Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos krašto konvencija tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių įteisinusi ir regl
Klaipėdos konvencija
Klaipėdos krašto konvencija – tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių, įteisinusi ir reglamentavusi autonominę Klaipėdos krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai. Pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje.
Derybos dėl konvencijos prasidėjo 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje. Nesusitarus Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos delegacijoms, konvencijos rengimas buvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai Ženevoje. 1924 m. sausio 15 d. Tautų Sąjunga sudarė specialią komisiją, vadovaujamą JAV diplomato Normano Daviso. Komisija parengė galutinį konvencijos variantą. 1924 m. liepos 30 d. jį ratifikavo Lietuvos Seimas, o 1925 m. rugpjūčio 25 d. – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos atitinkamos institucijos.
Konvenciją sudarė 18 straipsnių ir trys priedai:
- Klaipėdos autonomijos statutas,
- Klaipėdos uosto valdymo taisyklės ir
- Tranzito taisyklės.
2 konvencijos str. nustatė, jog Klaipėdos kraštas Lietuvos valstybėje bus atskiras autonominis vienetas, turintis įstatymų leidybos, administracinę, juridinę bei finansinę autonomiją. Lietuva įsipareigojo mokėti atitinkamą Klaipėdos kraštui priklausančią Vokietijos karo reparacijų sumą (6 str.) bei be sąjungininkų sutikimo neperleisti Klaipėdos krašto suverenių teisių jokiai kitai valstybei (15 str.). Visi iki 1920 m. sausio 10 d. Klaipėdos krašte gyvenę Vokietijos piliečiai automatiškai įgijo Lietuvos pilietybę, jei tik Konvencijos ratifikavimo dieną jiems buvo sukakę 18 metų (8 str.).
Krašto statutas nustatė Klaipėdos krašto valdžios organus bei jų kompetencijos ribas. Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos krašte buvo respublikos prezidento skiriamas gubernatorius, turėjęs teisę iš vietinių gyventojų skirti direktorijos, kaip vykdomosios valdžios organo, pirmininką, vetuoti prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai įstatymus, direktorijos pritarimu sušaukti seimelį nepaprastajai sesijai ar paleisti jį anksčiau laiko. Direktorijos narius rinkosi jos pirmininkas. Direktorija privalėjo turėti seimelio pasitikėjimą, jos kompetencijai priklausė krašto atstovavimas santykiuose su Valstybės organais, teisėjų ir uosto direkcijos nario skyrimas, politinė ir ekonominė savivaldybių, Bažnyčios ir vietinio susisiekimo priežiūra, privalomų įsakymų ir policijos taisyklių leidimas. Įstatymus leidęs seimelis buvo renkamas krašto gyventojų trejų metų kadencijai. Seimelio kompetencijai priklausė civilinių, baudžiamųjų, žemės ūkio, miškų, prekybos įstatymų leidyba, tikybos, švietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialinė apsauga ir darbo santykiai, teismų organizacija, krašto viešieji finansai bei turtai, mažumų apsauga etc. Prie seimelio kaip konsultacinis organas ekonomikos ir finansų reikalais veikė krašto Ūkio taryba.
Pagal II priedo 2 straipsnį Klaipėdos uostas paskelbtas tarptautinio intereso uostu. Jam turėjo būti taikomos Barselonos konferencijoje 1921 m. priimtos rekomendacijos dėl tarptautiniam režimui pavestų uostų. Pagal trečio priedo 3 straipsnį, Lietuvos vyriausybė laidavo tranzito laisvę jūra, vandens keliais ir geležinkeliais transposrtams einantiems į Klaipėdos kraštą.
Klaipėdos konvencija formaliai prarado juridinę galią Klaipėdos krašte, kai Lietuvos Respublika 1939 m. kovo 22 d. sutartimi grąžino Klaipėdos kraštą Vokietijai, o kitos Klaipėdos konvencijos signatarės tokiam perdavimui neprieštaravo.
Literatūra
- Valsonokas R., Klaipėdos problema, Klaipėda, 1932,
- Robinzonas J., Klaipėdos krašto konvencijos komentaras, t. 1–2, Kaunas, 1934
- Klaipėdos krašto konvencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-09-20).
- Klaipėdos krašto konvencija. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2022-09-20).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos konvencija, Kas yra Klaipėdos konvencija? Ką reiškia Klaipėdos konvencija?
Klaipedos krasto konvencija tarptautine sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadoriu konferencijos valstybiu įteisinusi ir reglamentavusi autonomine Klaipedos krasto priklausomybe Lietuvos Respublikai Pasirasyta 1924 m geguzes 8 d Paryziuje Derybos del konvencijos prasidejo 1923 m kovo 24 d Paryziuje Nesusitarus Lietuvos ir Ambasadoriu konferencijos delegacijoms konvencijos rengimas buvo perduotas Tautu Sajungos Tarybai Zenevoje 1924 m sausio 15 d Tautu Sajunga sudare specialia komisija vadovaujama JAV diplomato Normano Daviso Komisija parenge galutinį konvencijos varianta 1924 m liepos 30 d jį ratifikavo Lietuvos Seimas o 1925 m rugpjucio 25 d Prancuzijos Didziosios Britanijos Italijos ir Japonijos atitinkamos institucijos Konvencija sudare 18 straipsniu ir trys priedai Klaipedos autonomijos statutas Klaipedos uosto valdymo taisykles ir Tranzito taisykles 2 konvencijos str nustate jog Klaipedos krastas Lietuvos valstybeje bus atskiras autonominis vienetas turintis įstatymu leidybos administracine juridine bei finansine autonomija Lietuva įsipareigojo moketi atitinkama Klaipedos krastui priklausancia Vokietijos karo reparaciju suma 6 str bei be sajungininku sutikimo neperleisti Klaipedos krasto suvereniu teisiu jokiai kitai valstybei 15 str Visi iki 1920 m sausio 10 d Klaipedos kraste gyvene Vokietijos pilieciai automatiskai įgijo Lietuvos pilietybe jei tik Konvencijos ratifikavimo diena jiems buvo sukake 18 metu 8 str Krasto statutas nustate Klaipedos krasto valdzios organus bei ju kompetencijos ribas Lietuvos valstybes atstovas Klaipedos kraste buvo respublikos prezidento skiriamas gubernatorius turejes teise is vietiniu gyventoju skirti direktorijos kaip vykdomosios valdzios organo pirmininka vetuoti priestaraujancius Lietuvos Konstitucijai įstatymus direktorijos pritarimu susaukti seimelį nepaprastajai sesijai ar paleisti jį anksciau laiko Direktorijos narius rinkosi jos pirmininkas Direktorija privalejo tureti seimelio pasitikejima jos kompetencijai priklause krasto atstovavimas santykiuose su Valstybes organais teiseju ir uosto direkcijos nario skyrimas politine ir ekonomine savivaldybiu Baznycios ir vietinio susisiekimo prieziura privalomu įsakymu ir policijos taisykliu leidimas Įstatymus leides seimelis buvo renkamas krasto gyventoju treju metu kadencijai Seimelio kompetencijai priklause civiliniu baudziamuju zemes ukio misku prekybos įstatymu leidyba tikybos svietimo sveikatos apsaugos reikalai socialine apsauga ir darbo santykiai teismu organizacija krasto viesieji finansai bei turtai mazumu apsauga etc Prie seimelio kaip konsultacinis organas ekonomikos ir finansu reikalais veike krasto ukio taryba Pagal II priedo 2 straipsnį Klaipedos uostas paskelbtas tarptautinio intereso uostu Jam turejo buti taikomos Barselonos konferencijoje 1921 m priimtos rekomendacijos del tarptautiniam rezimui pavestu uostu Pagal trecio priedo 3 straipsnį Lietuvos vyriausybe laidavo tranzito laisve jura vandens keliais ir gelezinkeliais transposrtams einantiems į Klaipedos krasta Klaipedos konvencija formaliai prarado juridine galia Klaipedos kraste kai Lietuvos Respublika 1939 m kovo 22 d sutartimi grazino Klaipedos krasta Vokietijai o kitos Klaipedos konvencijos signatares tokiam perdavimui nepriestaravo LiteraturaValsonokas R Klaipedos problema Klaipeda 1932 Robinzonas J Klaipedos krasto konvencijos komentaras t 1 2 Kaunas 1934 Klaipedos krasto konvencija Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2022 09 20 Klaipedos krasto konvencija Mazosios Lietuvos enciklopedija tikrinta 2022 09 20