Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kočabambos departamentas isp Departamento de Cochabamba keč Quchapampa suyu aim Kuchawampa jach a suyu vienas iš devynių
Kočabambos departamentas
Kočabambos departamentas (isp. Departamento de Cochabamba, keč. Quchapampa suyu, aim. Kuchawampa jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, geografinis šalies centras. Tai tankiausiai apgyvendintas Bolivijos regionas. Departamento sostinė – Kočabamba.
| Kočabambos departamentas Departamento de Cochabamba | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Bolivija | ||||||
| Administracinis centras | Kočabamba | ||||||
| Provincijų | 16 | ||||||
| Savivaldybių | 45 | ||||||
| Oficialios kalbos | ispanų, kečujų | ||||||
| Gyventojų | 1 455 711 | ||||||
| Plotas | 55 631 km² | ||||||
| Tankumas | 26 žm./km² | ||||||
Pavadinimo kilmė
Kočabambos pavadinimas kilo iš kečujų kalbos žodžių Cocha, reiškiančio ežerą, ir Pampa, reiškiančio lygumą.
Istorija
Iki 1776 m. Kočabambos regionas priklausė Peru vicekaralystei, po 1776 m. La Platos vicekaralystei. Kočabambos departamentas buvo įkurtas Antonio José de Sucre įsakymu 1826 m. sausio 23 d., Bolivijai išsikovojus nepriklausomybę.
Geografija
Kočabambos departamentas įsikūręs pačiame Bolivijos centre. Šiaurėje departamentas ribojasi su Beni, pietuose su Potosi ir Čukisakos, rytuose su Santa Kruso, vakaruose su La Paso, pietvakariuose su Oruro departamentais.
Kočabambos departamentas priklauso subandinei zonai. Išskyrus šiaurines ir provincijas departamentą sudaro kalnuota teritorija. Regioną kerta Rytų Kordiljera.
Hidrografija
Kočabambos departamentas priklauso Amazonės upės baseinui. Svarbiausia upė yra Mamore (isp. Mamoré), kuri prasideda Sakabos tarpeklyje pavadinimu Roča (isp. Rocha) ir vėliau susijungia su Arkės (isp. Arque) upe. Kitos upės: Mamoresiljas (isp. Mamorecillo), skirianti Kočabambos ir Santa Kruso departamentus, Čaparė (isp. Chapare), į kurią įteka Espíritu Santo ir Juntas. Į Beni upę suteka St. Helena, Calliri, Altamachi, Cotacajes, į Caine upę – Arkė, Huila Huila, Mulu, Pajcha, Mizque, Novillero, Lagar ir Tojo.
Klimatas
Klimatas departamente priklauso nuo aukščio. Regionuose, kuriuose yra kalnų su amžinu sniegu, vyrauja šaltas klimatas, pietiniuose kalnų šlaituose klimatas švelnus, šiauriniuose šlaituose šaltas arba vidutinis. Šiaurinei ir pietvakarinei Jungas daliai būdingas šiltas klimatas. Čaparės regionas pasižymi itin dideliu kritulių kiekiu (apie 5000 mm per metus).
Provincijos
Departamentas padalintas į 16 provincijų, 45 savivaldybes ir 146 kantonus. Departamento provincijos:
- Bolívar
- Cercado
Demografija
Kočabambos departamento gyventojų skaičius sudaro 17,61 % visų Bolivijos gyventojų. Tai tankiausia apgyvendintas Bolivvijos departamentas. 58,83 % gyventojų gyvena miestuose, 41,17 % gyvena kaimuose.
74,36 % vyresnių nei 15 metų gyventojų (64,27 % miestuose ir 90,65 % kaimuose) priskiria save indėnų tautoms. Kočabambos departamentas apgyvendintas Cotas, Chuis, Sauces, Mojocollos, Collas ir kečujų bendruomenėmis. Šiaurėje džiunglėse įsikūrusi jurakarių (isp. Yuracaré) etninė grupė. Grupės iki šiandien yra išsaugojusios protėvių tradicijas ir papročius, užsiima amatais.
Pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis 81,52 % vyresnių nei 6 metai gyventojų moka ispanų kalbą (95,87 % miestuose ir 59,89 % kaimuose).
Gyventojų skaičiaus kaita
| Metai | Gyventojų sk. |
|---|---|
| 1900 | 326 163 |
| 1950 | 452 145 |
| 1976 | 720 952 |
| 1992 | 1 110 205 |
| 2001 | 1 455 711 |
Ekonomika
Kočabamba yra svarbiausia cemento gamintoja šalyje: pagamina apie ketvirtadalį visos Bolivijos cemento. Labiausiai išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, naftos perdirbimas, odos produktų pramonė, chemijos pramonė.
Kočabambos departamentas labai svarbus Bolivijos naftos ir gamtinių dujų tiekėjas. Departamente išgaunama beveik pusė šalies naftos ir apie penktadalis gamtinių dujų. Pagrindiniai kasami mineralai: cinkas, švinas ir volframas.
Kitos svarbesnės ekonominės veiklos: žemės ūkis, gyvulininkystė, žvejyba, kalnakasyba. Kočabambos departamentas pasižymi didele auginamų produktų įvairove: šaltose zonose auginamos bulvės, bolivinės balandos, miežiai, centriniuose slėniuose kviečiai ir kiti javai, kukurūzai, vaisiai ir daržovės, šilto klimato zonose riešutai, citrusai, kiti tropiniai vaisiai. Nutolusiose šiaurės rytų Kočabambos rajonuose auginama koka. Iš gyvulių paminėtini galvijai, avys, ožkos, arkliai ir kupranugarinių šeimos atstovai.
Didžiausią dalį eksporto struktūroje sudaro (apie tris ketvirtadalius). Pagrindinės departamento eksporto prekės: oda ir odos gaminiai, mediena ir jos gaminiai, nafta, maisto produktai. Pagrindinė eksporto šalis – JAV. Taip daug eksportuojama į Pietų Amerikos šalis: Kolumbiją, Čilę, Venesuelą, Peru, Argentiną. Svarbi eksporto valstybė yra ir Belgija.
Pagrindinės importo prekės: transporto priemonės, jų dalys ir priedai, pramonės gaminiai, vartojimo prekės. Daugiausiai prekių importuojama iš Čilės. Taip pat kaip importo šalys svarbios Peru ir Argentina.
Kočabambos departamentas sukuria 18,07 % Bolivijos BVP.
Turizmas
Pagrindiniai departamento turistiniai ištekliai – gamtinė aplinka ir istorinis paveldas. Iš gamtinių išteklių paminėtinos įvairios tropinės zonos, pvz., Incachaca, Chapare regionai, kalnuotos teritorijos, pvz, Tunario nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia departamento viršūnė Tunaris (isp. Tunari) (jos aukštis 5020 m). Departamento nacionaliniuose parkuose yra daug vertingų regiono floros pavyzdžių.
Kočabambos departamente yra daug inkų ir priešinkinės civilizacijos radinių. Iki šiandien yra randama ankstesių gyventojų keramikos dirbinių, įrankių liekanų. Įžymesnės vietos: Inkallajta, Choro, Tablas, Durazno, Komerkocha ir kitos radimvietės.
Taip pat didelio turistų susidomėjimo Kiljakoljo mieste (isp. Quillacollo) rugpjūčio mėnesį rengiamas vienas iš didžiausių Bolivijos religinių renginių – Virgen de Urkupiña festivalis. Departamento sostinėje Kočabamboje yra ir vienas iš aukščiausių paminklų Pietų Amerikoje – Cristo de la Concordia, kurio aukštis 40,44 m.
Šaltiniai
- Turizmas – Kočabambos departamentas
- Bolivija (2007) Archyvuota kopija 2007-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- Bolivijos departamentai
- Kočabambos departamento statistika Archyvuota kopija 2004-12-30 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Kočabambos departamento miestų sąrašas (anglų kalba)[neveikianti nuoroda]
- Kočabambos departamento statistikos (ispanų kalba) Archyvuota kopija 2004-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Virgen de Urkupiña festivalis Archyvuota kopija 2007-11-13 iš Wayback Machine projekto. (ispanų kalba)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kočabambos departamentas, Kas yra Kočabambos departamentas? Ką reiškia Kočabambos departamentas?
Kocabambos departamentas isp Departamento de Cochabamba kec Quchapampa suyu aim Kuchawampa jach a suyu vienas is devyniu Bolivijos administraciniu vienetu geografinis salies centras Tai tankiausiai apgyvendintas Bolivijos regionas Departamento sostine Kocabamba Kocabambos departamentas Departamento de CochabambaValstybe BolivijaAdministracinis centras KocabambaProvinciju 16Savivaldybiu 45Oficialios kalbos ispanu kecujuGyventoju 2001 1 455 711Plotas 55 631 km Tankumas 2001 26 zm km Pavadinimo kilmeKocabambos pavadinimas kilo is kecuju kalbos zodziu Cocha reiskiancio ezera ir Pampa reiskiancio lyguma IstorijaIki 1776 m Kocabambos regionas priklause Peru vicekaralystei po 1776 m La Platos vicekaralystei Kocabambos departamentas buvo įkurtas Antonio Jose de Sucre įsakymu 1826 m sausio 23 d Bolivijai issikovojus nepriklausomybe GeografijaKocabambos departamentas įsikures paciame Bolivijos centre Siaureje departamentas ribojasi su Beni pietuose su Potosi ir Cukisakos rytuose su Santa Kruso vakaruose su La Paso pietvakariuose su Oruro departamentais Kocabambos departamentas priklauso subandinei zonai Isskyrus siaurines ir provincijas departamenta sudaro kalnuota teritorija Regiona kerta Rytu Kordiljera HidrografijaKocabambos departamentas priklauso Amazones upes baseinui Svarbiausia upe yra Mamore isp Mamore kuri prasideda Sakabos tarpeklyje pavadinimu Roca isp Rocha ir veliau susijungia su Arkes isp Arque upe Kitos upes Mamoresiljas isp Mamorecillo skirianti Kocabambos ir Santa Kruso departamentus Capare isp Chapare į kuria įteka Espiritu Santo ir Juntas Į Beni upe suteka St Helena Calliri Altamachi Cotacajes į Caine upe Arke Huila Huila Mulu Pajcha Mizque Novillero Lagar ir Tojo KlimatasKlimatas departamente priklauso nuo aukscio Regionuose kuriuose yra kalnu su amzinu sniegu vyrauja saltas klimatas pietiniuose kalnu slaituose klimatas svelnus siauriniuose slaituose saltas arba vidutinis Siaurinei ir pietvakarinei Jungas daliai budingas siltas klimatas Capares regionas pasizymi itin dideliu krituliu kiekiu apie 5000 mm per metus ProvincijosKocabambos departamento suskirstymas į provincijas Departamentas padalintas į 16 provinciju 45 savivaldybes ir 146 kantonus Departamento provincijos Bolivar CercadoDemografijaKocabambos departamento gyventoju skaicius sudaro 17 61 visu Bolivijos gyventoju Tai tankiausia apgyvendintas Bolivvijos departamentas 58 83 gyventoju gyvena miestuose 41 17 gyvena kaimuose 74 36 vyresniu nei 15 metu gyventoju 64 27 miestuose ir 90 65 kaimuose priskiria save indenu tautoms Kocabambos departamentas apgyvendintas Cotas Chuis Sauces Mojocollos Collas ir kecuju bendruomenemis Siaureje dziunglese įsikurusi jurakariu isp Yuracare etnine grupe Grupes iki siandien yra issaugojusios proteviu tradicijas ir paprocius uzsiima amatais Pagal 2001 m gyventoju surasymo duomenis 81 52 vyresniu nei 6 metai gyventoju moka ispanu kalba 95 87 miestuose ir 59 89 kaimuose Gyventoju skaiciaus kaita Metai Gyventoju sk 1900 326 1631950 452 1451976 720 9521992 1 110 2052001 1 455 711EkonomikaKocabamba yra svarbiausia cemento gamintoja salyje pagamina apie ketvirtadalį visos Bolivijos cemento Labiausiai issivysciusios pramones sakos maisto produktu ir gerimu pramone naftos perdirbimas odos produktu pramone chemijos pramone Naftos perdirbimo gamykla Kocabamboje Kocabambos departamentas labai svarbus Bolivijos naftos ir gamtiniu duju tiekejas Departamente isgaunama beveik puse salies naftos ir apie penktadalis gamtiniu duju Pagrindiniai kasami mineralai cinkas svinas ir volframas Kitos svarbesnes ekonomines veiklos zemes ukis gyvulininkyste zvejyba kalnakasyba Kocabambos departamentas pasizymi didele auginamu produktu įvairove saltose zonose auginamos bulves bolivines balandos mieziai centriniuose sleniuose kvieciai ir kiti javai kukuruzai vaisiai ir darzoves silto klimato zonose riesutai citrusai kiti tropiniai vaisiai Nutolusiose siaures rytu Kocabambos rajonuose auginama koka Is gyvuliu paminetini galvijai avys ozkos arkliai ir kupranugariniu seimos atstovai Didziausia dalį eksporto strukturoje sudaro apie tris ketvirtadalius Pagrindines departamento eksporto prekes oda ir odos gaminiai mediena ir jos gaminiai nafta maisto produktai Pagrindine eksporto salis JAV Taip daug eksportuojama į Pietu Amerikos salis Kolumbija Cile Venesuela Peru Argentina Svarbi eksporto valstybe yra ir Belgija Pagrindines importo prekes transporto priemones ju dalys ir priedai pramones gaminiai vartojimo prekes Daugiausiai prekiu importuojama is Ciles Taip pat kaip importo salys svarbios Peru ir Argentina Kocabambos departamentas sukuria 18 07 Bolivijos BVP TurizmasCristo de la Concordia paminklas vienas auksciausiu Pietu Amerikoje Pagrindiniai departamento turistiniai istekliai gamtine aplinka ir istorinis paveldas Is gamtiniu istekliu paminetinos įvairios tropines zonos pvz Incachaca Chapare regionai kalnuotos teritorijos pvz Tunario nacionalinis parkas kuriame yra auksciausia departamento virsune Tunaris isp Tunari jos aukstis 5020 m Departamento nacionaliniuose parkuose yra daug vertingu regiono floros pavyzdziu Kocabambos departamente yra daug inku ir priesinkines civilizacijos radiniu Iki siandien yra randama ankstesiu gyventoju keramikos dirbiniu įrankiu liekanu Įzymesnes vietos Inkallajta Choro Tablas Durazno Komerkocha ir kitos radimvietes Taip pat didelio turistu susidomejimo Kiljakoljo mieste isp Quillacollo rugpjucio menesį rengiamas vienas is didziausiu Bolivijos religiniu renginiu Virgen de Urkupina festivalis Departamento sostineje Kocabamboje yra ir vienas is auksciausiu paminklu Pietu Amerikoje Cristo de la Concordia kurio aukstis 40 44 m SaltiniaiTurizmas Kocabambos departamentasBolivija 2007 Archyvuota kopija 2007 07 11 is Wayback Machine projekto Bolivijos departamentai Kocabambos departamento statistika Archyvuota kopija 2004 12 30 is Wayback Machine projekto NuorodosKocabambos departamento miestu sarasas anglu kalba neveikianti nuoroda Kocabambos departamento statistikos ispanu kalba Archyvuota kopija 2004 12 30 is Wayback Machine projekto Virgen de Urkupina festivalis Archyvuota kopija 2007 11 13 is Wayback Machine projekto ispanu kalba