Klasicizmo architektūra

Klasicizmo architektūra – architektūros stilius, atsiradęs iš neoklasicizmo judėjimo XVIII a. antroje pusėje, pasibaigus baroko ir rokoko stiliams. Remiasi senovės Graikijos ir Romos imperijos architektūra.

Pavadinimas

Pavadinimas klasicizmas daugiausiai reiškia architektūros klasikinį stilių. Vokiečių kalboje naudojamas terminas (Klassizismus), Anglijoje ir Prancūzijoje – neoklasikinė architektūra. Termino neoklasikinė architektūra priskyrimas prie klasikinio stiliaus yra klaidingas, nes neoklasikinis menas prasidėjo nuo XIX a. pabaigos.

Istorija

Klasicizmas atsirado Prancūzijoje, kur pakeitė du šimtus metų vyravusį baroką. Klasikinė architektūra kilo iš dviejų šaltinių: baroko architektūros ir tuo metu egzistavusios racionalistinės tradicijos bei iš angliškojo dailės stiliaus (picturesque), siejamo su stiprėjančia Britanijos imperija.

Jau XVIII a. galima pastebėti europietiškoje architektūroje priešprieša baroko ir tendencijoms. Stipriausiai jis pasireiškė Britų salose paladianizme, kur barokas niekada nebuvo toks puošnus kaip kontinente. Klaudijaus Pero pastatyto Luvro sparnai, Berlyno rūmai, net Laterane šv. Jono Bazilika, suprojektuota (), turi klasicizmo elementų.

Apie 1750 m. klasicizmas įsigalėjo architektūroje. Tam didelę įtaką turėjo miestų plėtimasis ir tokių visuomeninių statinių kaip teatrų, viešų vietų atsiradimas, kurie buvo kopijuoti iš agorų (Graikijoje) ir forumų (Romos imperijoje). XVIII a. 6–7 dešimtmečius klasikinė architektūra per kitas Europos valstybes, laikantis Graikiškos architektūros tradicijų reiškėsi ir vietinės mokyklos. Vokietijoje daugiau reiškėsi Karlo Frydricho Šinkelio mokykla, kuri laikėsi daugiau disciplinuotos ir lengvesnės struktūros.

Klasicizmas kai kuriuos kraštuose vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje perėjo į ampyrą. Pasibaigus pagrindiniam klasicizmo laikotarpiui apie 1815 m. jis dar tęsėsi visą XIX a. XX a. klasicizmo tendencijos vadinamos neoklasicizmu.

Klasicizmo architektūros pagrindiniai požymiai

Klasicizmas buvo priešingybė puošniajam barokui, tai buvo paprastas, bet didingas stilius. Pagrindiniai bruožai:

• senovės Graikijos ir Romos imperijos pastatų kopijavimas, taip pat atgimimo laikotarpio pastatų elementai;
• senovinių pastatų architektūros elementų kopijavimas;
• pastatai statomi atviruose plotuose, atskirai vienas nuo kito;
• plačiai naudojamos kolonos, kartais viršutinės kolonų dalys pagražintos vainikėliais, daug raudonos spalvos ir kilimų,

pastatai turi didelius langus, sienos – dekoratyvines figūras;

• siekiant pasiekti harmoniją pastatai simetriški;
• lyginant su baroko architektūra klasikinės architektūros pastatų sienos lygios;
• kukliai naudojamos skulptūros: liūtų ir žmonių galvos, ereliai, gėlės, , kokardos, šalmai, sukryžiuotos , kildinamos iš Romos imperijos laikų;
• viešo naudojimo įstaigų paplitimas, tokių kaip valstybinės įstaigos, teatrai, ligoninės, mokyklos, pradėti statyti muziejai;
• rūmai – dideli, žemi, pailgi, pastatyti atskirai, su išaukštintu pastato viduriu;
• viduje didelės, pailgos, šviesios salės, dažnai dažytos baltai, plokščios lubos, dideli, kvadratiniai langai;
• bažnyčios – dažnai fasadas užstoja stogą.

Klasicizmo atstovai

• Prancūzija: , ,
• Anglija: Robertas Adamas
• Vokietija: Karlas Frydrichas Šinkelis, , ,
• Italija: Giovanni Battista Piranesi
• Lenkija: , , , , , , ,
• Lietuva: Martynas Knakfusas, Laurynas Gucevičius, Karolis Podčašinskis

Klasicistiniai pastatai Lietuvoje

Bažnyčios

• Vilniaus katedra
• Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
• Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
• Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
• Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
• Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
• Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia
• Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia
• Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
• Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia
• Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia

Visuomeniniai pastatai

• Vilniaus Universiteto observatorijos priestatas
• Vilniaus rotušė
• Naujasis arsenalas, Vilnius
• Lietuvos Respublikos Prezidentūra

Gyvenamieji pastatai

• Čiobiškio dvaras
• Jašiūnų dvaras
• Nemėžio dvaras
• Onuškio dvaras
• Paežerių dvaras
• Verkių dvaro pastatų ansamblis
• Tuskulėnų dvaras
• Taujėnų dvaras
• Žeimių dvaras
• Chodkevičių rūmai (dab. Vilniaus paveikslų galerija)
• Tiškevičių rūmai Trakų gatvėje, Vilniuje
• Tyzenhauzų rūmai Vokiečių gatvėje, Vilniuje

Šaltiniai

1. Klasicizmo architektūra (britannica.com)

Nuorodos

• OpenSource: Classicism – nemokamo mokomojo turinio apie neoklasicizmo architektūrą video projektas.

Vikiteka: Klasicizmo architektūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga