Naujasis arsenalasNaujasis arsenalas ir gretimi pastatai pilininko namas kairėje ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai

Naujasis arsenalas

Naujasis arsenalas ir gretimi pastatai: pilininko namas (kairėje) ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai (dešinėje), 2023 m.
Naujasis arsenalas 54°41′14.4″ š. pl. 25°17′21.0″ r. ilg. / 54.687333°š. pl. 25.289167°r. ilg. / 54.687333; 25.289167 (Naujasis arsenalas)

Vieta	Vilnius, Arsenalo g. 1
Paskirtis	amunicijos saugykla, kareivinės (istorinė) muziejus (dabartinė)
Stilius	klasicizmas
Kultūros vertybių registras
Statusas	Paminklas
Reikšmingumo lygmuo	Nacionalinis
Įregistravimo metai	1999 m.
Kodas	24704

Naujasis arsenalas – istorinis pastatas Vilniuje, teritorijoje, nacionalinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklas. Stovi į šiaurę nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir į vakarus nuo Senojo arsenalo. Įrašytas į Kultūros vertybių registrą, priklauso Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui. Pastate įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.

Istorija

Archeologinių tyrimų duomenimis, XIV a. dabartinio pastato vietoje stovėjo gotikinis mūrinis namas, kurio išorinė siena sutapo su Žemutinės pilies gynybine siena. XVI a. namas rekonstruotas, prie gynybinės sienos pristatant du priestatus. 1545 m. Franco Hogenbergo Vilniaus plane pavaizduotas ilgas vieno aukšto pastatas, rytiniame gale užsibaigiantis aukštu bokštu-švyturiu. Apytikriai tuo metu tai buvo privati Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto rezidencija. 1737 m. Fiurstenhofo plane pastatas pavaizduotas sujungtas su kitais dviem, lygiagrečiai stovinčiais pastatais. Šiame sujungtų pastatų komplekse XVIII a. pradžioje buvo Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų oficinos. Spėjama, kad būsimo Naujojo arsenalo pastate 1648–1794 m. veikė Pilies jurisdikcijos teismas ir administracija.

1758 m. minimas senas, apleistas trijų aukštų bokštas ir prie jo prisišliejęs „tuščias, apgriuvęs pastatas”, kurį Vilniaus pilies prižiūrėtojas Mykolas Horainas atidavė Katerinai Sežputovskai su sąlyga, kad ji jį suremontuos. XVIII a. pabaigoje Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis pastatą pagal Martyno Knakfuso projektą rekonstravo ir pritaikė arsenalui. Rekonstruotas pastatas iš pradžių buvo vadinamas naujuoju arsenalu, o nuo XIX a. pradžios kartu su kitais Senojo arsenalo pastatais – arsenalu. 1799 m. Naujajame arsenale iš kiemo pusės pristatyti trys , ties jais antrojo aukšto sienose iškirstos durys patrankoms įvežti. 1816 m. prie Naujojo arsenalo šiaurės vakarinio fasado pristatytas masyvių kolonų ampyrinis portikas. 1831 m. Naujasis arsenalas paverstas gynybinėmis kareivinėmis, langų vietoje nuo Neries pusės įrengtos šaudymo angos. 1841 ir 1849 m. pastatas remontuotas. 1863 m., vykstant sukilimui, pastate įrengtas politinių kalinių kalėjimas.

Po Pirmojo pasaulinio karo Naujajame arsenale buvo lenkų kareivinės, karinei paskirčiai pastatas naudotas ir po Antrojo pasaulinio karo. 1960–1965 m. pagal architekto Sigito Lasavicko ir inžinieriaus Napoleono Kitkausko projektą Naujasis arsenalas rekonstruotas, pritaikytas Lietuvos nacionaliniam muziejui su saugyklomis, 1968 m. atidarytas lankytojams. 2024 m. pavasarį uždarytas rekonstrukcijai.

Architektūra

Naujasis arsenalas klasicizmo stiliaus, ištęsto, per vidurį siaurėjančio stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge ir rūsiais. Stogas valminis, dengtas molio čerpėmis. Šiaurės vakarų fasado centre įrengtas portikas, paremtas šešiomis dorėninėmis kolonomis su pusapskrite įėjimo arka, užbaigtas laiptuotu frontonu. Pastato šiaurės rytiniame gale primūrytas raudonų plytų stačiakampis buvusio kalėjimo priestatas su trišlaičiu stogeliu. Šiauriniame kampe išlikęs tinkuoto plytų mūro kontraforsas, šiaurės vakarų fasado pietvakarinėje dalyje 1960–1965 m. atidengti XVI a. angų fragmentai.

2003 m. aikštėje priešais pastatą atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui (skulptorius Regimantas Midvikis).

Naujojo arsenalo pagrindinis fasadas. Priekiniame plane paminklas karaliui Mindaugui, tolumoje – Gedimino pilies bokštas
Fasadas iš kiemo pusės, 2012 m.
Arsenalo portikas. Įėjimas į muziejų

Šaltiniai

„Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso Naujasis arsenalas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.
Naujasis arsenalas po savaitės uždaromas rekonstrukcijai, LRT, 2023-06-25. Nuoroda tikrinta 2025-06-03.
Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 39. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.
Lietuvos nacionalinis muziejus (Naujasis arsenalas), Turizmo Gidas. Nuoroda tikrinta 2024-07-01.
Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 53. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.
Naujajame arsenale – paskutinė okupacijų patirtį apmąstančių parodų savaitė, LRT, 2024-02-28. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[KVR-1] „Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso Naujasis arsenalas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.

[2] Naujasis arsenalas po savaitės uždaromas rekonstrukcijai, LRT, 2023-06-25. Nuoroda tikrinta 2025-06-03.

[Kitkauskas-3] Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 39. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.

[4] Lietuvos nacionalinis muziejus (Naujasis arsenalas), Turizmo Gidas. Nuoroda tikrinta 2024-07-01.

[5] Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 53. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.

[LRT-6] Naujajame arsenale – paskutinė okupacijų patirtį apmąstančių parodų savaitė, LRT, 2024-02-28. Nuoroda tikrinta 2024-07-07.