Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Natkevičaitė IvanauskienėGimė 1905 m liepos 14 d Veiveriai Kauno apskritisMirė 1996 m balandžio 30 d 90 metų Viln
Marija Natkevičaitė Ivanauskienė
| Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. liepos 14 d. Veiveriai, Kauno apskritis |
| Mirė | 1996 m. balandžio 30 d. (90 metų) Vilnius |
| Veikla | Lietuvos botanikė |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Pareigos | profesorė |
| Išsilavinimas | habilituota biomedicinos mokslų daktarė |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
| Žinomas (-a) už | Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 1959 m. ir 1983 m. LTSR valstybinė premija | |
Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė (1905 m. liepos 14 d. Veiveriai, Kauno apskritis – 1996 m. balandžio 30 d. Vilnius. Palaidota Antakalnio kapinėse.) – Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje.
Biografija
1922 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1923–1928 m. Kaune studijavo biologiją naujai įkurto Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultete pagal Biologijos skyriaus Zoologijos ciklo programą. 1942 m. apgynė disertaciją „Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai“, už kurią jai suteiktas gamtos filosofijos daktaro mokslo laipsnis, nepripažintas tarybiniais laikais. 1948 m. apgynė disertaciją „Lietuvos TSR adventyvinė flora“, už kurią suteiktas biologijos mokslų kandidato mokslo laipsnis. 1967 m. savo botaninių tyrimų rezultatus apibendrino kompleksiniame apžvalginiame darbe „Genetiniai-sistematiniai (gentys Verbascum ir Celsia), floristiniai-sistematiniai (Lietuvos varpiniai) ir geobotaniniai tyrimai“. Už šį darbą suteiktas biologijos mokslų daktaro (dab. habilituoto daktaro) laipsnis.
1926-1930 m. mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. 1930–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros laborantė, nuo 1935 m. – asistentė. 1940–1993 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, 1949–1952 m. Aukštesniųjų augalų katedros vedėja, nuo 1954 m. docentė, nuo 1968 m. profesorė. 1945–1946 m. dar ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoja, 1945–1950 m. dirbo Biologijos institute.
Mokslinė veikla
Dar mokytojaudama parašė pirmąjį mokslinį straipsnį „Kraujo grupės ir jų suskirstymas Lietuvos gyventojų tarpe“, kuriame apibendrino diplominio darbo rezultatus. Savarankiškus mokslinius tyrimus pradėjo 1935 m., gilinosi į kryžminimosi ir mutacijų reikšmę augalų rūšių susidarymui bei augalų evoliucijos problemas. Svarbiausios vėlesnio mokslinio darbo sritys – augalų genetika, , , geobotanika. Svarbiausios mokslo darbų kryptys – upių (Nemunas, Nevėžis, Merkys, Mituva ir kt.) užliejamųjų pievų floros ir augalijos analizė, Lietuvos botaninis-geografinis rajonavimas, floros ir augalų bendrijų chorologinės struktūros nustatymas, floros mėginių metodo taikymas rūšių įvairovės ir dažnio tyrimams, naujų mokslui taksonų ir sintaksonų išaiškinimas. Metodiniu požiūriu reikšmingiausi dalykai buvo Vakarų Europoje priimtų J. Brauno-Blankė floristinės-fitosociologinės mokyklos metodų taikymas augalijos tyrimams, rūšių grupės reikšmingumo augalų bendrijoje rodiklio pasiūlymas ir taikymas augalijos analizei, floristinio dažnio koeficiento pasiūlymas floros ir jos tipologinių grupių dinaminei būsenai įvertinti.
Dar Vytauto Didžiojo universitete pradėjo rinkti, sisteminti bei tvarkyti herbariumą, vėliau buvo Vilniaus universiteto herbariumo induočių augalų rinkinių kuratorė, daug prisidėjo, kad Lietuvos nacionalinis turtas – Vilniaus universiteto herbariumo rinkiniai, kuriuose esama dar XIX a. pradžioje surinktų augalų pavyzdžių, būtų išsaugoti iki mūsų dienų.
Profesorės kūrybinį palikimą sudaro 125 įvairaus pobūdžio mokslo darbai.
Bibliografija
- Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai. – Vilniaus universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto darbai, 1942, 1(14)2, p. 237–344.
- Kultūrinių augalų kilmė. Vilnius, 1950 m.
- Nemuno žemupio lankų flora; Nemuno žemupio lankų pagrindinių formacijų geobotaninė apybraiža. // Nemuno žemupio užliejamosios pievos, Vilnius, 1955 m. p. 53–93; 99–190.
- Augalų pasaulio plėtotė. Vilnius, 1957 m.
- Lietuvos augalija. // Lietuvos TSR fizinė geografija, Vilnius, 1958 m., p. 382–416.
- Lietuvos TSR flora, mokslinė redaktorė ir bendraautorė, 6 t., 1959-1980 m.
- Lietuvos TSR atlasas, viena autorių, Vilnius, 1981 m.
- Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai. Vilnius, 1983 m.
- Rūšių ir jų grupių floristinio reikšmingumo kiekybinis nustatymas (rusų k.). // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Biologija, 1985 m.: 23, p. 3–10.
- Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. Vilnius, 2005 m. ISBN 9986-19-776-7
- Tiesa skins kelią sau, atsiminimai. Parengė Algis Ivanauskas, Vilnius, Lututė, 2008 m. ISBN 978-9955-37-036-9
Įvertinimas
- 1959 m. ir 1983 m. LTSR valstybinė premija.
Šaltiniai
- Profesorė Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė
- '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 88 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Natkevičaitė Ivanauskienė, Kas yra Marija Natkevičaitė Ivanauskienė? Ką reiškia Marija Natkevičaitė Ivanauskienė?
Marija Natkevicaite IvanauskieneGime 1905 m liepos 14 d Veiveriai Kauno apskritisMire 1996 m balandzio 30 d 90 metu VilniusVeikla Lietuvos botanikeOrganizacijos Vilniaus universitetasPareigos profesoreIssilavinimas habilituota biomedicinos mokslu daktareAlma mater Lietuvos universitetasZinomas a uz Genetikos destymo pradininke Lietuvoje Zymus apdovanojimai1959 m ir 1983 m LTSR valstybine premija Marija Natkevicaite Ivanauskiene 1905 m liepos 14 d Veiveriai Kauno apskritis 1996 m balandzio 30 d Vilnius Palaidota Antakalnio kapinese Lietuvos botanike habilituota biomedicinos mokslu daktare Genetikos destymo pradininke Lietuvoje Biografija1922 m baige Marijampoles gimnazija 1923 1928 m Kaune studijavo biologija naujai įkurto Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakultete pagal Biologijos skyriaus Zoologijos ciklo programa 1942 m apgyne disertacija Genetiskai sistematiski Verbascum ir Celsia genciu tyrinejimai uz kuria jai suteiktas gamtos filosofijos daktaro mokslo laipsnis nepripazintas tarybiniais laikais 1948 m apgyne disertacija Lietuvos TSR adventyvine flora uz kuria suteiktas biologijos mokslu kandidato mokslo laipsnis 1967 m savo botaniniu tyrimu rezultatus apibendrino kompleksiniame apzvalginiame darbe Genetiniai sistematiniai gentys Verbascum ir Celsia floristiniai sistematiniai Lietuvos varpiniai ir geobotaniniai tyrimai Uz sį darba suteiktas biologijos mokslu daktaro dab habilituoto daktaro laipsnis 1926 1930 m mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose 1930 1940 m Vytauto Didziojo universiteto Botanikos katedros laborante nuo 1935 m asistente 1940 1993 m Vilniaus universiteto destytoja 1949 1952 m Aukstesniuju augalu katedros vedeja nuo 1954 m docente nuo 1968 m profesore 1945 1946 m dar ir Vilniaus pedagoginio instituto destytoja 1945 1950 m dirbo Biologijos institute Moksline veiklaDar mokytojaudama parase pirmajį mokslinį straipsnį Kraujo grupes ir ju suskirstymas Lietuvos gyventoju tarpe kuriame apibendrino diplominio darbo rezultatus Savarankiskus mokslinius tyrimus pradejo 1935 m gilinosi į kryzminimosi ir mutaciju reiksme augalu rusiu susidarymui bei augalu evoliucijos problemas Svarbiausios velesnio mokslinio darbo sritys augalu genetika geobotanika Svarbiausios mokslo darbu kryptys upiu Nemunas Nevezis Merkys Mituva ir kt uzliejamuju pievu floros ir augalijos analize Lietuvos botaninis geografinis rajonavimas floros ir augalu bendriju chorologines strukturos nustatymas floros meginiu metodo taikymas rusiu įvairoves ir daznio tyrimams nauju mokslui taksonu ir sintaksonu isaiskinimas Metodiniu poziuriu reiksmingiausi dalykai buvo Vakaru Europoje priimtu J Brauno Blanke floristines fitosociologines mokyklos metodu taikymas augalijos tyrimams rusiu grupes reiksmingumo augalu bendrijoje rodiklio pasiulymas ir taikymas augalijos analizei floristinio daznio koeficiento pasiulymas floros ir jos tipologiniu grupiu dinaminei busenai įvertinti Dar Vytauto Didziojo universitete pradejo rinkti sisteminti bei tvarkyti herbariuma veliau buvo Vilniaus universiteto herbariumo induociu augalu rinkiniu kuratore daug prisidejo kad Lietuvos nacionalinis turtas Vilniaus universiteto herbariumo rinkiniai kuriuose esama dar XIX a pradzioje surinktu augalu pavyzdziu butu issaugoti iki musu dienu Profesores kurybinį palikima sudaro 125 įvairaus pobudzio mokslo darbai BibliografijaGenetiskai sistematiski Verbascum ir Celsia genciu tyrinejimai Vilniaus universiteto Matematikos Gamtos fakulteto darbai 1942 1 14 2 p 237 344 Kulturiniu augalu kilme Vilnius 1950 m Nemuno zemupio lanku flora Nemuno zemupio lanku pagrindiniu formaciju geobotanine apybraiza Nemuno zemupio uzliejamosios pievos Vilnius 1955 m p 53 93 99 190 Augalu pasaulio pletote Vilnius 1957 m Lietuvos augalija Lietuvos TSR fizine geografija Vilnius 1958 m p 382 416 Lietuvos TSR flora moksline redaktore ir bendraautore 6 t 1959 1980 m Lietuvos TSR atlasas viena autoriu Vilnius 1981 m Botanine geografija ir fitocenologijos pagrindai Vilnius 1983 m Rusiu ir ju grupiu floristinio reiksmingumo kiekybinis nustatymas rusu k Lietuvos TSR aukstuju mokyklu mokslo darbai Biologija 1985 m 23 p 3 10 Lietuvos augalinio rubo struktura profesores Marijos Natkevicaites Ivanauskienes poziuris Vilnius 2005 m ISBN 9986 19 776 7 Tiesa skins kelia sau atsiminimai Parenge Algis Ivanauskas Vilnius Lutute 2008 m ISBN 978 9955 37 036 9Įvertinimas1959 m ir 1983 m LTSR valstybine premija SaltiniaiProfesore Marija Natkevicaite Ivanauskiene Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 88 psl