Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lietuvos Tarybų Sąjungos santykiai dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tarybų Sąjungos TSRS Lietuvos Tary
Lietuvos–TSRS santykiai
Lietuvos–Tarybų Sąjungos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tarybų Sąjungos (TSRS).
| Lietuvos–Tarybų Sąjungos santykiai | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas de facto ir de jure: 1920 m. liepos 12 d. | ||
| • Nepuolimo sutartis: 1926 m. rugsėjo 28 d. | ||
| • Savitarpio pagalbos sutartis: 1939 m. spalio 10 d. | ||
| • TSRS ultimatumas Lietuvai: 1940 m. birželio 14 d. | ||
| • Lietuvos okupacija: 1940 m. birželio 15 d. | ||
| • Lietuvos įjungimas į TSRS sudėtį: 1940 m. rugpjūčio 3 d. | ||
| • Lietuvos nepriklausomybės nuo TSRS paskelbimas: 1990 m. kovo 11 d. | ||
| • TSRS pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę: 1991 m. rugsėjo 6 d. | ||
Sovietų Rusija Lietuvos valstybę de facto ir de jure pripažino 1920 m. liepos 12 d. Rusijos Tarybų Federacinei Socialistinei Respublikai ir Lietuvai Maskvoje pasirašius Taikos sutartį, kuria nustatyta, jog „Rusija be atodairų“ pripažįsta „Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiosioms juridinėms“ pasekmėms „ir gera valia visiems amžiams“ atsisako „nuo visų Rusijos suvereniteto teisių lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu“. Nors mūšiai tarp lietuvių ir bolševikų dalinių tęsėsi iki 1920 metų, o bolševikai iki 1919 m. buvo užėmę dalį Lietuvos ir joje įkūrę Lietuvos tarybų socialistinę respubliką, Lietuvos Respublika ir Tarybų Rusija po Taikos sutarties pasirašymo ėmė bendradarbiauti. Taikos sutartimi TSRS vienintelė pripažino Vilnių Lietuvos Respublikos dalimi, o vėliau pripažinimą ne kartą patvirtino. Kita vertus, TSRS naudojosi Lietuvos–Lenkijos konfliktu ir iki gruodžio perversmo rėmė tautininkų leidinius „“ ir „Lietuvis“. Tarpukario spaudoje TSRS vadinta Sovietų Sąjunga, Sovietų Rusija.
Santykiai 1922-1939 m.
Nuo 1923 m., praėjus metams po TSRS įkūrimo, Kaune rezidavo Tarybų Sąjungos diplomatiniai atstovai, kuriems vadovavo įgaliotasis atstovas. Tarybų Sąjungos pasiuntinybė tarnautojų skaičiumi Kaune buvo viena didžiausių, personalas vis keitėsi. Nuo 1925 m. Lietuvai paskirtas nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras.
Skatinant glaudesnį tarpkultūrinį bendradarbiavimą Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pastangomis įkurta Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti. Lietuvą pasiekdavo ir TSRS kino filmai. Pirmasis TSRS filmas, viešai parodytas Lietuvoje, buvo „Šarvuotis Potiomkinas“.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, su TSRS 1926 m. rugsėjo 28 d. pasirašiusia Nepuolimo sutartį. Nepuolimo sutarties galiojimas buvo dukart pailgintas, antrą kartą 1934 m. balandžio 4 d. – iki 1945 m. gruodžio 31 d. 1933 m. liepos 5 d. pasirašyta sutartis agresoriaus sąvokai apibrėžti. J. Urbšio teigimu, Lietuva ir TSRS taip pat buvo įsipareigojusius viena kitą konfidencialiai informuoti sužinojus apie kitos šalies interesams galimai nepalankias vidinės ar tarptautinės politikos tendencijas. Vis dėlto 1932 m. TSRS ir Lenkijai sudarius nepuolimo sutartį, Maskva ėmė nebeakcentuoti Vilniaus krašto priklausymo klausimo, o 1938 m. kovo 16 d. Lenkijai paskelbus ultimatumą Lietuvai, patarė Lietuvai ultimatumą priimti, užmezgant su Lenkija diplomatinius santykius.
Santykiai 1939-1941 m.
Didžiąją dalį Tarpukario Lietuva neturėjo sienos su TSRS. Ją įgijo tik 1939 m. rugsėjo 17 d., Tarybų Sąjungai okupavus rytinę Lenkijos dalį. Lenkijos užpuolimas sukėlė įtampų ir nepasitikėjimo TSRS atžvilgiu. Lietuvoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija; netrukus ji atšaukta.
1939 m. spalio 10 d. Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių pasirašė Savitarpio pagalbos sutartį, kurios vienas iš punktų buvo TSRS Raudonosios armijos įgulų (viso apie 20 000 karių) įvedimas mainais į Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto grąžinimą Lietuvai (faktiškai buvo grąžintas tik penktadalis okupuotos teritorijos). Neilgai trukus akivaizdžiai komplikavosi dvišaliai santykiai. TSRS ėmė kaltinti Lietuvą jos karių grobimu. Garsiausia to laiko byla − Butajevo byla.
1940 m. birželio 14 dieną TSRS Lietuvai įteikė ultimatumą ir po mažiau nei paros įvedusi papildomus karinius dalinius šalį okupavo. Lietuvos Vyriausybę pakeitė marionetinė Liaudies vyriausybė, prezidentu ne pagal tuo metu galiojusią Konstituciją paskirtas Justas Paleckis. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva formaliai buvo įjungta į TSRS. Pradėtos represijos prieš su buvusia valdžia susijusius asmenis. 1940 metų aneksija buvo didelės dalies valstybių nepripažinta. 1941 m. birželį TSRS organizavo de jure užsienio valstybės Lietuvos gyventojų masinius trėmimus.
Santykiai 1990-1991 m.
Formalūs santykiai tarp Lietuvos ir TSRS kaip atskirų valstybių atsikūrė po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto. TSRS vadovas Michailas Gorbačiovas kategoriškai nepritarė Lietuvos išstojimui iš TSRS, reikalavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą grąžinti valstybę į kovo 10 d. būklę. Nuo 1990 m. balandžio 18 d. TSRS Lietuvai paskelbė ekonominę blokadą. Taip pat desantininkai, naudodami jėgą, prievarta jaunuolius vežė į TSRS kariuomenę. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai Akto galiojimą gegužės 23 d. iš dalies sustabdžius, o birželio 29 d. priėmus nutarimą dėl derybų su TSRS ir iš Kovo 11 d. akto kylančių veiksmų (ne paties akto) moratoriumo 100 dienų nuo to laiko, kai prasidės derybos blokada buvo nutraukta.
1991 m. sausio mėnesį pradėti kariniai veiksmai prieš Lietuvos Respubliką. Sausio 2 dieną buvo užimtas Lietuvos komunistų partijos archyvas Taipogi naujai atkurtos valstybės pasienio punktuose buvo rengiami išpuoliai prieš pasieniečius, kurių liūdniausiai pagarsėjęs – Medininkų žudynės. 1991 m. sausio 13 d. Sovietinės armijos buvo užimtas televizijos bokštas Vilniuje, buvo nužudyta 13 jį gynusių beginklių žmonių, keli šimtai sužeista. Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, boikotavo TSRS vykusį referendumą dėl reformuotos TSRS išsaugojimo (dalyvavo tik pusė milijono žmonių).
TSRS Valstybės Taryba pripažino Lietuvos nepriklausomybę rugsėjo 6 d. tik žlugus pučui, kuomet didelė dalis buvusių TSRS respublikų ėmė skelbti savo suverenitetą, o Rusijai vadovavo demokratiškai išrinktas prezidentas (žr. Lietuvos–Rusijos santykiai). 1991 m. rugsėjo 12 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas I. Laptevas ir Tautybių Tarybos pirmininkas R. Nišanovas atsiuntė telegramą, kuria sveikino Lietuvos tarptautinio pripažinimo proga ir siūlė bendradarbiauti.De jure santykiai tęsėsi vos tris mėnesius, nes tų pačių metų gruodžio pabaigoje paskelbta apie TSRS likvidaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai Lietuvoje kurį laiką liko Sovietinės armijos daliniai, dėl kurių išvedimo Lietuva derėjosi su susikūrusia Rusijos Federacija.
Kultūriniai santykiai
1933 m. TSRS lankėsi Lietuvos geografas ir keliautojas Kazys Pakštas.
Ekonominiai santykiai
Pirmąjį santykių dešimtmetį prekybiniai ryšiai tarp valstybių buvo menki. Anot Zenono Ivinskio, sudarė 1,4% visos prekybos. 1931 m. rugpjūčio 19 d. pasirašyta prekybos sutartis.
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
Pasiuntiniai Lietuvai
- , įgaliotasis atstovas nuo 1923 m. rugsėjo 11 d. iki 1925 m.
- , nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1925 m. liepos 20 d. iki 1927 m.
- , nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1927 m. birželio 10 d. iki 1929 m.
- , nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1929 m. vasario 18 d. iki 1930 m.
- , nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1930 m. gruodžio 15 d. iki 1937 m.
- , nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1937 m. sausio 25 d. iki 1938 m.
- , nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 1938–1939 m.
Po 1939 m. nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Kaune liko trumpam neužimta, kol 1939 m. lapkričio 3 d. juo buvo paskirtas pirmasis pasiuntinybės sekretorius Nikolajus Pozdniakovas (įgaliotuoju ministru išbuvo iki Lietuvos Nepriklausomybės netekimo)
Pasiuntiniai TSRS
- 1920–1939 m. – Jurgis Baltrušaitis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1939–1940 m. – Ladas Natkevičius, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
Šaltiniai
- J. Urbšio atsiminimai Archyvuota kopija 2017-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- 1926 m. perversmu sovietai Lietuvoje pasiruošė dirvą okupacijai?
- Diplomatinis Kaunas[neveikianti nuoroda]
- Kinas tarpukario Lietuvoje (XVIII): SSRS kino filmai
- J. Urbšio atsiminimai Archyvuota kopija 2017-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- Povilas LASINSKAS. Lietuvos ir SSRS santykių vertinimas Zenono Ivinskio darbuose Archyvuota kopija 2022-01-04 iš Wayback Machine projekto.
- Seimo archyvas
- [1] Archyvuota kopija 2022-01-04 iš Wayback Machine projekto.
- SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos Pirmininko I. Laptevo ir Tautybių Tarybos Pirmininko R. Nišanovo telegrama, kuria sveikinama Lietuvos tarptautinio pripažinimo proga ir siūloma bendradarbiauti. 1991-09-12 ()
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos–TSRS santykiai, Kas yra Lietuvos–TSRS santykiai? Ką reiškia Lietuvos–TSRS santykiai?
Lietuvos Tarybu Sajungos santykiai dvisaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tarybu Sajungos TSRS Lietuvos Tarybu Sajungos santykiai Pagrindines datos Lietuvos nepriklausomybes pripazinimas de facto ir de jure 1920 m liepos 12 d Nepuolimo sutartis 1926 m rugsejo 28 d Savitarpio pagalbos sutartis 1939 m spalio 10 d TSRS ultimatumas Lietuvai 1940 m birzelio 14 d Lietuvos okupacija 1940 m birzelio 15 d Lietuvos įjungimas į TSRS sudetį 1940 m rugpjucio 3 d Lietuvos nepriklausomybes nuo TSRS paskelbimas 1990 m kovo 11 d TSRS pripazįsta Lietuvos nepriklausomybe 1991 m rugsejo 6 d Sovietu Rusija Lietuvos valstybe de facto ir de jure pripazino 1920 m liepos 12 d Rusijos Tarybu Federacinei Socialistinei Respublikai ir Lietuvai Maskvoje pasirasius Taikos sutartį kuria nustatyta jog Rusija be atodairu pripazįsta Lietuvos valstybes savarankiskuma ir nepriklausomybe su visomis is tokio pripazinimo einanciosioms juridinems pasekmems ir gera valia visiems amziams atsisako nuo visu Rusijos suvereniteto teisiu lietuviu tautos ir jos teritorijos atzvilgiu Nors musiai tarp lietuviu ir bolseviku daliniu tesesi iki 1920 metu o bolsevikai iki 1919 m buvo uzeme dalį Lietuvos ir joje įkure Lietuvos tarybu socialistine respublika Lietuvos Respublika ir Tarybu Rusija po Taikos sutarties pasirasymo eme bendradarbiauti Taikos sutartimi TSRS vienintele pripazino Vilniu Lietuvos Respublikos dalimi o veliau pripazinima ne karta patvirtino Kita vertus TSRS naudojosi Lietuvos Lenkijos konfliktu ir iki gruodzio perversmo reme tautininku leidinius ir Lietuvis Tarpukario spaudoje TSRS vadinta Sovietu Sajunga Sovietu Rusija Santykiai 1922 1939 m Lietuvos pasiuntinys Tarybu Sajungoje Jurgis Baltrusaitis 1927 m Nuo 1923 m praejus metams po TSRS įkurimo Kaune rezidavo Tarybu Sajungos diplomatiniai atstovai kuriems vadovavo įgaliotasis atstovas Tarybu Sajungos pasiuntinybe tarnautoju skaiciumi Kaune buvo viena didziausiu personalas vis keitesi Nuo 1925 m Lietuvai paskirtas nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Skatinant glaudesnį tarpkulturinį bendradarbiavima Lietuvos Uzsienio reikalu ministerijos pastangomis įkurta Lietuviu draugija TSRS tautu kulturai pazinti Lietuva pasiekdavo ir TSRS kino filmai Pirmasis TSRS filmas viesai parodytas Lietuvoje buvo Sarvuotis Potiomkinas Lietuva tapo pirmaja valstybe su TSRS 1926 m rugsejo 28 d pasirasiusia Nepuolimo sutartį Nepuolimo sutarties galiojimas buvo dukart pailgintas antra karta 1934 m balandzio 4 d iki 1945 m gruodzio 31 d 1933 m liepos 5 d pasirasyta sutartis agresoriaus savokai apibrezti J Urbsio teigimu Lietuva ir TSRS taip pat buvo įsipareigojusius viena kita konfidencialiai informuoti suzinojus apie kitos salies interesams galimai nepalankias vidines ar tarptautines politikos tendencijas Vis delto 1932 m TSRS ir Lenkijai sudarius nepuolimo sutartį Maskva eme nebeakcentuoti Vilniaus krasto priklausymo klausimo o 1938 m kovo 16 d Lenkijai paskelbus ultimatuma Lietuvai patare Lietuvai ultimatuma priimti uzmezgant su Lenkija diplomatinius santykius Santykiai 1939 1941 m Juozas Urbsys pasiraso Lietuvos TSRS savitarpio pagalbos sutartį Didziaja dalį Tarpukario Lietuva neturejo sienos su TSRS Ja įgijo tik 1939 m rugsejo 17 d Tarybu Sajungai okupavus rytine Lenkijos dalį Lenkijos uzpuolimas sukele įtampu ir nepasitikejimo TSRS atzvilgiu Lietuvoje buvo paskelbta daline mobilizacija netrukus ji atsaukta 1939 m spalio 10 d Lietuva paskutine is Baltijos saliu pasirase Savitarpio pagalbos sutartį kurios vienas is punktu buvo TSRS Raudonosios armijos įgulu viso apie 20 000 kariu įvedimas mainais į Lenkijos okupuoto Vilniaus krasto grazinima Lietuvai faktiskai buvo grazintas tik penktadalis okupuotos teritorijos Neilgai trukus akivaizdziai komplikavosi dvisaliai santykiai TSRS eme kaltinti Lietuva jos kariu grobimu Garsiausia to laiko byla Butajevo byla 1940 m birzelio 14 diena TSRS Lietuvai įteike ultimatuma ir po maziau nei paros įvedusi papildomus karinius dalinius salį okupavo Lietuvos Vyriausybe pakeite marionetine Liaudies vyriausybe prezidentu ne pagal tuo metu galiojusia Konstitucija paskirtas Justas Paleckis 1940 m rugpjucio 3 d Lietuva formaliai buvo įjungta į TSRS Pradetos represijos pries su buvusia valdzia susijusius asmenis 1940 metu aneksija buvo dideles dalies valstybiu nepripazinta 1941 m birzelį TSRS organizavo de jure uzsienio valstybes Lietuvos gyventoju masinius tremimus Santykiai 1990 1991 m Formalus santykiai tarp Lietuvos ir TSRS kaip atskiru valstybiu atsikure po 1990 m kovo 11 d Nepriklausomybes akto TSRS vadovas Michailas Gorbaciovas kategoriskai nepritare Lietuvos isstojimui is TSRS reikalavo Lietuvos Respublikos Auksciausiaja Taryba grazinti valstybe į kovo 10 d bukle Nuo 1990 m balandzio 18 d TSRS Lietuvai paskelbe ekonomine blokada Taip pat desantininkai naudodami jega prievarta jaunuolius veze į TSRS kariuomene Lietuvos Auksciausiajai Tarybai Akto galiojima geguzes 23 d is dalies sustabdzius o birzelio 29 d priemus nutarima del derybu su TSRS ir is Kovo 11 d akto kylanciu veiksmu ne paties akto moratoriumo 100 dienu nuo to laiko kai prasides derybos blokada buvo nutraukta 1991 m sausio menesį pradeti kariniai veiksmai pries Lietuvos Respublika Sausio 2 diena buvo uzimtas Lietuvos komunistu partijos archyvas Taipogi naujai atkurtos valstybes pasienio punktuose buvo rengiami ispuoliai pries pasieniecius kuriu liudniausiai pagarsejes Medininku zudynes 1991 m sausio 13 d Sovietines armijos buvo uzimtas televizijos bokstas Vilniuje buvo nuzudyta 13 jį gynusiu beginkliu zmoniu keli simtai suzeista Lietuva kaip nepriklausoma valstybe boikotavo TSRS vykusį referenduma del reformuotos TSRS issaugojimo dalyvavo tik puse milijono zmoniu TSRS Valstybes Taryba pripazino Lietuvos nepriklausomybe rugsejo 6 d tik zlugus pucui kuomet didele dalis buvusiu TSRS respubliku eme skelbti savo suvereniteta o Rusijai vadovavo demokratiskai isrinktas prezidentas zr Lietuvos Rusijos santykiai 1991 m rugsejo 12 d TSRS Auksciausiosios Tarybos pirmininkas I Laptevas ir Tautybiu Tarybos pirmininkas R Nisanovas atsiunte telegrama kuria sveikino Lietuvos tarptautinio pripazinimo proga ir siule bendradarbiauti De jure santykiai tesesi vos tris menesius nes tu paciu metu gruodzio pabaigoje paskelbta apie TSRS likvidacija Zlugus Tarybu Sajungai Lietuvoje kurį laika liko Sovietines armijos daliniai del kuriu isvedimo Lietuva derejosi su susikurusia Rusijos Federacija Kulturiniai santykiai1933 m TSRS lankesi Lietuvos geografas ir keliautojas Kazys Pakstas Ekonominiai santykiaiPirmajį santykiu desimtmetį prekybiniai rysiai tarp valstybiu buvo menki Anot Zenono Ivinskio sudare 1 4 visos prekybos 1931 m rugpjucio 19 d pasirasyta prekybos sutartis Pasiuntiniu ir ambasadoriu sarasasPasiuntiniai Lietuvai įgaliotasis atstovas nuo 1923 m rugsejo 11 d iki 1925 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1925 m liepos 20 d iki 1927 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1927 m birzelio 10 d iki 1929 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1929 m vasario 18 d iki 1930 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1930 m gruodzio 15 d iki 1937 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1937 m sausio 25 d iki 1938 m nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 1938 1939 m Po 1939 m nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Kaune liko trumpam neuzimta kol 1939 m lapkricio 3 d juo buvo paskirtas pirmasis pasiuntinybes sekretorius Nikolajus Pozdniakovas įgaliotuoju ministru isbuvo iki Lietuvos Nepriklausomybes netekimo Pasiuntiniai TSRS 1920 1939 m Jurgis Baltrusaitis nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 1939 1940 m Ladas Natkevicius nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministrasSaltiniaiJ Urbsio atsiminimai Archyvuota kopija 2017 02 11 is Wayback Machine projekto 1926 m perversmu sovietai Lietuvoje pasiruose dirva okupacijai Diplomatinis Kaunas neveikianti nuoroda Kinas tarpukario Lietuvoje XVIII SSRS kino filmai J Urbsio atsiminimai Archyvuota kopija 2017 02 11 is Wayback Machine projekto Povilas LASINSKAS Lietuvos ir SSRS santykiu vertinimas Zenono Ivinskio darbuose Archyvuota kopija 2022 01 04 is Wayback Machine projekto Seimo archyvas 1 Archyvuota kopija 2022 01 04 is Wayback Machine projekto SSRS Auksciausiosios Tarybos Sajungos Tarybos Pirmininko I Laptevo ir Tautybiu Tarybos Pirmininko R Nisanovo telegrama kuria sveikinama Lietuvos tarptautinio pripazinimo proga ir siuloma bendradarbiauti 1991 09 12 Taip pat skaitykiteLietuvos Rusijos santykiai