Kuoknesės apgultis (1625)

Kuoknesės apgultis
Priklauso: ATR–Švedijos karas (1600–1629)
Kuoknesės pilies piešinys, 1625 m.
Data 1625 m. liepos 15-24 d. (liepos 5-14 d. pagal Julijaus kalendorių) Vieta Kuoknesė (Livonija) Rezultatas Švedijos pergalė
Konflikto šalys
Švedijos imperija	Lietuvos didžioji kunigaikštystė / Abiejų tautų respublika
Vadovai ir kariniai vadai
Gustavas II Adolfas Johan Banér
Pajėgos
~8 tūkst.	~80

Kuoknesės apgultis (šved. Belägringen av Kokenhusen) – 1625 m. liepos 15-24 d. (liepos 5-14 d. pagal tuo metu Švedijoje naudotą Julijaus kalendorių) vykusios Švedijos imperijos ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karinių pajėgų kautynės dėl Kuoknesės (vok. Kokenhausen) miesto (Livonija), pasibaigusios Švedijos kariuomenės pergale.

Istorinis kontekstas

1625 m. kovo mėn. po trejus metus trukusios aklavietės konflikte su Abiejų Tautų Respublika ir pasibaigus nuo 1622 m. lapkričio galiojusioms Mintaujos paliauboms, Švedijos karalius Gustavas II Adolfas nusprendė įsiveržti į Livoniją. 15 350 karių dydžio švedų ekspedicinis korpusas iš Sandhamno išvyko birželio 28 d. (liepos 7 d. pagal Grigaliaus kalendorių), o birželio 30 d. (liepos 9 d.) pasiekė Dauguvos žiotis. Dar būdamas laive Gustavas Adolfas nusprendė pulti ir vieną iš svarbiausių Livonijos tvirtovių – Kuoknesę (vok. Kokenhausen). Tam jis padalino savo pajėgas – žygiui link Kuoknesės skyrė 8 tūkst. (kituose šaltiniuose - 9 tūkst.) karių, likusios, apie 4,6 tūkst. karių dydžio pajėgos, vadovaujamos Jakobo de la Gardijos (šved. Jacob De la Gardie) ir Gustavo Horno (šved. Gustav Horn) atakavo Tartu, kurį užėmė rugpjūčio 26 d.

Kuoknesę nuo 1562 m. valdė Abiejų Tautų Respublika.

Pirmąją ataką prieš Kuoknesę surengė Johano Banéro vadovaujamas priešakinis dalinys, savo žygį į Kuoknesę pradėjęs liepos 2 d. (liepos 12 pagal Grigaliaus kalendorių). Banero pajėgas sekė Švedijos laivynas, Dauguvos upe gabenęs kariuomenės artileriją ir atsargas. Švedų laivai inkarus išmetė prie Kegumo, kur švedai įkūrė savo stovyklą.

Kitą dieną Gustavas II Adolfas su pagrindinėmis pajėgomis ir artilerija patraukė link Kuoknesės.

Apgulties eiga

Johano Banéro avangardui jau liepos 13 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) surengto pirmo puolimo metu pavyko užimti visą Kuoknesės miestą. Negausios gynėjų pajėgos (apie 80 karių) pasitraukė į pilį. Švedai greitai pralaužė pilies pylimus, tačiau pirmasis pilies šturmas nepavyko. Atstumti nuo pilies sienų jie įsirengė pozicijas Kuoknesės pilies apšaudymui iš artilerijos.

Gustavas II Adolfas su didžiąja savo kariuomenės dalimi ir artilerija Kuoknesę pasiekė liepos 15 d. (liepos 5 pagal Julijaus kalendorių).

Po keleto dienų apsiausties ir neilgai trukusio apšaudymo pilies gynėjai liepos 14 d. (liepos 24 d. pagal Grigaliaus kalendorių) pasidavė.

Po Kuoknesės kapituliacijos LDK didysis etmonas Leonas Sapiega su apie 3 tūkst. karių pajėgomis pamėgino atakuoti švedus. Mūšyje Sapiegos pajėgos buvo sumuštos ir neteko visų patrankų. Po šių kautynių Gustavas Adolfas pasuko į Biržus, kuriuos po keleto dienų apgulties užėmė rugsėjo 7 d.

Literatūra

• Blomberg, Karl Johann von Baron (1701). An Account of Livonia: With a Relation of the Rise, Progress, and Decay of the Marian Teutonick Order. Peter Buck.
• Dodge, Theodore Ayrault (2012-08-27). Gustavus Adolphus: A History of the Art of War from Its Revival After the Middle Ages to the End of the Spanish Succession War. Tales End Press. ISBN 978-1-62358-059-9
• Essen, Michael Fredholm von (2020). The Lion from the North: The Swedish Army During the Thirty Years' War. Helion & Company. pp. 36–38. ISBN 9781804511060.
• Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718, (švedų k), Martin Veibull, Magnus Höjer [Ernst Carlson] M. Fl. 1881
• Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). Kongl. fortifikationens historia
• Roberts, Michael (1953). Gustavus Adolphus: A History of Sweden, 1611–1632. Longmans, Green. pp. 245–255.
• Stenbock, R. (1928). Östgötta kavalleriregemente, 1618–1699 (švedų k). I. Haeggströms boktryckeri a.b
• Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg. pp. 111–112. ISBN 9789189080140.

Išnašos

1. Höjer, Magnus & Veibull, Martin (1881). Sveriges historia från äldsta tid till våra dagar: IV delen. Sveriges storhetstid från år 1611 till år 1718
2. Essen, Michael Fredholm von (2020). The Lion from the North: The Swedish Army During the Thirty Years' War. Helion & Company. p. 36.
3. Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814., p. 111
4. Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814.p. 310.
5. Roberts, Michael (1953). Gustavus Adolphus: A History of Sweden, p. 246.
6. Munthe, Ludvig Wilhelmson (1902). Kongl. fortifikationens historia
7. Stenbock, R. (1928). Östgötta kavalleriregemente, 1618–1699
8. Blomberg, Karl Johann von Baron (1701). An Account of Livonia: With a Relation of the Rise, Progress, and Decay of the Marian Teutonick Order
9. Dodge, Theodore Ayrault (2012-08-27). Gustavus Adolphus: A History of the Art of War from Its Revival After the Middle Ages to the End of the Spanish Succession War

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kuoknesės apgultis (1625), Kas yra Kuoknesės apgultis (1625)? Ką reiškia Kuoknesės apgultis (1625)?