Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos sukilimasKlaipėdos kraštas ir Rytų PrūsijaData 1923 m sausio 10 15 d Vieta Klaipėdos kraštasRezultatas Klaipėd
Klaipėdos sukilimas
| Klaipėdos sukilimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Klaipėdos kraštas ir Rytų Prūsija | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Prancūzija | Lietuva | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Gabrielis Žanas Petisnė | Ernestas Galvanauskas Vincas Krėvė-Mickevičius Jonas Polovinskas-Budrys Erdmonas Simonaitis | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 250 kareivių | 1400 vyrų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 2 žuvo | 12 žuvo | ||||||
Klaipėdos sukilimas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija 1923 m. sausio mėnesį. Tarpukario istoriografijoje įsivyravęs požiūris į sukilimą kaip į vietinių gyventojų pastangas susilieti su Lietuva, buvo ne tik puikus pavyzdys ugdant lietuvišką tautinę savigarbą, bet kartu sudarė prielaidas nekorektiškai interpretuoti svarbų XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykį. „Sukilimo“ stereotipas, tarptautinės nuomonės vardan neigęs esminį Lietuvos vyriausybės vaidmenį užimant Klaipėdos kraštą 1923 m., išliko gajus ištisus dešimtmečius. Visiškai priešingai šiuos įvykius istorikai pradėjo vertinti tik XX a. pabaigoje.
Istorija
Klaipėdos sukilimą lėmė po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte Prancūzijos valdymo metais susidariusi politinė konjunktūra, ekonominiai ir etnopolitiniai Lietuvos interesai. Sprendžiant iš Vinco Krėvės atsiminimų, pirmiausia ši idėja („inscenizuoti krašto ginkluotą sukilimą“) buvo aptarta 1922 m. lapkričio 16 d. slaptame Šaulių sąjungos centro valdybos prezidiumo posėdyje. Po to su ja buvo supažindintas ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas ir krašto apsaugos ministras Balys Sližys, o E. Galvanauskas savo ruožtu šį klausimą iškėlė 1922 m. lapkričio 20 d. ministrų kabineto posėdyje, kuriame buvo aptarta sukilimo strategija. Lietuvos Generalinis štabas turėjo paruošti konkretų tariamai vietinių sukilėlių, Klaipėdos krašto savanorių, nepatenkintų prancūzų vykdomąja valdžia, sukilimo planą ir surasti jo vadovą. Sukilimą organizuoti pavesta Šaulių sąjungai ir tuometiniam jos vadovui Vincui Krėvei, kuris nesėkmės atveju turėjo prisiimti visą atsakomybę.
Pasirengimas
Šaulių sąjungos vadovybė, Berlyne susitikusi su Vokietijos reichsvero vadu gen. Hansu von Seecktu, apsirūpino akcijai reikalinga ginkluote ir išgavo pažadą, kad nei vienas vokietis Klaipėdoje nešausiąs į lietuvius. Ernestas Galvanauskas taip pat gavo neoficialų Sovietų Rusijos ir Vokietijos diplomatų palaiminimą akcijai.
Sukilimo vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas, kuriam priedangos sumetimais suteikta Klaipėdos krašte paplitusi Budrio pavardė. Kiti vadovai analogiškai privalėjo pasikeisti pavardes. Štabo viršininkas kapt. Juozas Tomkus tapo Oksu, jo padėjėjas Juozas Šarauskas – Juozapaičiu ir pan. Priedangai Klaipėdoje iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba veikėjų buvo suburtas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti neva krašto gyventojų sukilimui.
Karinei akcijai tinkamas laikas buvo parinktas labai tiksliai: 1923 m. sausio 11 d. Belgijos ir Prancūzijos kariuomenės įžengė į Vokietijos Rūro sritį, prikaustydamos Europos spaudą prie šio įvykio. Viena diena anksčiau Ambasadorių konferencijos atstovas žadėjo paskelbti nusprendęs, kad Klaipėda turinti tapti Freistaatu (laisvąja valstybe).
Užimti Klaipėdos kraštą turėjo 1923 m. pradžioje Kaune suformuota Ypatingos paskirties rinktinė, sudaryta iš trijų grupių. Pirmajai, vadovaujamai mjr. Išlinsko-Aukštuolio, reikėjo užimti Klaipėdos miestą, Antrajai (vadas – kpt. Mykolas Kalmantas-Bajoras) reikėjo užimti Pagėgius bei rūpintis pasienio su Vokietija apsauga, Trečiajai, vadovaujamai mjr. Jakšto-Kalvaičio, teko užimti Šilutę. Rinktinę, suformuotą užimti Klaipėdai, sudarė 1078 asmenys: 41 karininkas, 582 kareiviai bei 455 Šaulių sąjungos nariai. Operacijos metu šis skaičius kito. Bendras įvairiu laiku dalyvavusiųjų skaičius yra 1753. Prancūzijos pajėgas sudarė apie 600 karių, iš kurių apie 250 buvo kareiviai, apie 200 prancūzų policininkai ir 150 vokiečių savanoriai.
Eiga
Pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis. Sausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną. Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje sausio 20 d. iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji. Žuvę prancūzų kariai kreiseriu išgabenti į Prancūziją.
Klaipėdos krašto gyventojai „sukilėlių“ kariuomenei nesipriešino. Į 1923 m. sausio 16 d. suformuotą vadinamąją Jono Budrio armiją įstojo nemažai vietinių lietuvininkų, bet tai jie darė daugiausia ekonominiais, o ne politiniais motyvais (ekonominė padėtis Klaipėdos krašte 1922 m. pabaigoje buvo labai sunki).
Nepaisydama tarptautinės bendruomenės spaudimo, Lietuva neigė prisidėjusi prie Klaipėdos sukilimo (šis neigimas vėliau tapo „Klaipėdos atvadavimo“ mito sudedamąja dalimi). Derybos tarp Ambasadorių konferencijos sausio 17 d. paskirtos Ypatingos komisijos, vadovaujamos Georges Clinchant ir Lietuvos vyriausybės ypatinguoju atstovu Klaipėdos kraštui sausio 20 d. paskirto buvusio prezidento Antano Smetonos baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvos Respublikai.
1923 m. karinėje akcijoje žuvę lietuviai
- leitenantas Viktoras Burokevičius
- kapitonas Eduardas Noreika
- eilinis Jonas Petkus
- eilinis Jonas Simonavičius
- eilinis Povilas Trinkūnas
- eilinis Adolfas Viliūnas
- Karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis
- Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas
- šaulys Algirdas Jesaitis
- šaulys Flioras Lukšys
- šaulys Jonas Pleškys
- šaulys Antanas Ubavičius
Šaltiniai
- . Klaipėdos krašto sukilimas, Klaipėdos sukilimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 213-214 psl.
Literatūra
- Galvanauskas E., „Kova dėl Klaipėdos“, in Draugas, 1961 01 17, Nr. 23,
- Mikulicz S., Kłajpeda w politice europejskej 1918–1939, Warszawa, 1976,
- Krėvė V., Bolševikų invazija ir liaudies vyriausybė, Vilnius, 1992,
- Vareikis V., Klaipėda XX amžiuje, Klaipėda, 1993,
- 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, Klaipėda, 1995,
- Čičinienė D., „Tautininkų ir krikščionių demokratų bendradarbiavimas sprendžiant Klaipėdos prijungimo problemą“, Lietuvos istorijos metraštis, 2001/ 2, Vilnius, 2002, p. 113–148,
- Chandavoine I., Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to, Vilnius, 2003.
- Prancūzai Klaipėdoje, 1920–1923 (albumas-parodos katalogas; sud. Zita Genienė, Sigutė Vaičiūnienė). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2006. – 120 p. – ISBN 9955-544-54-6
Nuorodos
- Lietuvos centrinis valstybinis archyvas: paroda „Klaipėdos sukilimo 85-erių metų sukaktis“ Archyvuota kopija 2015-02-23 iš Wayback Machine projekto.
- 1923 m. dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas“
- Skirmantas Valiulis. Prancūzai Klaipėdoje Archyvuota kopija 2016-03-08 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos sukilimas, Kas yra Klaipėdos sukilimas? Ką reiškia Klaipėdos sukilimas?
Klaipedos sukilimasKlaipedos krastas ir Rytu PrusijaData 1923 m sausio 10 15 d Vieta Klaipedos krastasRezultatas Klaipedos krastas prijungtas prie LietuvosKonflikto salys Prancuzija Lietuva Lietuvos sauliu sajungaVadovai ir kariniai vadaiGabrielis Zanas Petisne Ernestas Galvanauskas Vincas Kreve Mickevicius Jonas Polovinskas Budrys Erdmonas SimonaitisPajegos250 kareiviu 1400 vyruNuostoliai2 zuvo 12 zuvo Klaipedos sukilimas Klaipedos krasto prijungimo prie Lietuvos karine akcija 1923 m sausio menesį Tarpukario istoriografijoje įsivyraves poziuris į sukilima kaip į vietiniu gyventoju pastangas susilieti su Lietuva buvo ne tik puikus pavyzdys ugdant lietuviska tautine savigarba bet kartu sudare prielaidas nekorektiskai interpretuoti svarbu XX amziaus Lietuvos istorijos įvykį Sukilimo stereotipas tarptautines nuomones vardan neiges esminį Lietuvos vyriausybes vaidmenį uzimant Klaipedos krasta 1923 m isliko gajus istisus desimtmecius Visiskai priesingai siuos įvykius istorikai pradejo vertinti tik XX a pabaigoje IstorijaVyriausiasis Mazosios Lietuvos gelbejimo komitetas ir jo bendradarbiai Sedi is kaires komiteto pirmininkas Martynas Jankus Jonas Vanagaitis stovi is kaires Steponas Darius Aivas Ivaskevicius A Marcinkevicius 1923 m sausio 19 d Sukileliai Klaipedos sukilima leme po Pirmojo pasaulinio karo Klaipedos kraste Prancuzijos valdymo metais susidariusi politine konjunktura ekonominiai ir etnopolitiniai Lietuvos interesai Sprendziant is Vinco Kreves atsiminimu pirmiausia si ideja inscenizuoti krasto ginkluota sukilima buvo aptarta 1922 m lapkricio 16 d slaptame Sauliu sajungos centro valdybos prezidiumo posedyje Po to su ja buvo supazindintas ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas ir krasto apsaugos ministras Balys Slizys o E Galvanauskas savo ruoztu sį klausima iskele 1922 m lapkricio 20 d ministru kabineto posedyje kuriame buvo aptarta sukilimo strategija Lietuvos Generalinis stabas turejo paruosti konkretu tariamai vietiniu sukileliu Klaipedos krasto savanoriu nepatenkintu prancuzu vykdomaja valdzia sukilimo plana ir surasti jo vadova Sukilima organizuoti pavesta Sauliu sajungai ir tuometiniam jos vadovui Vincui Krevei kuris nesekmes atveju turejo prisiimti visa atsakomybe Pasirengimas Sauliu sajungos vadovybe Berlyne susitikusi su Vokietijos reichsvero vadu gen Hansu von Seecktu apsirupino akcijai reikalinga ginkluote ir isgavo pazada kad nei vienas vokietis Klaipedoje nesausias į lietuvius Ernestas Galvanauskas taip pat gavo neoficialu Sovietu Rusijos ir Vokietijos diplomatu palaiminima akcijai Sukilimo vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomenes kontrzvalgybos virsininkas Jonas Polovinskas kuriam priedangos sumetimais suteikta Klaipedos kraste paplitusi Budrio pavarde Kiti vadovai analogiskai privalejo pasikeisti pavardes Stabo virsininkas kapt Juozas Tomkus tapo Oksu jo padejejas Juozas Sarauskas Juozapaiciu ir pan Priedangai Klaipedoje is lietuvininku organizacijos Prusu lietuviu tautos taryba veikeju buvo suburtas Vyriausias Mazosios Lietuvos gelbejimo komitetas turejes oficialiai vadovauti neva krasto gyventoju sukilimui Karinei akcijai tinkamas laikas buvo parinktas labai tiksliai 1923 m sausio 11 d Belgijos ir Prancuzijos kariuomenes įzenge į Vokietijos Ruro sritį prikaustydamos Europos spauda prie sio įvykio Viena diena anksciau Ambasadoriu konferencijos atstovas zadejo paskelbti nusprendes kad Klaipeda turinti tapti Freistaatu laisvaja valstybe Uzimti Klaipedos krasta turejo 1923 m pradzioje Kaune suformuota Ypatingos paskirties rinktine sudaryta is triju grupiu Pirmajai vadovaujamai mjr Islinsko Aukstuolio reikejo uzimti Klaipedos miesta Antrajai vadas kpt Mykolas Kalmantas Bajoras reikejo uzimti Pagegius bei rupintis pasienio su Vokietija apsauga Treciajai vadovaujamai mjr Jaksto Kalvaicio teko uzimti Silute Rinktine suformuota uzimti Klaipedai sudare 1078 asmenys 41 karininkas 582 kareiviai bei 455 Sauliu sajungos nariai Operacijos metu sis skaicius kito Bendras įvairiu laiku dalyvavusiuju skaicius yra 1753 Prancuzijos pajegas sudare apie 600 kariu is kuriu apie 250 buvo kareiviai apie 200 prancuzu policininkai ir 150 vokieciu savanoriai Sukileliu manifestasEiga Klaipedos krasto direktorija 1923 m Is kaires į desine Vilius Gaigalaitis Erdmonas Simonaitis vadovas Kristupas Leksas Pagal plana operacija prasidejo 1923 m sausio 9 d kai Siluteje Vyriausias Mazosios Lietuvos gelbejimo komitetas paskelbe manifesta kuriame teigta kad vokiskoji krasto direktorija ir kitos administracines įstaigos yra paleidziamos o visa valdzia atitenka naujai direktorijai kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis Sausio 10 d kariai su vokiskais sautuvais ir raisciu ant peties su uzrasu MLS Mazosios Lietuvos savanoris perejo siena ir įzenge į Klaipedos krasta Silute Pagegiai buvo uzimti be pasipriesinimo dar ta pacia diena Apsuptos Klaipedos puolimas prasidejo sausio 15 d ryta Prancuzu karine įgula pasidave popiet Zuvo du prancuzai vienas vokieciu zandaras bei dvylika lietuviu Pastarieji naktį buvo slapta isvezti į Kedainius Klaipedoje sausio 20 d iskilmingai palaidoti tik trys zuvusieji Zuve prancuzu kariai kreiseriu isgabenti į Prancuzija Klaipedos krasto gyventojai sukileliu kariuomenei nesipriesino Į 1923 m sausio 16 d suformuota vadinamaja Jono Budrio armija įstojo nemazai vietiniu lietuvininku bet tai jie dare daugiausia ekonominiais o ne politiniais motyvais ekonomine padetis Klaipedos kraste 1922 m pabaigoje buvo labai sunki Nepaisydama tarptautines bendruomenes spaudimo Lietuva neige prisidejusi prie Klaipedos sukilimo sis neigimas veliau tapo Klaipedos atvadavimo mito sudedamaja dalimi Derybos tarp Ambasadoriu konferencijos sausio 17 d paskirtos Ypatingos komisijos vadovaujamos Georges Clinchant ir Lietuvos vyriausybes ypatinguoju atstovu Klaipedos krastui sausio 20 d paskirto buvusio prezidento Antano Smetonos baigesi suvereniteto teisiu Klaipedos kraste perdavimu Lietuvos Respublikai 1923 m karineje akcijoje zuve lietuviaiPaminklas Sukilimui KlaipedojePaminklas Klaipedos krasto prijungimui prie Lietuvos Silutejeleitenantas Viktoras Burokevicius kapitonas Eduardas Noreika eilinis Jonas Petkus eilinis Jonas Simonavicius eilinis Povilas Trinkunas eilinis Adolfas Viliunas Karo mokyklos kariunas Vincas Staselis Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas saulys Algirdas Jesaitis saulys Flioras Luksys saulys Jonas Pleskys saulys Antanas UbaviciusSaltiniai Klaipedos krasto sukilimas Klaipedos sukilimas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 213 214 psl LiteraturaGalvanauskas E Kova del Klaipedos in Draugas 1961 01 17 Nr 23 Mikulicz S Klajpeda w politice europejskej 1918 1939 Warszawa 1976 Kreve V Bolseviku invazija ir liaudies vyriausybe Vilnius 1992 Vareikis V Klaipeda XX amziuje Klaipeda 1993 1923 metu sausio įvykiai Klaipedoje Klaipeda 1995 Ciciniene D Tautininku ir krikscioniu demokratu bendradarbiavimas sprendziant Klaipedos prijungimo problema Lietuvos istorijos metrastis 2001 2 Vilnius 2002 p 113 148 Chandavoine I Prancuzmetis Klaipedoje ir kas po to Vilnius 2003 Prancuzai Klaipedoje 1920 1923 albumas parodos katalogas sud Zita Geniene Sigute Vaiciuniene Klaipeda Libra Memelensis 2006 120 p ISBN 9955 544 54 6NuorodosLietuvos centrinis valstybinis archyvas paroda Klaipedos sukilimo 85 eriu metu sukaktis Archyvuota kopija 2015 02 23 is Wayback Machine projekto 1923 m dokumentinis filmas Klaipedos atvadavimas Skirmantas Valiulis Prancuzai Klaipedoje Archyvuota kopija 2016 03 08 is Wayback Machine projekto