dar didesnė dalis išlaidų, pav. 1649 m. iš 731 000 auksinų pajamų net 93 %. Mažesnė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo išlaidų dalis teko kunigaikštystės pasiuntinybėms į užsienį bei užsienio pasiuntiniams priimti, paštui, žygūnams, pinigų vežėjams ir apsaugai, iždo pareigūnams, Iždo tribunolo deputatams atlyginti.
Šaltiniai
- Antanas Tyla. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 650 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas, Kas yra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas? Ką reiškia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas?
Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdas Lietuvos Didziosios kunigaikstystes valstybes izdas lenk skarb panstwowy Lietuvos didziojo kunigaikscio dvaro izdas lenk skarb nadworny Lietuvos Didziosios kunigaikstystes krasto izdas Lietuvos Didziosios kunigaikstystes zemes izdas pagrindine Lietuvos Didziosios kunigaikstystes mokesciu rinkliavu ir kitu valstybes surinkimo bei islaidu kontroles institucija IstorijaXIII a XIV a buvo bendras Lietuvos Didziosios kunigaikstystes valstybes izdas ir Lietuvos didziojo kunigaikscio dvaro izdas sudaromas is reguliariu rinkliavu rinktu is valstybes ir lauko bendruomeniu Seniausias naturinis mokestis buvo duokle is gyventoju renkama medumi vasku zveriu ir gyvuliu kailiais Rinkliavos natura mezliava ir buvo surenkamos per izdo pasedzius Piniginis mokestis karo reikalams buvo sidabrine XV a Lietuvos didysis kunigaikstis Vytautas įvede 5 grasiu sidabrine nuo 2 jauciu veliau ji didejo Izdo pajamas taip pat sudare muitai zydu mokamas pagalves mokestis geralu mokestis prekybos misku ir misko prekemis monopolis pinigu kalyba 1514 1529 m prievoles pakeistos mokesciais Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Senasis 1527 m pertvarke Zemaitijos valdiniu prievoles ir valdovo valsciu valstieciams vietoj pasedziu natura duotu rinkliavu nustate piniginį mokestį sau ir valstybei nuo zagres 1527 1535 m jis įvestas visiems Zemaitijos valstieciams Pagal 1529 m isleistus naujus nuostatus Aukstaitijos dvaru valdytojams mezliava imta rinkti nebe natura o pinigais Uz telycia buvo nustatytas 30 grasiu uz parsa 20 uz avina 4 uz gaidį ir 10 kiausiniu 1 grasio mokestis Be to buvo renkama ir dekla rugiai ir avizos Mokesciu nemokejo baznytiniai dvarai atleisti nuo mokesciu Aukstaitijos kriksto metu 1387 m ir bajorai 1434 m Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Kestutaitis paskelbe privilegija kuria bajoru ir kunigaiksciu valstieciai buvo atleisti nuo duokliu deklos didziajam kunigaiksciui 1447 m Kazimiero privilegija bajoru ir miestieciu valstieciai atleisti nuo mezliavos ir sidabrines bei kai kuriu valstybes darbu Palikta pastovis didziajam kunigaiksciui arba jo pasiuntiniams tiltu taisymas ir nauju statymas senu piliu taisymas Bajoru valstieciams tai 1588 m panaikino III Lietuvos Statutas Bajoru bei dvasininku valstieciai ir miestieciai mokescius valstybei privalejo moketi tik bajoru Seimo sutikimu 1559 m Seime Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas atleido Lietuvos bajorus nuo muitu isvezant savo mediena grudus 1566 m II Lietuvos Statutas ir nuo vidaus muitu III Statutas jiems leido be muitu savo reikalams įsivezti prekiu Ypac daug lesu reikejo XV a pab XVI a vis atsinaujinanciam Lietuvos Didziosios kunigaikstystes gynybiniam karui su Rusija 1590 m įvesta kvarta Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes reikalams kuria nuo 1633 m pradeta imti kasmet Karaliene Bona Sforca reikalavo daugiau lesu rumams Vilniuje islaikyti Mokesciai ir izdo įplaukos didejo Pradeta saukti bajoru seimelius prasyta ju sutikimo apsideti mokesciais Mokescius imta rinkti griezciau 1789 m įvestas papildomas aukos mokestis kariuomenei Mokesciu sistemaMokesciu įplaukoms apskaiciuoti nuo 1507 m pradeta surasineti prievolinius vienetus dumus Valdovo nurodymu visi mokesciai ir pajamos Zemaitijoje surasytos 1537 1538 m kitur nuo XVI a vidurio vykdant Valaku reforma Po 1569 m Liublino unijos nusistojo nuolatiniu ir nepaprastuju mokesciu izdui papildyti sistema Kai karo reikalams nebeuztekdavo reguliariuju pajamu didysis kunigaikstis kreipdavosi paramos į turtingiausiu pilieciu sluoksnius t p į nuo mokesciu atleistus bajorus Ju sutikimo buvo prasoma Seime Taip greta Lietuvos didziojo kunigaikscio izdo susidare Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdas Abu izdai visiskai atskirti 1588 1589 m Visi valstybes dvarai isskyrus dvaro ekonomijas pavadinti seniunijomis buvo palikti valstybes aparatui islaikyti Izdo institucijosLietuvos Didziosios kunigaikstystes izda tvarke zemes krasto arba Lietuvos didysis izdininkas Mokesciams isieskoti 1613 m įsteigtas veike iki 1764 m Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdas ir po Liublino unijos isliko savarankiskas buvo laikomas daugiausia Vilniaus pilyje Nuo 1764 m Lietuvos Didziosios kunigaikstystes ir Lenkijos izdus tvarke bendra Abieju Tautu Respublikos ir Valstybiu kasos liko atskiros Gresiant Rusijos įsiverzimo pavojui 1792 m geguzes men kasa ir visos brangenybes is Vilniaus buvo isveztos į Varsuva Lietuvos Didziosios kunigaikstystes kasa sujungta su Lenkijos kasa Taciau Targovicos konfederatai 1792 m rugsejo men kasa grazino į Lietuvos Didziaja kunigaikstyste į Gardina Per Abieju Tautu Respublikos III padalijima 1795 Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdo pajamas pasisavino Rusija ir Prusija Pajamos ir islaidosIzdo įplaukos XVI a 2 7 desimtmetyje lietuvisku grasiu kapomis Metai Metines įplaukos1511 m uz 8 men 10 2611514 m uz 2 m ir 5 men 46 4361516 m uz 2 m ir 3 men 11 4011531 1535 m 16 5431561 m II puse 1114341562 m 228 7231563 m 230 6971564 m 138 2191565 m 173 0951566 m iki balandzio 4 d 105 036 Izdo pajamos ir islaidos XVII a XVIII a auksinais Metai Pajamos Islaidos1600 m kovo 1603 m vasario men 533 630 531 8991603 m kovo 1605 m sausio men 120 999 124 2311605 m kovo 1606 m kovo men 127 770 127 7701628 m liepos 1629 m sausio men 556 536 549 0761631 m kovo 1632 m kovo men 531 817 517 3131647 1648 m 455 011 405 2001649 1650 m sausio men 1 414 925 731 1041788 m rugsejo 1790 m rugsejo men 24 411 115 13 087 042 tik kariuomenei ir ginkluotei Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdo islaidu didziausia dalis buvo skiriama kariuomenei islaikyti ir ginkluotei 1600 1632 m is 11 mln 481 000 auksinu pajamu karui Livonijoje isleista 58 2 Kai kada karo reikalams buvo skiriama dar didesne dalis islaidu pav 1649 m is 731 000 auksinu pajamu net 93 Mazesne Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdo islaidu dalis teko kunigaikstystes pasiuntinybems į uzsienį bei uzsienio pasiuntiniams priimti pastui zygunams pinigu vezejams ir apsaugai izdo pareigunams Izdo tribunolo deputatams atlyginti SaltiniaiAntanas Tyla Lietuvos Didziosios kunigaikstystes izdas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 650 psl