Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Constantin von RegelGimė 1890 m rugpjūčio 10 d PeterburgasMirė 1970 m gegužės 22 d 79 metai ŠveicarijaVeikla šveicarų ki
Konstantinas Regelis
| Constantin von Regel | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. rugpjūčio 10 d. Peterburgas |
| Mirė | 1970 m. gegužės 22 d. (79 metai) , Šveicarija |
| Veikla | šveicarų kilmės botanikas, profesorius |
| Žinomas (-a) už | VDU botanikos sodo Kaune įkūrėjas |
Konstantinas Regelis (vok. Constantin Andreas von Regel, 1890 m. rugpjūčio 10 d. Peterburge, Rusija – 1970 m. gegužės 22 d. , Šveicarija) – šveicarų kilmės botanikas, profesorius.
Biografija
Baigė Peterburgo Šv. Katerinos evangelikų gimnaziją. 1912 m. baigė Peterburgo universitetą. Įgijo pirmojo laipsnio diplomą. 1913–1915 m. dirbo Rusijos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio departamento Taikomosios botanikos skyriuje. 1915 m. tyrinėjo Naujosios Žemės bei kitų Archangelsko gubernijos vietovių augaliją. 1918 m. – Tartu universiteto Agronomijos fakulteto lektorius. 1922–1940 m. Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius, Botanikos katedros ir Augalų sistematikos kabineto vadovas, VDU botanikos sodo įkūrėjas ir pirmasis direktorius. 1940 m. išvyko iš Lietuvos. Trumpai dirbo Ženevos universitete privatdocentu. 1944 m. gyveno Austrijoje. 1952 m. dirbo Bagdado universitete Irake. 1956 m. – Stambulo universiteto kviestinis profesorius. 1958–1959 m. – Kabulo universiteto profesorius. 1962–1967 m. – Ege universiteto Izmyre ordinarinis profesorius ir Augalų sistematikos katedros vedėjas. 1967–1970 m. gyveno Grace ir privačiai tęsė mokslinius tyrimus.
Mokslinė ir pedagoginė veikla
1921 m. Viurcburgo universitete apgynė disertaciją „Kolos pusiasalio augmeninė danga. Varsugos upės aukštupio rajonas“, suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Tais pačiais 1921 m. Tartu universitete apgynė habilitacinį darbą „Duomenys apie sumedėjusius augalus poliarinėje miškų zonoje“. Įgijo venia legendi įgaliojimus. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Naujojoje Žemėje, Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros regione.
Išspausdino apie 150 mokslinių straipsnių iš floristikos, fitogeografijos, fitosociologijos, taksonomijos sričių. Publikavo straipsnius iš Lietuvos botanikos istorijos ir apie Lietuvos miškus žurnaluose „Kosmos“, „Gamta“, „Farmacijos žinios“, „Naujoji romuva“ ir kituose periodiniuose leidiniuose, Lietuvos enciklopedijoje bei Šveicarijos žurnaluose, redagavo „VDU botanikos sodo raštus“. Išleido vadovėlius: „Augalų sistematika I“, „Augalų sistematika II“; sudarė tęstinę publikaciją „Lietuvos floros šaltiniai“. Vienu svarbiausių jo mokslinių darbų buvo veikalas „Lietuvos augalų geografija“, kuris parengtas užsienyje liko nepublikuotas.
Suformulavo pagrindinius Lietuvos botanikų uždavinius: sistemingai tirti Lietuvos florą ir augaliją, plėtoti augalų sistematiką, fitocenologiją, fitogeografiją, taikomosios botanikos šakas, eksperimentinius botanikos tyrimus pritaikyti praktikoje. Organizavo botanikos studijas ir mokslinius tyrimus Lietuvoje. Konsultavo ir vadovavo žymiausių Lietuvos botanikų A. Kisino, P. Snarskio, K. Grybausko, M. Natkevičaitės, K. Brundzos disertaciniams darbams.
Tartu universitete dėstė žemės ūkio botaniką, augalų geografiją ir paleobotaniką. Lietuvos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų sistematiką, augalų geografiją, augalų sociologiją, žiedinių augalų sistematiką, fitopatologiją, fitopaleontologiją, botanikos istoriją, augalų ekologiją, vedė botanikos seminarus.
Buvo tokių draugijų kaip „Societas pro Fauna et Flora Fennica“, Suomijos miškų, Švedijos augalų geografų, Šveicarijos gamtos mokslų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Šveicarijos botanikų, Britanijos ekologų, „Vanamo“ zoologų-botanikų narys. Lietuvos tabako augintojų draugijos steigėjas, Botanikos žodyno komisijos narys. 1950 m. Stokholme dalyvavo steigiant Tarptautinę komisiją augalinėms žaliavoms tirti, kurį laiką buvo jos pirmininku.
Įvertinimas
1930 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu.
Pirmojo VDU botanikos sodo direktoriaus vardu ('Constantin von Regel') pavadinta viena iš naujai išvestų jurginų veislių.
2023 m. minint VDU Botanikos sodo 100 metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido keturių pašto ženklų bloką „VDU botanikos sodui – 100 metų“, kurio kairiajame apatiniame kampe pavaizduotas pirmasis botanikos sodo direktorius Konstantinas Regelis.
Išnašos
- Lietuvos botanikai XVIII–XXI a. - Regelis Konstantinas (žiūrėta 2019-05-25)
- Žymūs Kauno žmonės: Regelis Konstantinas (žiūrėta 2019-05-25) Archyvuota kopija 2014-03-15 iš Wayback Machine projekto.
- Unikalias augalų kolekcijas puoselėjantis VDU Botanikos sodas įamžintas pašto ženkle (žiūrėta 2023-08-14)
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konstantinas Regelis, Kas yra Konstantinas Regelis? Ką reiškia Konstantinas Regelis?
Constantin von RegelGime 1890 m rugpjucio 10 d PeterburgasMire 1970 m geguzes 22 d 79 metai SveicarijaVeikla sveicaru kilmes botanikas profesoriusZinomas a uz VDU botanikos sodo Kaune įkurejas Konstantinas Regelis vok Constantin Andreas von Regel 1890 m rugpjucio 10 d Peterburge Rusija 1970 m geguzes 22 d Sveicarija sveicaru kilmes botanikas profesorius BiografijaBaige Peterburgo Sv Katerinos evangeliku gimnazija 1912 m baige Peterburgo universiteta Įgijo pirmojo laipsnio diploma 1913 1915 m dirbo Rusijos zemes ukio ir valstybes turtu ministerijos Zemes ukio departamento Taikomosios botanikos skyriuje 1915 m tyrinejo Naujosios Zemes bei kitu Archangelsko gubernijos vietoviu augalija 1918 m Tartu universiteto Agronomijos fakulteto lektorius 1922 1940 m Lietuvos universiteto ir Vytauto Didziojo universiteto ordinarinis profesorius Botanikos katedros ir Augalu sistematikos kabineto vadovas VDU botanikos sodo įkurejas ir pirmasis direktorius 1940 m isvyko is Lietuvos Trumpai dirbo Zenevos universitete privatdocentu 1944 m gyveno Austrijoje 1952 m dirbo Bagdado universitete Irake 1956 m Stambulo universiteto kviestinis profesorius 1958 1959 m Kabulo universiteto profesorius 1962 1967 m Ege universiteto Izmyre ordinarinis profesorius ir Augalu sistematikos katedros vedejas 1967 1970 m gyveno Grace ir privaciai tese mokslinius tyrimus Moksline ir pedagogine veikla1921 m Viurcburgo universitete apgyne disertacija Kolos pusiasalio augmenine danga Varsugos upes aukstupio rajonas suteiktas filosofijos daktaro laipsnis Tais paciais 1921 m Tartu universitete apgyne habilitacinį darba Duomenys apie sumedejusius augalus poliarineje misku zonoje Įgijo venia legendi įgaliojimus Dalyvavo mokslinese ekspedicijose Naujojoje Zemeje Balkanu pusiasalyje Mazojoje Azijoje Vidurzemio juros regione Isspausdino apie 150 moksliniu straipsniu is floristikos fitogeografijos fitosociologijos taksonomijos sriciu Publikavo straipsnius is Lietuvos botanikos istorijos ir apie Lietuvos miskus zurnaluose Kosmos Gamta Farmacijos zinios Naujoji romuva ir kituose periodiniuose leidiniuose Lietuvos enciklopedijoje bei Sveicarijos zurnaluose redagavo VDU botanikos sodo rastus Isleido vadovelius Augalu sistematika I Augalu sistematika II sudare testine publikacija Lietuvos floros saltiniai Vienu svarbiausiu jo moksliniu darbu buvo veikalas Lietuvos augalu geografija kuris parengtas uzsienyje liko nepublikuotas Suformulavo pagrindinius Lietuvos botaniku uzdavinius sistemingai tirti Lietuvos flora ir augalija pletoti augalu sistematika fitocenologija fitogeografija taikomosios botanikos sakas eksperimentinius botanikos tyrimus pritaikyti praktikoje Organizavo botanikos studijas ir mokslinius tyrimus Lietuvoje Konsultavo ir vadovavo zymiausiu Lietuvos botaniku A Kisino P Snarskio K Grybausko M Natkevicaites K Brundzos disertaciniams darbams Tartu universitete deste zemes ukio botanika augalu geografija ir paleobotanika Lietuvos universitete ir Vytauto Didziojo universitete deste augalu sistematika augalu geografija augalu sociologija ziediniu augalu sistematika fitopatologija fitopaleontologija botanikos istorija augalu ekologija vede botanikos seminarus Buvo tokiu draugiju kaip Societas pro Fauna et Flora Fennica Suomijos misku Svedijos augalu geografu Sveicarijos gamtos mokslu Prancuzijos botaniku Vokietijos botaniku Sveicarijos botaniku Britanijos ekologu Vanamo zoologu botaniku narys Lietuvos tabako augintoju draugijos steigejas Botanikos zodyno komisijos narys 1950 m Stokholme dalyvavo steigiant Tarptautine komisija augalinems zaliavoms tirti kurį laika buvo jos pirmininku ĮvertinimasPasto zenklas VDU botanikos sodui 100 metu 1930 m apdovanotas Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino ordino 3 ojo laipsnio medalis Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino ordino 3 ojo laipsnio medaliu Pirmojo VDU botanikos sodo direktoriaus vardu Constantin von Regel pavadinta viena is naujai isvestu jurginu veisliu 2023 m minint VDU Botanikos sodo 100 metu jubilieju Lietuvos pastas isleido keturiu pasto zenklu bloka VDU botanikos sodui 100 metu kurio kairiajame apatiniame kampe pavaizduotas pirmasis botanikos sodo direktorius Konstantinas Regelis IsnasosLietuvos botanikai XVIII XXI a Regelis Konstantinas ziureta 2019 05 25 Zymus Kauno zmones Regelis Konstantinas ziureta 2019 05 25 Archyvuota kopija 2014 03 15 is Wayback Machine projekto Unikalias augalu kolekcijas puoselejantis VDU Botanikos sodas įamzintas pasto zenkle ziureta 2023 08 14 Nuorodos