55 27 14 š pl 21 16 4 r ilg 55 45389 š pl 21 26778 r ilg 55 45389 21 26778 Kelias pro Kintų miškąUžpelkėjęs miškas Kintų
Kintų–Svencelės miškai

55°27′14″ š. pl. 21°16′4″ r. ilg. / 55.45389°š. pl. 21.26778°r. ilg.
Kintų–Svencelės miškai – miškų masyvas vakarų Lietuvoje, daugiausia Šilutės rajone, 15 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, tuoj į šiaurę nuo Kintų, Kuršių marių pakrantėje. Plotas – 21,3 km². Priklauso Šilutės miškų urėdijos Kintų girininkijai.
Masyvą sudaro Kintų ir Svencelės miškai, visą šiaurinę pusę užima pelkė Svencelė. Pelkėje ir miškuose esti apie 100 ežerokšnių ir duburių. Paviršius banguotas, būdingi aukštapelkiniai ir žemapelkiniai durpžemiai, puveningi jauriniai glėjiniai, jauriniai šilaininiai glėjiški bei glėjiniai priesmėliai ir smėliai. Miškais teka Gelžinio upokšnis, šiaurės rytuose siekia Klaipėdos kanalą.
Medynai:
- pušynai: 49 %
- beržynai: 30 %
- juodalksnynai: 12 %
- eglynai: 8 %
- ąžuolynai: 1 %
Pagal amžių jaunuolynai sudaro 12 %, pusamžiai medynai 52 %, pribręstantys 23 %, brandūs 13 %.
Miškuose gyvena briedžiai, šernai, elniai, įvairūs vandens ir pelkių paukščiai. Įveista europinių maumedžių, veimutinių pušų, šiaurinių ąžuolų. Pietinė miškų dalis saugoma kaip Kintų botaninis draustinis, šiaurinė – kaip Svencelės telmologinis draustinis. Šalia miškų įsikūrę Kintai, Uogaliai, Blymaciai, Prycmai, Kiškiai, Kalviškiai, Svencelė. Pro miškus eina Kintų–Svencelės keliukas.
Šaltiniai
- Kintų–Svencelės miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 314
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kintų–Svencelės miškai, Kas yra Kintų–Svencelės miškai? Ką reiškia Kintų–Svencelės miškai?
55 27 14 s pl 21 16 4 r ilg 55 45389 s pl 21 26778 r ilg 55 45389 21 26778 Kelias pro Kintu miskaUzpelkejes miskas Kintu Svenceles miskai misku masyvas vakaru Lietuvoje daugiausia Silutes rajone 15 km į siaures vakarus nuo Silutes tuoj į siaure nuo Kintu Kursiu mariu pakranteje Plotas 21 3 km Priklauso Silutes misku uredijos Kintu girininkijai Masyva sudaro Kintu ir Svenceles miskai visa siaurine puse uzima pelke Svencele Pelkeje ir miskuose esti apie 100 ezeroksniu ir duburiu Pavirsius banguotas budingi aukstapelkiniai ir zemapelkiniai durpzemiai puveningi jauriniai glejiniai jauriniai silaininiai glejiski bei glejiniai priesmeliai ir smeliai Miskais teka Gelzinio upoksnis siaures rytuose siekia Klaipedos kanala Medynai pusynai 49 berzynai 30 juodalksnynai 12 eglynai 8 azuolynai 1 Pagal amziu jaunuolynai sudaro 12 pusamziai medynai 52 pribrestantys 23 brandus 13 Miskuose gyvena briedziai sernai elniai įvairus vandens ir pelkiu pauksciai Įveista europiniu maumedziu veimutiniu pusu siauriniu azuolu Pietine misku dalis saugoma kaip Kintu botaninis draustinis siaurine kaip Svenceles telmologinis draustinis Salia misku įsikure Kintai Uogaliai Blymaciai Prycmai Kiskiai Kalviskiai Svencele Pro miskus eina Kintu Svenceles keliukas SaltiniaiKintu Svenceles miskai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 314