Kintana Roo

Kintana Roo (isp. Quintana Roo) – valstija pietrytinėje Meksikos dalyje, Jukatano pusiasalyje. Jos sostinė yra Četumalis.

Kintana Roo
Quintana Roo

Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)

Valstybė

Meksika

Administracinis centras

Četumalis

Gyventojų

1 857 985

Plotas

42 361 km²

Tankumas

44 žm./km²

ISO 3166-2

MX-ROO

Geografija

Valstija ribojasi: pietuose – su Belizu, vakaruose – su Kampeče, šiaurėje – su Jukatanu. Iš rytų skalauja Karibų jūra. Pakrantėje valstijai priklauso keletas salų – Kosumelis, Činčoro bankos salelės, Moterų sala, Holbokso, Kontojaus salos.

Kintana Roo paviršių sudaro karstinė lyguma. Aukščiausia valstijos vieta – 230 m (El Čaro k.). Lygumai būdingos požeminės upės, karstiniai ežerai (senotai) bei sudėtingi požeminiai urvai ir labirintai. Čia susiformavusi pasaulyje ilgiausių povandeninių Oš Bel Ha urvų sistema. Pietryčiuose plyti pelkynai. Kranto linija raižyta, daug įlankų, užutėkių, lagūnų (Četumalio, Espiritu Santo, Asensjono). Vietomis pakrantes supa koraliniai rifai. Kintano Roo būdingas tropinis, drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26 °C. Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo gegužės iki spalio, nors neretai užsitęsia ir iki sausio. Sausasis laikotarpis būna tarp vasario ir gegužės. Didžiąją valstijos dalį dengia tropinės džiunglės. Dėl karstinio reljefo Kintana Roo praktiškai nėra ilgesnių paviršinių upių, tik pasienyje su Belizu teka Hondas. Didžiausias ežeras – Bakalaras.

Kultūra

Senovėje Kintana Roo teritorijoje klestėjo majų civilizacija. Yra išlikę majų miestų griuvėsiai: Škaretas, Koba, Kohuniličas, Tulumas, San Chervasijas ir kt. Pakrančių regionuose išvystytas turizmas. Yra Sian Kaano gamtos rezervatas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Didžiausi miestai

Kankunas – 888,7 tūkst. gyv. (2020 m.)
Plaja del Karmenas – 304,9
Četumalis – 169,0
Kosumelis – 84,5
Tulumas – 33,3
Felipe Kariljo Puertas – 30,7
Puerto Aventurasas – 22,8
Alfredo V. Bonfilis – 19,7
Puerto Morelosas – 19,2