Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos klausimas ar Klaipėdos problema tarpukario 1919 1939 tarptautinių santykių ir tarptautinės diplomatijos proble
Klaipėdos klausimas
Klaipėdos klausimas, ar „Klaipėdos problema“ – tarpukario (1919-1939) tarptautinių santykių ir tarptautinės diplomatijos problema, susijusi su Klaipėdos krašto valstybinės priklausomybės nustatymu ir įtvirtinimu.
„Klaipėdos klausimas“ kaip tarptautinių santykių bei tarptautinės teisės problema iškilo po I Pasaulinio karo, kada pagal 1919 m. gegužės 28 d. pasirašytą Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai paverstas Antantės kondominiumu, pavedant jį administruoti Prancūzijai.
Versalio taikos sutartis, atskirdama Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, paliko jo ateities klausimą neišspręstą. Ambasadorių konferencija 1922 m. spalio mėn. sudarė specialią komisiją, vadovaujamą Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos departamento direktoriaus J. Laroche. Ši komisija turėjo paruošti Klaipėdos krašto konvenciją ir nuspręsti, kas turi valdyti kraštą ir uostą. Laroche komisija ėmė ruošti konvenciją, kuri numatė penkiolikai metų įvesti „laisvosios valstybės“ statusą.
Užsitikrinusi užkulisinę Vokietijos bei Sovietų Sąjungos paramą, Lietuva 1923 m. sausio mėnesį Klaipėdos krašte inscenizavo . 1923 m. sausio 15 d. civiliais persirengę Lietuvos kareiviai ir šauliai užėmė Klaipėdą (žr. Klaipėdos sukilimas). Prancūzija ir Anglija įteikė Lietuvai kolektyvinę protesto , bet sutiko tartis. 1923 m. vasario 17 d. Ambasadorių konferencija priimdama fait accompli nutarė teises į Klaipėdos kraštą perduoti Lietuvai nuo tada, kai bus parengta Klaipėdos konvencija. T.y., iki to laiko suverenitetas Lietuvai buvo pripažįstamas tik de facto. Konvencijos rengimas Ambasadorių konferencijoje strigo, nes Lietuva nenorėjo sutikti pirmiausia su tarptautiniu Klaipėdos uosto valdymu. Išryškėjus pozicijų nesutaikomumui 1923 m. pabaigoje ginčas dėl Klaipėdos konvencijos buvo perkeltas į Tautų Sąjungos Tarybą.
Tautų Sąjungos Taryba sudarė naują komisiją Klaipėdos konvencijai rengti, susidedančią iš atstovų ir pirmininkaujamą amerikiečio N. Davies'o. Ši komisija pasiūlė Klaipėdos konvencijos variantą, kuris buvo priimtinas Lietuvos Respublikos vyriausybei. 1924 m. kovo 14 d. Klaipėdos krašto konvenciją Tautų Sąjungos Taryba vienbalsiai priėmė. 1924 m. gegužės 8 d. konvenciją pasirašė Ambasadorių konferencijos, o gegužės 17 d. Lietuvos atstovai.
Klaipėdos krašto konvencija tapo tarptautinės teisės dalimi. Pagal ją Klaipėdos kraštas gavo autonominį statusą Lietuvos Respublikos sudėtyje. Klaipėdos konvenciją sudarė 4 dalys: pati konvencija ir trys priedai: Klaipėdos krašto statutas, Klaipėdos uosto valdymui skirtas priedas, tranzito klausimams skirtas priedas. Konvencija įteisino autonominių Klaipėdos krašto valdymo institucijų sistemą: Seimelį, krašto direktoriją ir ūkio tarybą. Šių autonominių organų veiklą turėjo prižiūrėti LR prezidento skiriamas krašto gubernatorius, kuris savo ruožtu skirdavo krašto direktorijos pirmininką. Lietuvių ir vokiečių kalbos pripažintos oficialiomis krašto kalbomis.
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Žalys V. Ringen um Identität. Warum Litauen zwischen 1923 und 1939 im Memelgebiet keinen Erfolg hatte / Kova dėl identiteto. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m. Lüneburg: Verlag Nordostdeutsches Kulturwerk, 1993
- Valsonokas R. Klaipėdos problema. Klaipėda, 1932 (fotografuotinis leidimas-1989 m.)
Nuorodos
- Klaipėdos klausimas Švedijos diplomatijoje (dokumentai) Archyvuota kopija 2006-07-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos klausimas, Kas yra Klaipėdos klausimas? Ką reiškia Klaipėdos klausimas?
Klaipedos klausimas ar Klaipedos problema tarpukario 1919 1939 tarptautiniu santykiu ir tarptautines diplomatijos problema susijusi su Klaipedos krasto valstybines priklausomybes nustatymu ir įtvirtinimu Vokietijos kariuomene Klaipedos uoste 1939 m kovo men Klaipedos klausimas kaip tarptautiniu santykiu bei tarptautines teises problema iskilo po I Pasaulinio karo kada pagal 1919 m geguzes 28 d pasirasyta Versalio taikos sutartį Klaipedos krastas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai paverstas Antantes kondominiumu pavedant jį administruoti Prancuzijai Versalio taikos sutartis atskirdama Klaipedos krasta nuo Vokietijos paliko jo ateities klausima neisspresta Ambasadoriu konferencija 1922 m spalio men sudare specialia komisija vadovaujama Prancuzijos uzsienio reikalu ministerijos departamento direktoriaus J Laroche Si komisija turejo paruosti Klaipedos krasto konvencija ir nuspresti kas turi valdyti krasta ir uosta Laroche komisija eme ruosti konvencija kuri numate penkiolikai metu įvesti laisvosios valstybes statusa Uzsitikrinusi uzkulisine Vokietijos bei Sovietu Sajungos parama Lietuva 1923 m sausio menesį Klaipedos kraste inscenizavo 1923 m sausio 15 d civiliais persirenge Lietuvos kareiviai ir sauliai uzeme Klaipeda zr Klaipedos sukilimas Prancuzija ir Anglija įteike Lietuvai kolektyvine protesto bet sutiko tartis 1923 m vasario 17 d Ambasadoriu konferencija priimdama fait accompli nutare teises į Klaipedos krasta perduoti Lietuvai nuo tada kai bus parengta Klaipedos konvencija T y iki to laiko suverenitetas Lietuvai buvo pripazįstamas tik de facto Konvencijos rengimas Ambasadoriu konferencijoje strigo nes Lietuva nenorejo sutikti pirmiausia su tarptautiniu Klaipedos uosto valdymu Isryskejus poziciju nesutaikomumui 1923 m pabaigoje gincas del Klaipedos konvencijos buvo perkeltas į Tautu Sajungos Taryba Tautu Sajungos Taryba sudare nauja komisija Klaipedos konvencijai rengti susidedancia is atstovu ir pirmininkaujama amerikiecio N Davies o Si komisija pasiule Klaipedos konvencijos varianta kuris buvo priimtinas Lietuvos Respublikos vyriausybei 1924 m kovo 14 d Klaipedos krasto konvencija Tautu Sajungos Taryba vienbalsiai prieme 1924 m geguzes 8 d konvencija pasirase Ambasadoriu konferencijos o geguzes 17 d Lietuvos atstovai Klaipedos krasto konvencija tapo tarptautines teises dalimi Pagal ja Klaipedos krastas gavo autonominį statusa Lietuvos Respublikos sudetyje Klaipedos konvencija sudare 4 dalys pati konvencija ir trys priedai Klaipedos krasto statutas Klaipedos uosto valdymui skirtas priedas tranzito klausimams skirtas priedas Konvencija įteisino autonominiu Klaipedos krasto valdymo instituciju sistema Seimelį krasto direktorija ir ukio taryba Siu autonominiu organu veikla turejo priziureti LR prezidento skiriamas krasto gubernatorius kuris savo ruoztu skirdavo krasto direktorijos pirmininka Lietuviu ir vokieciu kalbos pripazintos oficialiomis krasto kalbomis Taip pat skaitykiteKlaipedos konvencija Klaipedos krastas Klaipedos sukilimasLiteraturaZalys V Ringen um Identitat Warum Litauen zwischen 1923 und 1939 im Memelgebiet keinen Erfolg hatte Kova del identiteto Kodel Lietuvai nesiseke Klaipedoje tarp 1923 1939 m Luneburg Verlag Nordostdeutsches Kulturwerk 1993 Valsonokas R Klaipedos problema Klaipeda 1932 fotografuotinis leidimas 1989 m NuorodosKlaipedos klausimas Svedijos diplomatijoje dokumentai Archyvuota kopija 2006 07 03 is Wayback Machine projekto