Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Konstantinas PaustovskisKonstantinas PaustovskisGimė 1892 m gegužės 31 d MaskvaMirė 1968 m liepos 14 d 76 metai Maskva S
Konstantinas Paustovskis
| Konstantinas Paustovskis | |
|---|---|
| Konstantinas Paustovskis | |
| Gimė | 1892 m. gegužės 31 d. Maskva |
| Mirė | 1968 m. liepos 14 d. (76 metai) Maskva SSRS |
| Veikla | rusų rašytojas |
| Vikiteka | Konstantinas Paustovskis |
Konstantinas Paustovskis (1892 m. gegužės 31 d. Maskvoje – 1968 m. liepos 14 d. Maskvoje) – rusų rašytojas. Buvo du kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai.
Biografija
Gimė 1892 m. gegužės 31 d. Buvo vienas iš keturių vaikų, jauniausias iš trijų brolių. 1898 m. šeima persikėlė gyventi į Kijevą. Nuo 1904 m. mokėsi pirmojoje Kijevo gimnazijoje. Tuo metu išleido pirmuosius apsakymus. 1912 m. įstojo į Kijevo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, kuriame mokėsi dvejus metus.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pervažiavo į Maskvą. Dėl sunkios materialinės padėties dirbo tramvajaus konduktoriumi, sanitaru Rusijos kariuomenės traukiniuose. Po 1915 m. vasarą įvykusių abiejų brolių žūčių kare, dirbo kelių vakarinės Rusijos miestų gamyklose. Po Vasario revoliucijos dirbo laikraščių reporteriu. Rusijos pilietinio karo metu gyveno Ukrainoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane. Nuo 1923 m. vėl grįžo į Maskvą, dirbo Rusijos telegrafo agentūroje „ROSTA“, vėliau „Pravdos“ laikraštyje. Nuo 1930 m. spausdino kūrinius žurnale „30 dienų“. Daug keliavo po šalį. Kelionių įspūdžius, šalyje tuo metu vykdytas didžiąsias statybas aprašė savo kūryboje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dirbo karo korespondentu. Vėliau buvo evakuotas į Almatą, gyveno Barnaule, kur parašė kelis apsakymus. Po karo vėl gyveno Maskvoje. Vadovavo M. Gorkio Literatūros instituto prozos seminarui. Nuo 1946 m. iki 1963 m. išleido šešių dalių autobiografinę epopėją. Lankėsi daugelyje Europos valstybių. 1965 m. išleido apybraižą apie Lietuvą „Greičio vėjas“. 1965 m. ir 1967 m. buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai.
1965 m. rudenį palaikė rusų rašytojus A. Siniavskį ir J. Danielių jų teismo proceso metu. 1966 m. vasario 14 d. pasirašė 25 mokslo, meno ir literatūros veikėjų atvirą laišką L. Brežnevui, kuriame buvo pasisakoma prieš J. Stalino reabilitaciją.
Paskutiniais gyvenimo metais sunkiai sirgo. Mirė 1968 m. liepos 14 d.
Kūryba
Kūrybai būdingas lyriškumas, vaizdinga kalba, romantinė nuotaika.
Bibliografija
Pateikti kūriniai, išleisti lietuvių kalba.
- Kara Bugazas (1935 m.)
- Kolchidė (1948 m.)
- Apysaka apie miškus (1950 m.)
- Aukso rožė (1958 m.)
- Prabėgę metai (1959 m.)
- Nerami jaunystė (1960 m.)
- Nežinomojo amžiaus pradžia (1961 m.)
- Didžiųjų lūkesčių metai (1962 m.)
- Šuolis į pietus (1963 m.)
- Klajonių knyga (1966 m.)
- Sidabriniai debesys (1974 m.)
- Ištvinusios upės (1981 m.)
- Dovana (1989 m.)
Šaltiniai
- Paustovskij Konstantin (Konstantinas Paustovskis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 663 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konstantinas Paustovskis, Kas yra Konstantinas Paustovskis? Ką reiškia Konstantinas Paustovskis?
Konstantinas PaustovskisKonstantinas PaustovskisGime 1892 m geguzes 31 d MaskvaMire 1968 m liepos 14 d 76 metai Maskva SSRSVeikla rusu rasytojasVikiteka Konstantinas Paustovskis Konstantinas Paustovskis 1892 m geguzes 31 d Maskvoje 1968 m liepos 14 d Maskvoje rusu rasytojas Buvo du kartus nominuotas Nobelio literaturos premijai BiografijaGime 1892 m geguzes 31 d Buvo vienas is keturiu vaiku jauniausias is triju broliu 1898 m seima persikele gyventi į Kijeva Nuo 1904 m mokesi pirmojoje Kijevo gimnazijoje Tuo metu isleido pirmuosius apsakymus 1912 m įstojo į Kijevo universiteto Istorijos filologijos fakulteta kuriame mokesi dvejus metus Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui pervaziavo į Maskva Del sunkios materialines padeties dirbo tramvajaus konduktoriumi sanitaru Rusijos kariuomenes traukiniuose Po 1915 m vasara įvykusiu abieju broliu zuciu kare dirbo keliu vakarines Rusijos miestu gamyklose Po Vasario revoliucijos dirbo laikrasciu reporteriu Rusijos pilietinio karo metu gyveno Ukrainoje Gruzijoje Armenijoje Azerbaidzane Nuo 1923 m vel grįzo į Maskva dirbo Rusijos telegrafo agenturoje ROSTA veliau Pravdos laikrastyje Nuo 1930 m spausdino kurinius zurnale 30 dienu Daug keliavo po salį Kelioniu įspudzius salyje tuo metu vykdytas didziasias statybas aprase savo kuryboje Prasidejus Antrajam pasauliniam karui dirbo karo korespondentu Veliau buvo evakuotas į Almata gyveno Barnaule kur parase kelis apsakymus Po karo vel gyveno Maskvoje Vadovavo M Gorkio Literaturos instituto prozos seminarui Nuo 1946 m iki 1963 m isleido sesiu daliu autobiografine epopeja Lankesi daugelyje Europos valstybiu 1965 m isleido apybraiza apie Lietuva Greicio vejas 1965 m ir 1967 m buvo nominuotas Nobelio literaturos premijai 1965 m rudenį palaike rusu rasytojus A Siniavskį ir J Danieliu ju teismo proceso metu 1966 m vasario 14 d pasirase 25 mokslo meno ir literaturos veikeju atvira laiska L Breznevui kuriame buvo pasisakoma pries J Stalino reabilitacija Paskutiniais gyvenimo metais sunkiai sirgo Mire 1968 m liepos 14 d KurybaKurybai budingas lyriskumas vaizdinga kalba romantine nuotaika BibliografijaPateikti kuriniai isleisti lietuviu kalba Kara Bugazas 1935 m Kolchide 1948 m Apysaka apie miskus 1950 m Aukso roze 1958 m Prabege metai 1959 m Nerami jaunyste 1960 m Nezinomojo amziaus pradzia 1961 m Didziuju lukesciu metai 1962 m Suolis į pietus 1963 m Klajoniu knyga 1966 m Sidabriniai debesys 1974 m Istvinusios upes 1981 m Dovana 1989 m SaltiniaiPaustovskij Konstantin Konstantinas Paustovskis Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 663 psl