Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Balys SližysGimė 1885 m lapkričio 13 d Gyvatynės kaime Utenos apskrityjeMirė 1957 m liepos 20 d 71 metai JAVVeikla tarpu
Balys Sližys
| Balys Sližys | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. lapkričio 13 d. Gyvatynės kaime, Utenos apskrityje |
| Mirė | 1957 m. liepos 20 d. (71 metai) JAV |
| Veikla | tarpukario Lietuvos politikas, savanoris |
Balys Sližys (1885 m. lapkričio 13 d. Gyvatynės kaime, Utenos apskrityje – 1957 m. liepos 20 d. JAV) – tarpukario Lietuvos politikas, savanoris.
Biografija
1904 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokydamasis įsitraukė į slaptą lietuvybės veiklą. Tais pačiais metais įstojo į Rygos politechnikumą. Studijuodamas B. Sližys dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, 1905 m. gruodžio 4-5 d. buvo Didžiojo Vilniaus Seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, jis slapta skleidė Vilniaus Seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką. Dėl politinių persekiojimų jis buvo priverstas bėgti į užsienį, apsistojo tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje ir iki 1912 m. ten baigė Lvovo politechnikumą, įgijo inžinieriaus išsilavinimą.
1912 m. grįžo į Lietuvą. Vos grįžęs buvo suimtas, 1 metus praleido kalėjime. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armiją, 1915 m. su pagyrimu baigė Irkutsko karo mokyklą.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir tapo pirmuoju Utenos apskrities viršininku, kol Raudonosios armijos intervencija apskrities valdžios veiklą nutraukė.
1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo LR krašto apsaugos ministerijos skyriaus viršininku.
1922-1924 m. VII, VIII ir IX Lietuvos Respublikos ministrų kabinetuose B. Sližys buvo Krašto apsaugos ministras. Jis pertvarkė Lietuvos kariuomenę moderniais pagrindais: pakeitė dalinių dislokaciją, pakėlė apmokymų reikalavimus, rūpinosi geresniu karininkų ir puskarininkių rengimu, aktyviai siekė Klaipėdos krašto išlaisvinimo. Kaip Lietuvos Respublikos ministrų kabineto narys jis pasirašė Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo aktą ir turėjo lemiamą vaidmenį (kartu su ministru pirmininku Ernestu Galvanausku), Lietuvai atgaunant Klaipėdos kraštą.
1924-1926 m. X, XI ir XII Ministrų kabinetuose jis dirbo Susisiekimo ministru. B. Sližys pradėjo Šventosios uosto statybą ir geležinkelio Šiauliai-Klaipėda tiesimą, gerino sausumos kelius, tiltus, telefono ir pašto ryšius. 1925 m. rugsėjo 28 d. jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis.
1927-1934 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje, buvo Plentų ir vandens kelių valdybos direktoriaus padėjėjas.
1934-1939 m. buvo Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas, rūpinosi Klaipėdos uosto išplėtimu ir modernizavimu. Jo iniciatyva Klaipėda pralenkė apyvarta Rygą ir Taliną, susilygino su Karaliaučiumi. Nuo 1936 m. jis ėjo ir Klaipėdos "Ryto" bendrovės tarybos pirmininko pareigas. 1936 m. pavasarį kaip uosto direktorius jis leido Klaipėdos jūros skautams budžiams naujo uosto saloje įrengti savo prieplauką.
1936 m. gruodžio 14 d. paskirtas Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku. ir ėjo šias pareigas iki 1939 m. 1938 m. jis buvo pirmosios lietuvių regatos Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Nida vadovas.
B. Sližys aktyviai dalyvavo Sąjungos Vilniui vaduoti veikloje, ilgą laiką buvo jos centro komiteto narys, tip pat buvo Vilniaus "Geležinio Vilko" fondo valdybos narys. Jis nedalyvavo politinių partijų veikloje, liko nepartinis.
1925 m. B. Sližio šeima, padedama brolio Simono Sližio, įsigijo Alantos (Molėtų r.) dvarą ir jame praleisdavo vasaras. Dvarą prižiūrėjo B. Sližio uošvė Podėnienė. 1940 m. Sližių dvaras buvo nacionalizuotas.
1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje ir 1945-1948 m. buvo Heidelbergo lietuvių komiteto pirmininkas.
1949 m. vasarą B. Sližys išvyko į JAV, apsistojo ir iki gyvenimo pabaigos liko Brukline, čia dalyvavo Amerikos lietuvių bendruomenės veikloje, buvo šios bendruomenės apylinkės pirmininkas, Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos narys.
Nepriklausomoje Lietuvoje B. Sližys buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinais, Savanorio-kūrėjo medaliu (1928 m.), Latvijos "Trijų Žvaigždžių" ordinu.
Buvo vedęs, žmona Salomėja Podėnaitė-Sližienė (1900-?). Vaikai: Leonardas Vytautas Sližys (g. 1921 m.) ir Irena Silva Sližytė-? (g. 1923 m.).
Šaltiniai
- „Jūra“. 1937 m. Nr.1 psl. 8
Nuorodos
- Anykštėnų biografijų žinynas: Balys Sližys
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balys Sližys, Kas yra Balys Sližys? Ką reiškia Balys Sližys?
Balys SlizysGime 1885 m lapkricio 13 d Gyvatynes kaime Utenos apskrityjeMire 1957 m liepos 20 d 71 metai JAVVeikla tarpukario Lietuvos politikas savanoris Balys Slizys 1885 m lapkricio 13 d Gyvatynes kaime Utenos apskrityje 1957 m liepos 20 d JAV tarpukario Lietuvos politikas savanoris Biografija1904 m baige Liepojos gimnazija mokydamasis įsitrauke į slapta lietuvybes veikla Tais paciais metais įstojo į Rygos politechnikuma Studijuodamas B Slizys dalyvavo 1905 m tautiniame sajudyje 1905 m gruodzio 4 5 d buvo Didziojo Vilniaus Seimo narys Grįzes į gimtajį kaima jis slapta skleide Vilniaus Seimo nutarimus ragindamas zmones versti rusu valdzia ir kurti sava lietuviska Del politiniu persekiojimu jis buvo priverstas begti į uzsienį apsistojo tuometineje Austrijoje Vengrijoje ir iki 1912 m ten baige Lvovo politechnikuma įgijo inzinieriaus issilavinima 1912 m grįzo į Lietuva Vos grįzes buvo suimtas 1 metus praleido kalejime Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armija 1915 m su pagyrimu baige Irkutsko karo mokykla 1918 m grįzo į Lietuva ir tapo pirmuoju Utenos apskrities virsininku kol Raudonosios armijos intervencija apskrities valdzios veikla nutrauke 1919 m stojo savanoriu į Lietuvos kariuomene ir tarnavo LR krasto apsaugos ministerijos skyriaus virsininku 1922 1924 m VII VIII ir IX Lietuvos Respublikos ministru kabinetuose B Slizys buvo Krasto apsaugos ministras Jis pertvarke Lietuvos kariuomene moderniais pagrindais pakeite daliniu dislokacija pakele apmokymu reikalavimus rupinosi geresniu karininku ir puskarininkiu rengimu aktyviai sieke Klaipedos krasto islaisvinimo Kaip Lietuvos Respublikos ministru kabineto narys jis pasirase Lietuvos universiteto Kaune įkurimo akta ir turejo lemiama vaidmenį kartu su ministru pirmininku Ernestu Galvanausku Lietuvai atgaunant Klaipedos krasta 1924 1926 m X XI ir XII Ministru kabinetuose jis dirbo Susisiekimo ministru B Slizys pradejo Sventosios uosto statyba ir gelezinkelio Siauliai Klaipeda tiesima gerino sausumos kelius tiltus telefono ir pasto rysius 1925 m rugsejo 28 d jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis 1927 1934 m dirbo Susisiekimo ministerijoje buvo Plentu ir vandens keliu valdybos direktoriaus padejejas 1934 1939 m buvo Klaipedos uosto direkcijos pirmininkas rupinosi Klaipedos uosto ispletimu ir modernizavimu Jo iniciatyva Klaipeda pralenke apyvarta Ryga ir Talina susilygino su Karaliauciumi Nuo 1936 m jis ejo ir Klaipedos Ryto bendroves tarybos pirmininko pareigas 1936 m pavasarį kaip uosto direktorius jis leido Klaipedos juros skautams budziams naujo uosto saloje įrengti savo prieplauka 1936 m gruodzio 14 d paskirtas Lietuvos buriuotoju sajungos pirmininku ir ejo sias pareigas iki 1939 m 1938 m jis buvo pirmosios lietuviu regatos Baltijos juroje ties Klaipeda ir Nida vadovas B Slizys aktyviai dalyvavo Sajungos Vilniui vaduoti veikloje ilga laika buvo jos centro komiteto narys tip pat buvo Vilniaus Gelezinio Vilko fondo valdybos narys Jis nedalyvavo politiniu partiju veikloje liko nepartinis 1925 m B Slizio seima padedama brolio Simono Slizio įsigijo Alantos Moletu r dvara ir jame praleisdavo vasaras Dvara priziurejo B Slizio uosve Podeniene 1940 m Sliziu dvaras buvo nacionalizuotas 1944 m jis pasitrauke į Vakarus gyveno Vokietijoje ir 1945 1948 m buvo Heidelbergo lietuviu komiteto pirmininkas 1949 m vasara B Slizys isvyko į JAV apsistojo ir iki gyvenimo pabaigos liko Brukline cia dalyvavo Amerikos lietuviu bendruomenes veikloje buvo sios bendruomenes apylinkes pirmininkas Lietuviu inzinieriu ir architektu sajungos narys Nepriklausomoje Lietuvoje B Slizys buvo apdovanotas Vycio Kryziaus II laipsnio ir Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino ordinais Savanorio kurejo medaliu 1928 m Latvijos Triju Zvaigzdziu ordinu Buvo vedes zmona Salomeja Podenaite Sliziene 1900 Vaikai Leonardas Vytautas Slizys g 1921 m ir Irena Silva Slizyte g 1923 m Saltiniai Jura 1937 m Nr 1 psl 8NuorodosAnykstenu biografiju zinynas Balys Slizys