Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kinas savo gyvavimo pradžioje buvo laikomas tik pramoga tačiau ilgainiui išsivystė į atskirą meno rūšį Dabar tai yra men
Kino istorija
Kinas savo gyvavimo pradžioje buvo laikomas tik pramoga, tačiau ilgainiui išsivystė į atskirą meno rūšį. Dabar tai yra menas, pramoga, industrija, polemikos priemonė, turinti įtakos politikai, technologijoms bei visuomenės raidai. Kino istorijos pradžia laikomas XIX a. 9-asis dešimtmetis, kuomet buvo išrasta pirmoji .
Kino atsiradimas
Taip pat skaitykite:
Seniausiu išlikusiu kino filmu laikomas dviejų sekundžių trukmės filmukas - "Roundhay Sodo scena", nufilmuotas išradėjo 1888 metais spalio 14 d.
Svarbus išradimas, turėjęs įtakos kino atsiradimui, buvo juosta, ant kurios buvo galima užfiksuoti paveikslėlių seriją (išradėjas ). Ši juosta tapo judančių vaizdų fiksavimo bei projektavimo pagrindu. 1893 m. Pasaulinėje parodoje, vykusioje Čikagoje, Tomas Edisonas (Thomas Edison) pristatė du šios juostos pagrindu sukurtus išradimus: „“ (pirmąją kino kamerą) ir „kinetoskopą“ (dėžę, kurioje per didinamąjį stiklą buvo galima žiūrėti į apšviestą judančią juostą). Kinetoskopui trumpi filmukai buvo kuriami „Juodojoje Marijoje“ (Black Maria) – pirmojoje pasaulyje kino studijoje. Filmukuose buvo vaizduojamos scenos iš kasdienio gyvenimo, akrobatų pasirodymai, miuzikholų ir bokso scenos.
Kinetoskopai sulaukė sėkmės ir Europoje, tačiau Edisonas JAV jų nepatentavo, nes jie rėmėsi daugeliu kitų išradimų už JAV ribų. Todėl netruko atsirasti įvairių kinetoskopo imitacijų, pavyzdžiui, brito Roberto V. Polo (Robert W. Paul) ir jo partnerio Berto Akreso (Birt Acres) sukurta kamera. Polas norėjo, kad filmus būtų galima demonstruoti ne vienam žiūrovui atskirai, o grupei, tad išrado projektorių ir 1895 m. surengė pirmąjį viešą seansą. Maždaug tuo pačiu metu Prancūzijoje broliai Ogiustas ir Lui Liumjerai (Auguste ir Louis Lumière) išrado „“: nešiojamą įrenginį, kuriame buvo kamera, spausdinimo įrankis ir projektorius. 1895 m. pabaigoje Paryžiuje brolių tėvas pradėjo rodyti filmus už pinigus. Liumjerai greitai tapo pagrindiniais kino gamintojais Europoje. Pirmaisiais išgarsėjusiais Liumjerų trumpais kino filmais tapo tokie vaizdai kaip „“ ar „“. Net Edisonas, iš pradžių skeptiškai žiūrėjęs į filmų projektavimą, pamatęs Liumjerų sėkmę, pradėjo demonstruoti filmus „vitaskopu“. Tačiau Europoje pirmasis viešas kino seansas buvo surengtas Berlyne ir Emilio Skladanovskių (Maxo ir Emil Skladanowsky) aparatu „bioskopu“ (1895 m. lapkritį). Ko gero apskritai pirmasis viešas filmo rodymas įvyko 1894 m. vasario 5 d. Niujorke (prancūzų fotografas Žanas Emė „Akmė“ Le Rua (Jean Aimé „Acme“ Le Roy) savo „nuostabųjį sinematografą“ demonstravo pramogų verslo atstovams).
Pirmieji filmai daugiausiai buvo rodomi laikinai apsistojančių kino rodytojų arba kaip sudedamoji programos dalis vodeviliuose. Filmas trukdavo mažiau nei minutę, rodydavo vieną kasdienio gyvenimo sceną (nufilmuotą iš realybės arba suvaidintą), viešą įvykį, sporto vaizdus arba (slapstick) tipo istoriją. Kinematografinės technikos būdavo mažai arba visai nebūdavo: jokio montažo, statiška, kompozicija teatrališka, neišradinga.
Nebylusis kinas
Nuo pat kino principo atsiradimo mėginta suderinti vaizdą ir garsą, tačiau iki pat trečiojo dešimtmečio pabaigos nerasta tinkamo būdo. Taigi pirmaisiais trisdešimt savo gyvenimo metų kinas buvo daugiau mažiau nebylus, tačiau filmams dažnai būdavo pritariama gyva muzika, garso efektais, pasakojimais ir aiškinimais, o į vaizdą įterptuose buvo rašomi dialogai bei siužeto detalės.
Pradžia
1896 m. paryžietis iliuzionistas Žoržas Meljė (Georges Méliès) ėmė kurti filmus, daugiausia fantastinių, iki tol nemėgintų siužetų (pavyzdžiui, 1902 m. „“ – ko gero, pirmasis ). Meljė laikomas specialiųjų efektų pradininku. Per jo filmus atėjo idėja, kad kine galima nebūtinai tiksliai atkartoti realybę, bet ir ją imituoti ar iškreipti. Meljė taip pat buvo pirmasis, rodęs ilgesnius nei vienos scenos filmus, kartais trukdavusius net iki penkiolikos minučių.
Edisono kompanijos pagrindinis režisierius buvo Edvinas S. Porteris (Edwin S. Porter). Jis padėjo pagrindus montažo menui (pavyzdžiui, pirmajame vesterne „“ 1903 m.). Teigiama, kad Porteris pirmasis atrado, kad bazinis filmo struktūros vienetas yra kadras, o ne scena (pagrindinis struktūrinis vienetas teatro pjesėse).
Šių ir kitų kino meno pradininkų dėka kinas pamažu įsitvirtino, atsirado pirmieji nuolatiniai kino teatrai – „nikelodeonai“. Pastarųjų įstaigų, taip pavadintų, nes bilietas į jas kainavo vieną nikelį (penkis centus), 1908 m. vien JAV buvo 10 000. Kinas tapo nemenku verslu, ir tai skatino konsolidaciją. Prancūzų „Pathé Frères“ kompanija pasaulyje įsitvirtino nupirkusi pagrindinius kino technikos patentus, steigdama kino teatrus. JAV kino rinkoje monopolininkė kurį laiką buvo Edisono „Motion Picture Patents Company“, naudojusi gan agresyvias verslo taktikas.
Vaidybinių filmų atsiradimas ir kino kaip meno pradžia
Pirmajame XX a. dešimtmetyje standartinio filmo trukmė buvo viena ritė (10–15 min). Iš dalies tai lėmė prodiuserių įsitikinimas, kad auditorija (tuo metu daugiausiai sudaryta iš darbininkų) ilgiau neišlaikytų dėmesio.
Pirmuoju pasaulio „pilno metražo“ filmu laikoma australiška „Kelly Gaujos istorija“ („The Story of the Kelly Gang“; 1906 m., trukmė 80 min.) Kitos šalys su pilnametražiais filmais eksperimentuoti pradėjo tik 1911 m. Australijoje iki to laiko jau buvo sukurta šešiolika tokių filmų.
Tačiau europiečiai greitai pralenkė australus filmų trukme. Didelės sėkmės susilaukė istoriniai filmai „Karalienė Elžbieta“ (Prancūzija, 1912 m.), „Quo Vadis?“ (Italija, 1913 m.), „“ (Cabiria, Italija, 1914 m.). Pilno metražo filmai pamažu išstūmė trumpametražius.
JAV pagrindinis tokių filmų kūrėjas buvo D. W. Grifitas (D. W. Griffith). Jo filmai „Tautos gimimas“ (The Birth of a Nation, 1915 m.) ir „“ (Intolerance) gerokai stumtelėjo į priekį montažo, siužeto vystymąsi, ten suformuluoti principai iki šiol yra kino gramatikos pagrindas. „Tautos gimimas“ taip pat buvo atvirai rasistinis.
Prie šių filmų prisidėjus literatūros ekranizacijoms, kinas tapo pramoga ir buvo pripažintas pilnaverčiu menu.
Prancūzijoje 1907 m. buvo kuriami vadinamieji . Jų tikslas buvo pritraukti į kino teatrus aukštesniąsias visuomenės klases, nes šios kiną laikė beraščių pramoga ir toliau lankė teatrus. Film d’art buvo kino kamera nufilmuotos teatro pjesės. Tačiau ši idėja nepasiteisino: filmai buvo statiški, teatrališki ir tik įrodė, kad kinas turi turėti savitą, kitokią nei teatro meninę kalbą.
Holivudo iškilimas
Tuo metu populiariausias buvo Prancūzijos ir Italijos kinas, tačiau, Europoje įsisiūbavus Pirmajam pasauliniam karui, Europos kino gamyba gerokai smuko, ir tuo pasinaudojo JAV. Amerikiečių industrija, paprastai siejama su Holivudu (nes ten, Kalifornijoje, buvo šios industrijos centras), tuo metu įgavo ir praktiškai iki šiol išlaikė itin stiprią poziciją kino žemėlapyje: Holivudas tapo pasauliniu kino fabriku, ėmė eksportuoti savo produkciją į daugelį pasaulio šalių ir dominavo jų kino rinkose.
3-iajame dešimtmetyje JAV pasiekė didžiausius kino gamybos mastus (800 vaidybinių filmų per metus). Čarlio Čaplino (Charlie Chaplin) ir (Buster Keaton) komedijos, filmai su (Douglas Fairbanks), (Clara Bow) ir kt. išgarsino šiuos kino žmones visame pasaulyje. Kino kalba, susiformavusi JAV, buvo perimta kitų kraštų, nors kai kuriose nevakarietiškose valstybėse, turėjusiose stiprias realistines tradicijas (pavyzdžiui, Japonijoje), prigijo lėčiau.
Drauge augo sistema ir jos reklamos metodai, taip pat sistema, tapusi amerikietiško kino ženklu ir sektinu modeliu kitų šalių industrijoms. Kadangi studijos galėjo efektyviai prižiūrėti visą produkto kūrimo procesą, kino produkcija įgavo iki tol neregėtus mastus ir vis tobulėjo techniškai. Kita vertus, šios sistemos komercinis pobūdis ir blizgučių bei protegavimas neleido reikštis inovatyvumui bei ambicijoms: geras to pavyzdys yra trumpa režisūrinė (Erich von Stroheim) karjera.
Nebyliojo kino aukso amžius
Tačiau Holivudo „“ dar nebuvo išsikerojęs tiek, kiek dabar. Kai 1915 m. į Prancūziją vėl leista importuoti užsienietiškus filmus, Holivudo produkcijos antplūdis ten paskatino kino avangardo atsiradimą. Kino kūrėjai eksperimentavo su optiniais efektais, ritminiu montažu. Ši kryptis vadinama .
Didžiausia Amerikos konkurentė buvo Vokietija. Labiausiai išgarsėjo vokiečių ekspresionizmas, paskatinęs fantastinius, haliucinacinius, nerealius žmogaus vidinio pasaulio vaizdus perkelti į kino ekraną. Vokiečių ekspresionistai padarė didelę įtaką siaubo žanro atsiradimui. Tarp garsiausių ekspresionistinių filmų – Fridricho Vilhelmo Murnau (Friedrich Wilhelm Murnau) „Nosferatu“, (Robert Wiene) „“ (Das Cabinet des Dr. Caligari).
Labiausiai inovacijomis pasižymėjo . Čia ypač ištobulintas montažo menas. Sergėjus Eizenšteinas (Сергей Михайлович Эйзенштейн) ištobulino vadinamąjį dialektinį, arba intelektualųjį, montažą, kurio tikslas buvo naudojant dažnai ryškiai nesuderinamus vaizdus reikšti idėjas, provokuoti emocines ir intelektines žiūrovo reakcijas.
Indijoje pirmasis pilnametražis nebylusis filmas sukurtas 1913 m. Tai buvo Dadasehebo Phalke „Raja Harishchandra“. Juo prasidėjo istorinių filmų serija.
Įvairių šalių avangardininkai kūrė eksperimentinius filmus (daugiausia trumpametražius), kuriuose atsisakė linijinio pasakojimo, žaidė abstrakcijomis, grynąja estetika, iracionalumu. Ypač tuo pasižymėjo ankstyvoji Luiso Bunjuelio (Luis Buñuel) kūryba. Galima teigti, kad tuo metu pirmą kartą ryškiai išsiskyrė „populiarusis“ ir „meninis“ kinas.
Tačiau ir „populiarusis“ kinas vystėsi sparčiai. Didėjo kinematografinės galimybės: kameros tapo mobilios, – tobulesnės. Kino vaidyba atsikratė ankstesnio teatrališkumo, aktoriai išsiugdė naują, kinui reikalingą subtilumą, psichologinį realizmą. Mažėjo titrų. Kaip tik labiausiai ištobulėjus nebyliojo filmo priemonėms, kine atsirado garsas.
Garsinis kinas
Su garso įrašymu ir transliavimu projekcijos metu buvo eksperimentuojama per visą nebyliojo kino erą, tačiau buvo dvi kliūtys: kaip įrašytą garsą pakankamai sustiprinti ir kaip jį sinchronizuoti su vaizdu. 1926 m. Holivudo studija „Warner Bros“ sukūrė sistemą „Vitaphone“, kuria naudodamiesi rodė trumpus filmukus, vaizduojančius garsenybes ir įvairius pasilinksminimus, su garso efektais bei – svarbesniems filmams – orkestro įrašytais garso takeliais. 1927 m. pasirodė pirmasis vaidybinis filmas, kuriame buvo sinchronizuotų dialogų bei dainų: „“ (The Jazz Singer). Filmui sulaukus pasisekimo, „Warner“ studija toliau kūrė panašius filmus. 1928 m. į ekranus išleistas pirmasis nuo pradžios iki galo garsinis filmas „Niujorko šviesos“ (The Lights of New York). Vitaphone sistemą, pagal kurią garsas būdavo įrašomas į diskus, greitai pakeitė metodai, kuriuose garsas būdavo rašomas tiesiai į kino juostą: Fox Movietone, DeForest Phonofilm, RCA Photophone. Naujoji mada įtikino skeptikus, kad ateities kinas priklauso nebe tiesiog „judantiems“ (moving pictures, movies), bet „kalbantiems paveikslėliams“ (talking pictures, arba talkies).
Industrija pereina prie garso
Pokyčiai industrijoje buvo labai spartūs. Iki 1929 m. jau beveik visi Holivude kuriami filmai buvo „kalbantys“. Iš pradžių būta keletas konkuruojančių garso sistemų, tačiau greitai atsirado bendras standartas. Likusioje pasaulio dalyje prie garso pereinama kiek lėčiau, daugiausia dėl ekonominių priežasčių. Kultūrinės priežastys lėtą perėjimą lėmė tokiose šalyse kaip Kinija ir Japonija: čia nebylieji filmai iki pat ketvirtojo dešimtmečio sėkmingai konkuravo su garsiniais (buvo sukurta net klasikiniais tapusių nebyliųjų, pvz., U Jonggango (Wu Yonggang) „Deivė“ (神女) 1934 m. ar (Yasujiro Ozu) "Aš gimiau, bet… " 1932 m.). Tačiau net Japonijoje pamažu atėjo galas benshi – pasakotojų, komentuodavusių filmą, – karjerai.
Garso atsiradimas taip pat išėjo į naudą didžiosioms kino studijoms: perėjimas prie garso sužlugdė smulkesnius konkurentus, o žiūrėti garsinių filmų, kuriuos kūrė išlikę prodiuseriai, plūdo daug didesnės minios nei anksčiau. Kai kurie kino istorikai mano, kad būtent garsas išgelbėjo Holivudo studijų sistemą nuo žlugimo per Didžiąją depresiją. Prasidėjo vadinamasis „Holivudo aukso amžius“ (maždaug nuo garso atsiradimo iki penktojo dešimtmečio galo). Šiuo periodu amerikietiškasis kinas pasiekė didžiausio populiarumo visame pasaulyje. To meto aktoriai tapo klasikinėmis kino žvaigždėmis: Klarkas Geiblas (Clark Gable), Katarina Hepburn (Katharine Hepburn), Hamfris Bogartas (Humphrey Bogart), (Shirley Temple) ir kiti.
Garso įtaka kino menui
Žiūrint iš meninės pusės, perėjimas prie garso nubloškė kino meną atgal į jo vystymosi pradžią. Trečiojo dešimtmečio pabaigos filmai buvo statiški, teatrališki, nes aktorius ribojo nepaslanki garso įrašymo technika ir neįprasta garsinio kino specifika. Daug žmonių atėjo į kiną iš teatro, nes reikėjo dirbti su naujovišku, dialogais grįstu kino naratyvu. Nemažai nebyliojo kino kūrėjų bei aktorių nesugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir buvo priversti baigti karjerą.
1929 m. įvyko lūžis: tokie režisieriai kaip Rubenas Mamoulianas (Rouben Mamoulian) („Applause“), Alfredas Hičkokas (Alfred Hitchcock) („Blackmail“) į garsinius filmus įnešė naujovių, ėmė eksperimentuoti su garso ekspresija. Jie paskatino tolesnį mikrofonų, kamerų, garso montažo ir sinchronizavimo tobulinimą.
Su garsu atsirado naujų žanrų. Ryškiausias jų, be abejo, buvo miuziklas. Pirmasis klasikinis Holivudo miuziklas buvo „“ (The Broadway Melody, 1929 m.). Labiausiai miuziklas suklestėjo Indijoje: čia buvo populiarios tradicinės dramos su dainomis ir šokiais, tad miuziklas tapo pagrindiniu daugumos garsinių filmų žanru.
Tuo pat metu išpopuliarėjo amerikietiški („Mažasis Cezaris“ (Little Caesar), „Visuomenės priešas“ (The Public Enemy) – 1931 m.). „Slapsticką“ pakeitė dialogas. Vienais svarbiausių Amerikos kino istorijai metais 1939-aisiais sukurti tokie klasikiniai filmai kaip „“ (The Wizard of Oz) ir „Vėjo nublokšti“ (Gone With The Wind).
Penktasis dešimtmetis
Didžiojoje Britanijoje kino industrija atgijo, kai atsirado poreikis karo propagandai. Sukurta karinių dramų, Lorenso Olivjė (Laurence Olivier) darbas „Henrikas V“ (Henry V, 1944 m.) ir kt. Kai į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė JAV, čia taip pat atsirado patriotinių – propagandinių filmų. Tarp garsiausių karo meto filmų buvo ir „Kasablanka“ (Casablanca) bei „Maltos sakalas“ (The Maltese Falcon). Pastarasis laikomas klasikinio film noir pradžia.
Griežta karo metų cenzūra taip pat skatino kitokio pobūdžio filmų kūrimą: , siaubo filmų („Cat People“, „Isle of the Dead“, „The Body Snatcher“), vadinamųjų „moteriškų filmų“ („Random Harvest“, „Mildred Pierce“).
1941 m. pasirodė „RKO“ kino kompanijos prodiusuotas Orsono Velso (Orson Welles) filmas „Pilietis Keinas“ (Citizen Kane), pasižymėjęs inovacijomis ir padaręs didelę įtaką kino raidai.
1943 m. filmu „Ossessione“ prasidėjo Italų neorealizmo era. Penktajame dešimtmetyje sukurti šie garsūs neorealistiniai filmai: „Dviračių vagys“ (Ladri di biciclette), „“ (Roma, Città Aperta), „“ (La Terra Trema). Paprastai paskutiniu neorealistiniu filmu laikomas 1952 m. sukurtas „Umberto D“.
Antroje penktojo dešimtmečio pusėje Kinijos kinas klestėjo: kūrėsi naujos kino kompanijos, sukurti vienais geriausių kiniškų filmų laikomi „Pavasario upė teka į rytus“ (一江春水向東流, Spring River Flows East), „Varnos ir žvirbliai“ (乌鸦与麻雀, Crows and Sparrows), „Pavasaris mažame mieste“ (小城之春, Spring in a Small Town).
Šeštasis dešimtmetis
Holivude šeštajame dešimtmetyje dėl neva prokomunistinių pažiūrų nemažai aktorių ir režisierių pakliuvo į „juodąjį sąrašą“ (tarp jų ir Čarlis Čaplinas). Vykstant Šaltajam karui, atsirado įvairių paranojiškų filmų, pasakojančių apie ateivių ar komunistų invazijas.
Iškart po karo kino industrijai ėmė grėsti konkurencija iš televizijos pusės. Nemažai kino teatrų bankrutavo. Klibanti „studijų sistema“ pati save analizavo tokiuose filmuose kaip „Sunset Boulevard“, „The Bad and the Beautiful“. Žiūrovus buvo mėginama į sales grąžinti įvairiais būdais. Atsirado didesni nei iki tol ekrano formatai. Jiems kurti biblinės, istorinės kostiuminės dramos: „Ben-Huras“ (Ben-Hur, 1959 m.), „“ (Spartacus, 1960 m.), „El Cid“ (1961 m.) Taip pat atsirado trimačių filmų.
Šeštasis dešimtmetis buvo ypač produktyvus Indijoje: sukurta daugiau nei du šimtai filmų. Išgarsėjo Satjadžitas Rai (Satyajit Ray).
Septintasis dešimtmetis
Holivudo studijų sistema septintajame dešimtmetyje ėmė griūti, nes nemažai filmų buvo kuriama kitose JAV vietose arba net užsienyje (pavyzdžiui, „Pinewood“ studijoje Anglijoje ar „Cinecittà“ Romoje). Holivudiniai filmai buvo daugiausiai orientuoti į visą šeimą. Didžiausios sėkmės susilaukdavo seno kirpimo filmai: „Merė Popins“ (Mary Poppins, 1964), „“ (My Fair Lady, 1964 m.), „“ (The Sounds of Music, 1965 m.) Ėmė daugėti nepriklausomų prodiuserių bei kompanijų, didesnės galios įgijo aktoriai.
Šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiais klestėjo Prancūzų naujoji banga. Išgarsėjo režisieriai Fransua Triufo (François Truffaut) („“ – Les quatre cents coups , „“ – Jules et Jim), (Jean-Luc Godard). Taip pat iškilo Federiko Felini (Federico Fellini) (1960 m. sukurtas jo „“ – La Dolce Vita), švedas Ingmaras Bergmanas.
1962 m. pasirodė pirmasis Džeimso Bondo serijos filmas „Daktaras Ne“ (Dr. No).
Septintajame dešimtmetyje ėmė sparčiau vystytis Afrikos kinas. Tam įtakos turėjo Ousmane Sembène darbai. Lotynų Amerikos kino kūrėjai Fernando Solanas ir Octavio Gettino ragino kurti „Trečiąjį kiną“, kuris skirtųsi nuo holivudinių standartų ir nuo europietiško .
Kubos krizė ir bendra to meto paranoja paskatino tokių filmų kaip Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) „Dr. Strangelove“ atsiradimą.
Dešimtmečio pabaigoje Holivudas atsiliepia į visame pasaulyje vykusius visuomenės bangavimus: filmai „Boni ir Klaidas“ (Bonnie and Clyde, 1967 m.), „2001: Kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey, 1968 m.), „“ (Rosemary’s Baby, 1968 m.) ir kt.
Aštuntasis dešimtmetis
Studijų sistemos silpnėjimo ir ankstesnių filmų kūrimo standartų panaikinimo periodas vadinamas „Naujuoju Holivudu“, arba „postklasikiniu kinu“. Aštuntojo dešimtmečio filmuose daugėjo seksualinio turinio, susišaudymų, kruvinių kovinių scenų. „Naujojo Holivudo“ kino kūrėjų filmuose buvo eksperimentuojama su pasakojimo forma (pavyzdžiui, sujaukiama chronologija, neaiškios pabaigos), veikėjais. Tokios novatoriškos pasakojimo formos ištakos – dar penktojo ir šeštojo dešimtmečio film noir, taip pat tokiuose filmuose kaip „“ (Rebel Without a Cause, 1955 m.), Hičkoko „Psichopatas“ (Psycho, 1960 m.).
Aštuntajame dešimtmetyje JAV iškilo nemažai talentingų kino kūrėjų: Frensis Fordas Kopola (Francis Ford Coppola), Stivenas Spilbergas (Steven Spielberg), Džordžas Lukasas (George Lucas), (Brian de Palma). Tai sutapo su koncepto išpopuliarėjimu kino kritikoje ir spaudoje. „Autorinio“ kino teorija teigė, kad filmas atspindi režisieriaus viziją. Tai suteikė režisieriams didesnę kino projektų kontrolę. Taip atsirado Kopolos „Krikštatėvis“ (The Godfather), Spilbergo „“ (Jaws) ir „“ (Close Encounters of Third Kind), Lukaso „Žvaigždžių karai“ (Star Wars). Tačiau kelios „autorių“ nesėkmės lėmė, kad režisierių laisvė vėl buvo apribota. „Nasrų“ ir „Žvaigždžių karų“ sėkmė paskatino vadinamųjų šiuolaikinių (komerciškai labai sėkmingų filmų) atsiradimą. Holivudo studijos ėmė gaminti po nedaug, bet labai didelio biudžeto filmų, kuriems paruošdavo milžiniškas reklamines kampanijas.
Aštuntajame dešimtmetyje taip pat atsirado daugiau pornografinius filmus demonstruodavusių įstaigų, vadintų „suaugusiųjų kino teatrais“. Pornografiniai filmai imti kurti legaliai. Pornografiniai kino teatrai ėmė nykti devintajame dešimtmetyje, kai atsirado vaizdajuostės.
Išgarsėjo Vakarų Vokietijos režisieriai (Werner Herzog), (Rainer Maria Fassbinder), (Wim Wenders).
Australijos kinas imtas reklamuoti už Australijos ribų. Ryškiausi filmai: (Peter Weir) „“ (Picnic at the Hanging Rock), Džordžo Milerio (George Miller) „“ (Mad Max).
Devintasis dešimtmetis
Šiame dešimtmetyje išpopuliarėjo vaizdajuostės. Iš kino studijų pusės buvo mėginimų uždrausti namie turėti vaizdajuosčių grotuvus, nes tai neva pažeidžia autorines teises. Vaizdajuostės ilgainiui tapo nauju papildomu uždarbio šaltiniu toms pačioms kompanijoms. Pakito Holivudo filmų premjerų tvarka: filmų premjeros rengiamos didesniame skaičiuje kino teatrų (nors iki šiol yra filmų, kurie pristatomi tik tam tikruose kino teatruose, surengiant šou). Kino multipleksuose didžiabiudžečiai „blockbusteriai“ galėjo būti rodomi dažniau, tad mažesniems filmams vėl nebeliko vietos. Tačiau pastarieji rado savo žiūrovą namų „kino teatruose“ per vaizdajuostes ir – vėliau – DVD.
Holivude devintajame dešimtmetyje dominavo Džordžas Lukasas ir Stivenas Spilbergas su „Žvaigždžių karų“ ir „Nasrų“ tęsiniais, taip pat „“ filmais. Tarp nepriklausomų kino kūrėjų iškilo Martinas Skorsezė (Martin Scorsese) („Įsiutęs bulius“ – Raging Bull). Išgarsėjo Timo Bertono (Tim Burton) „“ (Batman).
Britų kinui pasitarnavo kompanija „Goldcrest Films“: sukurti filmai „Chariots of Fire“, „Gandis“, „The Killing Fields“, „A Room with a View“. Šie filmai pritraukė tą auditorijos dalį, kurią ignoravo Holivudas.
Kinijoje devintajame dešimtmetyje pradėjo kurti vadinamoji „Penktoji“ kino režisierių karta, kuriai priskiriami režisieriai Džangas Imou (Zhang Yimou), Čenas Kaige (Chen Kaige), (Tian Zhuangzhuang). Kinijos kinas pirmą kartą susilaukė nemažos sėkmės Vakaruose (filmai „“ – 黄土地; „“ – 红高粱).
Dešimtasis dešimtmetis
Nors žiūrovus į kino sales ir toliau viliojo specialiųjų efektų filmai „Terminatorius 2: paskutinio teismo diena“ (Terminator 2: Judgment Day ), Titanikas" (Titanic, 1997 m.) ir kt., komercinės sėkmės susilaukė ir JAV : Stiveno Sioderbergo (Steven Soderbergh) „“ (Sex, lies and videotape), Kventino Tarantino (Quentin Tarantino) „“. Didžiosios studijos ėmė kurti dukterines „nepriklausomos“ produkcijos kompanijas, skirtas „“ nepriklausančių filmų gamybai finansuoti ir prodiusuoti. Vieną iš tokių kompanijų – „Miramax Films“ – Disnėjaus kompanija nupirko prieš pat pasirodant itin populiariam Tarantino filmui „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction, 1994 m.).
Filmai ėmė plisti internete. Dešimtmečio pabaigoje vis labiau įsigali skaitmeninės technologijos. Namų „kino teatruose“ vaizdajuostes pamažu keičia DVD.
Populiarumą atgavo animaciniai filmai, skirti visai šeimai: Disnėjaus „“ (The Beauty and the Beast, 1991 m.), „Aladinas“ (Alladin, 1992 m.), „Liūtas karalius“ (Lion King). 1995 m. pasirodė pirmasis pilno metražo kompiuterinės animacijos filmas „Žaislų istorija“ (Toy Story). Po šio filmo sėkmės Disnėjaus kompanija vėl grįžo prie klasikinės animacijos: „“ (The Hunchback of Notre Dame, 1996 m.), „Heraklis“ (Hercules, 1997 m.), „“ (1998 m.).
Kinijoje iškyla „Šeštosios“, arba „Naujosios“ kartos kino kūrėjai: (Jia Zhangke), (Wang Xiaoshuai), (Zhang Yuan) ir kiti. Daugelio jų kino karjeros prasidėjo , filmai buvo uždrausti Kinijos vyriausybės, tad ilgą laiką šie režisieriai buvo garsūs tik už tėvynės ribų.
XXI amžius, pirmasis dešimtmetis
Dokumentiniai filmai ko gero pirmą kartą tapo komerciniu žanru: „“ (La Marche de l’empereur), Maiklo Mūro (Michael Moore) „“ (Farenheit 9/11).
Po „Gladiatoriaus“ (Gladiator, 2000 m.) sėkmės atgijo susidomėjimas epiniu istoriniu kinu.
Vis labiau tobulėjo namų kino sistemos, atsirado DVD, sukurtų specialiai žiūrėti namuose (pavyzdžiui, „Žiedų valdovo“ trilogija DVD formatu buvo išleista ir teatruose rodytos versijos, ir išplėstinės versijos, skirtos specialiai namų žiūrovams).
Laikui bėgant atsirando nauja vaizdo technologija HD (high definition). Filmai išleidžiami ne tik DVD formatuose, bet ir Blu-ray.
Pradėta naudoti 48 kadrų per sekunde technologija HFR (High frame rate). Pirmas filmas nufilmuotas šia technologija buvo Piterio Džeksono „Hobitas: nelaukta kelionė” ( The Hobbit: An Unexpected Journey, 2012 m.)
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Garso kine istorija (angliškai)
- Apie ankstyvąjį kiną (angliškai) Archyvuota kopija 2007-02-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kino istorija, Kas yra Kino istorija? Ką reiškia Kino istorija?
Kinas savo gyvavimo pradzioje buvo laikomas tik pramoga taciau ilgainiui issivyste į atskira meno rusį Dabar tai yra menas pramoga industrija polemikos priemone turinti įtakos politikai technologijoms bei visuomenes raidai Kino istorijos pradzia laikomas XIX a 9 asis desimtmetis kuomet buvo israsta pirmoji Vienas pirmuju viesai parodytu filmu Diksono pasveikinimas Pirmasis bucinys kine Bucinys 1896 m Kino atsiradimasKadras is filmo Didysis traukinio apiplesimas Taip pat skaitykite Seniausiu islikusiu kino filmu laikomas dvieju sekundziu trukmes filmukas Roundhay Sodo scena nufilmuotas isradejo 1888 metais spalio 14 d Svarbus isradimas turejes įtakos kino atsiradimui buvo juosta ant kurios buvo galima uzfiksuoti paveiksleliu serija isradejas Si juosta tapo judanciu vaizdu fiksavimo bei projektavimo pagrindu 1893 m Pasaulineje parodoje vykusioje Cikagoje Tomas Edisonas Thomas Edison pristate du sios juostos pagrindu sukurtus isradimus pirmaja kino kamera ir kinetoskopa deze kurioje per didinamajį stikla buvo galima ziureti į apsviesta judancia juosta Kinetoskopui trumpi filmukai buvo kuriami Juodojoje Marijoje Black Maria pirmojoje pasaulyje kino studijoje Filmukuose buvo vaizduojamos scenos is kasdienio gyvenimo akrobatu pasirodymai miuzikholu ir bokso scenos Kinetoskopai sulauke sekmes ir Europoje taciau Edisonas JAV ju nepatentavo nes jie remesi daugeliu kitu isradimu uz JAV ribu Todel netruko atsirasti įvairiu kinetoskopo imitaciju pavyzdziui brito Roberto V Polo Robert W Paul ir jo partnerio Berto Akreso Birt Acres sukurta kamera Polas norejo kad filmus butu galima demonstruoti ne vienam ziurovui atskirai o grupei tad isrado projektoriu ir 1895 m surenge pirmajį viesa seansa Mazdaug tuo paciu metu Prancuzijoje broliai Ogiustas ir Lui Liumjerai Auguste ir Louis Lumiere isrado nesiojama įrenginį kuriame buvo kamera spausdinimo įrankis ir projektorius 1895 m pabaigoje Paryziuje broliu tevas pradejo rodyti filmus uz pinigus Liumjerai greitai tapo pagrindiniais kino gamintojais Europoje Pirmaisiais isgarsejusiais Liumjeru trumpais kino filmais tapo tokie vaizdai kaip ar Net Edisonas is pradziu skeptiskai ziurejes į filmu projektavima pamates Liumjeru sekme pradejo demonstruoti filmus vitaskopu Taciau Europoje pirmasis viesas kino seansas buvo surengtas Berlyne ir Emilio Skladanovskiu Maxo ir Emil Skladanowsky aparatu bioskopu 1895 m lapkritį Ko gero apskritai pirmasis viesas filmo rodymas įvyko 1894 m vasario 5 d Niujorke prancuzu fotografas Zanas Eme Akme Le Rua Jean Aime Acme Le Roy savo nuostabujį sinematografa demonstravo pramogu verslo atstovams Pirmieji filmai daugiausiai buvo rodomi laikinai apsistojanciu kino rodytoju arba kaip sudedamoji programos dalis vodeviliuose Filmas trukdavo maziau nei minute rodydavo viena kasdienio gyvenimo scena nufilmuota is realybes arba suvaidinta viesa įvykį sporto vaizdus arba slapstick tipo istorija Kinematografines technikos budavo mazai arba visai nebudavo jokio montazo statiska kompozicija teatraliska neisradinga Nebylusis kinas Tautos gimimo plakatas plakatas1917 tuju Kleopatra su Theda Bara Nanukas is siaures 1922 m Pagrindinis straipsnis Nebylusis kinas Nuo pat kino principo atsiradimo meginta suderinti vaizda ir garsa taciau iki pat treciojo desimtmecio pabaigos nerasta tinkamo budo Taigi pirmaisiais trisdesimt savo gyvenimo metu kinas buvo daugiau maziau nebylus taciau filmams daznai budavo pritariama gyva muzika garso efektais pasakojimais ir aiskinimais o į vaizda įterptuose buvo rasomi dialogai bei siuzeto detales Pradzia 1896 m paryzietis iliuzionistas Zorzas Melje Georges Melies eme kurti filmus daugiausia fantastiniu iki tol nemegintu siuzetu pavyzdziui 1902 m ko gero pirmasis Melje laikomas specialiuju efektu pradininku Per jo filmus atejo ideja kad kine galima nebutinai tiksliai atkartoti realybe bet ir ja imituoti ar iskreipti Melje taip pat buvo pirmasis rodes ilgesnius nei vienos scenos filmus kartais trukdavusius net iki penkiolikos minuciu Edisono kompanijos pagrindinis rezisierius buvo Edvinas S Porteris Edwin S Porter Jis padejo pagrindus montazo menui pavyzdziui pirmajame vesterne 1903 m Teigiama kad Porteris pirmasis atrado kad bazinis filmo strukturos vienetas yra kadras o ne scena pagrindinis strukturinis vienetas teatro pjesese Siu ir kitu kino meno pradininku deka kinas pamazu įsitvirtino atsirado pirmieji nuolatiniai kino teatrai nikelodeonai Pastaruju įstaigu taip pavadintu nes bilietas į jas kainavo viena nikelį penkis centus 1908 m vien JAV buvo 10 000 Kinas tapo nemenku verslu ir tai skatino konsolidacija Prancuzu Pathe Freres kompanija pasaulyje įsitvirtino nupirkusi pagrindinius kino technikos patentus steigdama kino teatrus JAV kino rinkoje monopolininke kurį laika buvo Edisono Motion Picture Patents Company naudojusi gan agresyvias verslo taktikas Vaidybiniu filmu atsiradimas ir kino kaip meno pradzia Pirmajame XX a desimtmetyje standartinio filmo trukme buvo viena rite 10 15 min Is dalies tai leme prodiuseriu įsitikinimas kad auditorija tuo metu daugiausiai sudaryta is darbininku ilgiau neislaikytu demesio Pirmuoju pasaulio pilno metrazo filmu laikoma australiska Kelly Gaujos istorija The Story of the Kelly Gang 1906 m trukme 80 min Kitos salys su pilnametraziais filmais eksperimentuoti pradejo tik 1911 m Australijoje iki to laiko jau buvo sukurta sesiolika tokiu filmu Taciau europieciai greitai pralenke australus filmu trukme Dideles sekmes susilauke istoriniai filmai Karaliene Elzbieta Prancuzija 1912 m Quo Vadis Italija 1913 m Cabiria Italija 1914 m Pilno metrazo filmai pamazu isstume trumpametrazius JAV pagrindinis tokiu filmu kurejas buvo D W Grifitas D W Griffith Jo filmai Tautos gimimas The Birth of a Nation 1915 m ir Intolerance gerokai stumtelejo į priekį montazo siuzeto vystymasi ten suformuluoti principai iki siol yra kino gramatikos pagrindas Tautos gimimas taip pat buvo atvirai rasistinis Prie siu filmu prisidejus literaturos ekranizacijoms kinas tapo pramoga ir buvo pripazintas pilnaverciu menu Prancuzijoje 1907 m buvo kuriami vadinamieji Ju tikslas buvo pritraukti į kino teatrus aukstesniasias visuomenes klases nes sios kina laike berasciu pramoga ir toliau lanke teatrus Film d art buvo kino kamera nufilmuotos teatro pjeses Taciau si ideja nepasiteisino filmai buvo statiski teatraliski ir tik įrode kad kinas turi tureti savita kitokia nei teatro menine kalba Holivudo iskilimas Tuo metu populiariausias buvo Prancuzijos ir Italijos kinas taciau Europoje įsisiubavus Pirmajam pasauliniam karui Europos kino gamyba gerokai smuko ir tuo pasinaudojo JAV Amerikieciu industrija paprastai siejama su Holivudu nes ten Kalifornijoje buvo sios industrijos centras tuo metu įgavo ir praktiskai iki siol islaike itin stipria pozicija kino zemelapyje Holivudas tapo pasauliniu kino fabriku eme eksportuoti savo produkcija į daugelį pasaulio saliu ir dominavo ju kino rinkose 3 iajame desimtmetyje JAV pasieke didziausius kino gamybos mastus 800 vaidybiniu filmu per metus Carlio Caplino Charlie Chaplin ir Buster Keaton komedijos filmai su Douglas Fairbanks Clara Bow ir kt isgarsino siuos kino zmones visame pasaulyje Kino kalba susiformavusi JAV buvo perimta kitu krastu nors kai kuriose nevakarietiskose valstybese turejusiose stiprias realistines tradicijas pavyzdziui Japonijoje prigijo leciau Drauge augo sistema ir jos reklamos metodai taip pat sistema tapusi amerikietisko kino zenklu ir sektinu modeliu kitu saliu industrijoms Kadangi studijos galejo efektyviai priziureti visa produkto kurimo procesa kino produkcija įgavo iki tol neregetus mastus ir vis tobulejo techniskai Kita vertus sios sistemos komercinis pobudis ir blizguciu bei protegavimas neleido reikstis inovatyvumui bei ambicijoms geras to pavyzdys yra trumpa rezisurine Erich von Stroheim karjera Nebyliojo kino aukso amzius Taciau Holivudo dar nebuvo issikerojes tiek kiek dabar Kai 1915 m į Prancuzija vel leista importuoti uzsienietiskus filmus Holivudo produkcijos antpludis ten paskatino kino avangardo atsiradima Kino kurejai eksperimentavo su optiniais efektais ritminiu montazu Si kryptis vadinama Didziausia Amerikos konkurente buvo Vokietija Labiausiai isgarsejo vokieciu ekspresionizmas paskatines fantastinius haliucinacinius nerealius zmogaus vidinio pasaulio vaizdus perkelti į kino ekrana Vokieciu ekspresionistai padare didele įtaka siaubo zanro atsiradimui Tarp garsiausiu ekspresionistiniu filmu Fridricho Vilhelmo Murnau Friedrich Wilhelm Murnau Nosferatu Robert Wiene Das Cabinet des Dr Caligari Labiausiai inovacijomis pasizymejo Cia ypac istobulintas montazo menas Sergejus Eizensteinas Sergej Mihajlovich Ejzenshtejn istobulino vadinamajį dialektinį arba intelektualujį montaza kurio tikslas buvo naudojant daznai ryskiai nesuderinamus vaizdus reiksti idejas provokuoti emocines ir intelektines ziurovo reakcijas Indijoje pirmasis pilnametrazis nebylusis filmas sukurtas 1913 m Tai buvo Dadasehebo Phalke Raja Harishchandra Juo prasidejo istoriniu filmu serija Įvairiu saliu avangardininkai kure eksperimentinius filmus daugiausia trumpametrazius kuriuose atsisake linijinio pasakojimo zaide abstrakcijomis grynaja estetika iracionalumu Ypac tuo pasizymejo ankstyvoji Luiso Bunjuelio Luis Bunuel kuryba Galima teigti kad tuo metu pirma karta ryskiai issiskyre populiarusis ir meninis kinas Taciau ir populiarusis kinas vystesi sparciai Didejo kinematografines galimybes kameros tapo mobilios tobulesnes Kino vaidyba atsikrate ankstesnio teatraliskumo aktoriai issiugde nauja kinui reikalinga subtiluma psichologinį realizma Mazejo titru Kaip tik labiausiai istobulejus nebyliojo filmo priemonems kine atsirado garsas Garsinis kinas Kasablanka Judy Garland 1944 m filme Susitiksime Sent Liuise Su garso įrasymu ir transliavimu projekcijos metu buvo eksperimentuojama per visa nebyliojo kino era taciau buvo dvi kliutys kaip įrasyta garsa pakankamai sustiprinti ir kaip jį sinchronizuoti su vaizdu 1926 m Holivudo studija Warner Bros sukure sistema Vitaphone kuria naudodamiesi rode trumpus filmukus vaizduojancius garsenybes ir įvairius pasilinksminimus su garso efektais bei svarbesniems filmams orkestro įrasytais garso takeliais 1927 m pasirode pirmasis vaidybinis filmas kuriame buvo sinchronizuotu dialogu bei dainu The Jazz Singer Filmui sulaukus pasisekimo Warner studija toliau kure panasius filmus 1928 m į ekranus isleistas pirmasis nuo pradzios iki galo garsinis filmas Niujorko sviesos The Lights of New York Vitaphone sistema pagal kuria garsas budavo įrasomas į diskus greitai pakeite metodai kuriuose garsas budavo rasomas tiesiai į kino juosta Fox Movietone DeForest Phonofilm RCA Photophone Naujoji mada įtikino skeptikus kad ateities kinas priklauso nebe tiesiog judantiems moving pictures movies bet kalbantiems paveiksleliams talking pictures arba talkies Industrija pereina prie garso Pokyciai industrijoje buvo labai spartus Iki 1929 m jau beveik visi Holivude kuriami filmai buvo kalbantys Is pradziu buta keletas konkuruojanciu garso sistemu taciau greitai atsirado bendras standartas Likusioje pasaulio dalyje prie garso pereinama kiek leciau daugiausia del ekonominiu priezasciu Kulturines priezastys leta perejima leme tokiose salyse kaip Kinija ir Japonija cia nebylieji filmai iki pat ketvirtojo desimtmecio sekmingai konkuravo su garsiniais buvo sukurta net klasikiniais tapusiu nebyliuju pvz U Jonggango Wu Yonggang Deive 神女 1934 m ar Yasujiro Ozu As gimiau bet 1932 m Taciau net Japonijoje pamazu atejo galas benshi pasakotoju komentuodavusiu filma karjerai Garso atsiradimas taip pat isejo į nauda didziosioms kino studijoms perejimas prie garso suzlugde smulkesnius konkurentus o ziureti garsiniu filmu kuriuos kure islike prodiuseriai pludo daug didesnes minios nei anksciau Kai kurie kino istorikai mano kad butent garsas isgelbejo Holivudo studiju sistema nuo zlugimo per Didziaja depresija Prasidejo vadinamasis Holivudo aukso amzius mazdaug nuo garso atsiradimo iki penktojo desimtmecio galo Siuo periodu amerikietiskasis kinas pasieke didziausio populiarumo visame pasaulyje To meto aktoriai tapo klasikinemis kino zvaigzdemis Klarkas Geiblas Clark Gable Katarina Hepburn Katharine Hepburn Hamfris Bogartas Humphrey Bogart Shirley Temple ir kiti Garso įtaka kino menui Garsi japonu aktore Shirley Yamaguchi 1943 m filme Sayon no kane Ziurint is menines puses perejimas prie garso nubloske kino mena atgal į jo vystymosi pradzia Treciojo desimtmecio pabaigos filmai buvo statiski teatraliski nes aktorius ribojo nepaslanki garso įrasymo technika ir neįprasta garsinio kino specifika Daug zmoniu atejo į kina is teatro nes reikejo dirbti su naujovisku dialogais grįstu kino naratyvu Nemazai nebyliojo kino kureju bei aktoriu nesugebejo prisitaikyti prie nauju salygu ir buvo priversti baigti karjera 1929 m įvyko luzis tokie rezisieriai kaip Rubenas Mamoulianas Rouben Mamoulian Applause Alfredas Hickokas Alfred Hitchcock Blackmail į garsinius filmus įnese naujoviu eme eksperimentuoti su garso ekspresija Jie paskatino tolesnį mikrofonu kameru garso montazo ir sinchronizavimo tobulinima Su garsu atsirado nauju zanru Ryskiausias ju be abejo buvo miuziklas Pirmasis klasikinis Holivudo miuziklas buvo The Broadway Melody 1929 m Labiausiai miuziklas suklestejo Indijoje cia buvo populiarios tradicines dramos su dainomis ir sokiais tad miuziklas tapo pagrindiniu daugumos garsiniu filmu zanru Tuo pat metu ispopuliarejo amerikietiski Mazasis Cezaris Little Caesar Visuomenes priesas The Public Enemy 1931 m Slapsticka pakeite dialogas Vienais svarbiausiu Amerikos kino istorijai metais 1939 aisiais sukurti tokie klasikiniai filmai kaip The Wizard of Oz ir Vejo nubloksti Gone With The Wind Penktasis desimtmetis Didziojoje Britanijoje kino industrija atgijo kai atsirado poreikis karo propagandai Sukurta kariniu dramu Lorenso Olivje Laurence Olivier darbas Henrikas V Henry V 1944 m ir kt Kai į Antrajį pasaulinį kara įsitrauke JAV cia taip pat atsirado patriotiniu propagandiniu filmu Tarp garsiausiu karo meto filmu buvo ir Kasablanka Casablanca bei Maltos sakalas The Maltese Falcon Pastarasis laikomas klasikinio film noir pradzia Griezta karo metu cenzura taip pat skatino kitokio pobudzio filmu kurima siaubo filmu Cat People Isle of the Dead The Body Snatcher vadinamuju moterisku filmu Random Harvest Mildred Pierce 1941 m pasirode RKO kino kompanijos prodiusuotas Orsono Velso Orson Welles filmas Pilietis Keinas Citizen Kane pasizymejes inovacijomis ir padares didele įtaka kino raidai 1943 m filmu Ossessione prasidejo Italu neorealizmo era Penktajame desimtmetyje sukurti sie garsus neorealistiniai filmai Dviraciu vagys Ladri di biciclette Roma Citta Aperta La Terra Trema Paprastai paskutiniu neorealistiniu filmu laikomas 1952 m sukurtas Umberto D Antroje penktojo desimtmecio puseje Kinijos kinas klestejo kuresi naujos kino kompanijos sukurti vienais geriausiu kinisku filmu laikomi Pavasario upe teka į rytus 一江春水向東流 Spring River Flows East Varnos ir zvirbliai 乌鸦与麻雀 Crows and Sparrows Pavasaris mazame mieste 小城之春 Spring in a Small Town Sestasis desimtmetis Holivude sestajame desimtmetyje del neva prokomunistiniu paziuru nemazai aktoriu ir rezisieriu pakliuvo į juodajį sarasa tarp ju ir Carlis Caplinas Vykstant Saltajam karui atsirado įvairiu paranojisku filmu pasakojanciu apie ateiviu ar komunistu invazijas Iskart po karo kino industrijai eme gresti konkurencija is televizijos puses Nemazai kino teatru bankrutavo Klibanti studiju sistema pati save analizavo tokiuose filmuose kaip Sunset Boulevard The Bad and the Beautiful Ziurovus buvo meginama į sales grazinti įvairiais budais Atsirado didesni nei iki tol ekrano formatai Jiems kurti biblines istorines kostiumines dramos Ben Huras Ben Hur 1959 m Spartacus 1960 m El Cid 1961 m Taip pat atsirado trimaciu filmu Sestasis desimtmetis buvo ypac produktyvus Indijoje sukurta daugiau nei du simtai filmu Isgarsejo Satjadzitas Rai Satyajit Ray Septintasis desimtmetis Ingmaras Bergmanas ir Ingrid Thulin filmuojant Tyla 1963 m Audrey Hepburn Holivudo studiju sistema septintajame desimtmetyje eme griuti nes nemazai filmu buvo kuriama kitose JAV vietose arba net uzsienyje pavyzdziui Pinewood studijoje Anglijoje ar Cinecitta Romoje Holivudiniai filmai buvo daugiausiai orientuoti į visa seima Didziausios sekmes susilaukdavo seno kirpimo filmai Mere Popins Mary Poppins 1964 My Fair Lady 1964 m The Sounds of Music 1965 m Ėme daugeti nepriklausomu prodiuseriu bei kompaniju didesnes galios įgijo aktoriai Sestuoju ir septintuoju desimtmeciais klestejo Prancuzu naujoji banga Isgarsejo rezisieriai Fransua Triufo Francois Truffaut Les quatre cents coups Jules et Jim Jean Luc Godard Taip pat iskilo Federiko Felini Federico Fellini 1960 m sukurtas jo La Dolce Vita svedas Ingmaras Bergmanas 1962 m pasirode pirmasis Dzeimso Bondo serijos filmas Daktaras Ne Dr No Septintajame desimtmetyje eme sparciau vystytis Afrikos kinas Tam įtakos turejo Ousmane Sembene darbai Lotynu Amerikos kino kurejai Fernando Solanas ir Octavio Gettino ragino kurti Treciajį kina kuris skirtusi nuo holivudiniu standartu ir nuo europietisko Kubos krize ir bendra to meto paranoja paskatino tokiu filmu kaip Stenlio Kubriko Stanley Kubrick Dr Strangelove atsiradima Desimtmecio pabaigoje Holivudas atsiliepia į visame pasaulyje vykusius visuomenes bangavimus filmai Boni ir Klaidas Bonnie and Clyde 1967 m 2001 Kosmine odiseja 2001 A Space Odyssey 1968 m Rosemary s Baby 1968 m ir kt Astuntasis desimtmetis Studiju sistemos silpnejimo ir ankstesniu filmu kurimo standartu panaikinimo periodas vadinamas Naujuoju Holivudu arba postklasikiniu kinu Astuntojo desimtmecio filmuose daugejo seksualinio turinio susisaudymu kruviniu koviniu scenu Naujojo Holivudo kino kureju filmuose buvo eksperimentuojama su pasakojimo forma pavyzdziui sujaukiama chronologija neaiskios pabaigos veikejais Tokios novatoriskos pasakojimo formos istakos dar penktojo ir sestojo desimtmecio film noir taip pat tokiuose filmuose kaip Rebel Without a Cause 1955 m Hickoko Psichopatas Psycho 1960 m Astuntajame desimtmetyje JAV iskilo nemazai talentingu kino kureju Frensis Fordas Kopola Francis Ford Coppola Stivenas Spilbergas Steven Spielberg Dzordzas Lukasas George Lucas Brian de Palma Tai sutapo su koncepto ispopuliarejimu kino kritikoje ir spaudoje Autorinio kino teorija teige kad filmas atspindi rezisieriaus vizija Tai suteike rezisieriams didesne kino projektu kontrole Taip atsirado Kopolos Krikstatevis The Godfather Spilbergo Jaws ir Close Encounters of Third Kind Lukaso Zvaigzdziu karai Star Wars Taciau kelios autoriu nesekmes leme kad rezisieriu laisve vel buvo apribota Nasru ir Zvaigzdziu karu sekme paskatino vadinamuju siuolaikiniu komerciskai labai sekmingu filmu atsiradima Holivudo studijos eme gaminti po nedaug bet labai didelio biudzeto filmu kuriems paruosdavo milziniskas reklamines kampanijas Astuntajame desimtmetyje taip pat atsirado daugiau pornografinius filmus demonstruodavusiu įstaigu vadintu suaugusiuju kino teatrais Pornografiniai filmai imti kurti legaliai Pornografiniai kino teatrai eme nykti devintajame desimtmetyje kai atsirado vaizdajuostes Isgarsejo Vakaru Vokietijos rezisieriai Werner Herzog Rainer Maria Fassbinder Wim Wenders Australijos kinas imtas reklamuoti uz Australijos ribu Ryskiausi filmai Peter Weir Picnic at the Hanging Rock Dzordzo Milerio George Miller Mad Max Devintasis desimtmetis Siame desimtmetyje ispopuliarejo vaizdajuostes Is kino studiju puses buvo meginimu uzdrausti namie tureti vaizdajuosciu grotuvus nes tai neva pazeidzia autorines teises Vaizdajuostes ilgainiui tapo nauju papildomu uzdarbio saltiniu toms pacioms kompanijoms Pakito Holivudo filmu premjeru tvarka filmu premjeros rengiamos didesniame skaiciuje kino teatru nors iki siol yra filmu kurie pristatomi tik tam tikruose kino teatruose surengiant sou Kino multipleksuose didziabiudzeciai blockbusteriai galejo buti rodomi dazniau tad mazesniems filmams vel nebeliko vietos Taciau pastarieji rado savo ziurova namu kino teatruose per vaizdajuostes ir veliau DVD Holivude devintajame desimtmetyje dominavo Dzordzas Lukasas ir Stivenas Spilbergas su Zvaigzdziu karu ir Nasru tesiniais taip pat filmais Tarp nepriklausomu kino kureju iskilo Martinas Skorseze Martin Scorsese Įsiutes bulius Raging Bull Isgarsejo Timo Bertono Tim Burton Batman Britu kinui pasitarnavo kompanija Goldcrest Films sukurti filmai Chariots of Fire Gandis The Killing Fields A Room with a View Sie filmai pritrauke ta auditorijos dalį kuria ignoravo Holivudas Kinijoje devintajame desimtmetyje pradejo kurti vadinamoji Penktoji kino rezisieriu karta kuriai priskiriami rezisieriai Dzangas Imou Zhang Yimou Cenas Kaige Chen Kaige Tian Zhuangzhuang Kinijos kinas pirma karta susilauke nemazos sekmes Vakaruose filmai 黄土地 红高粱 Desimtasis desimtmetis Filmo Pasauliu karas filmavimo aikstele Nors ziurovus į kino sales ir toliau viliojo specialiuju efektu filmai Terminatorius 2 paskutinio teismo diena Terminator 2 Judgment Day Titanikas Titanic 1997 m ir kt komercines sekmes susilauke ir JAV Stiveno Sioderbergo Steven Soderbergh Sex lies and videotape Kventino Tarantino Quentin Tarantino Didziosios studijos eme kurti dukterines nepriklausomos produkcijos kompanijas skirtas nepriklausanciu filmu gamybai finansuoti ir prodiusuoti Viena is tokiu kompaniju Miramax Films Disnejaus kompanija nupirko pries pat pasirodant itin populiariam Tarantino filmui Bulvarinis skaitalas Pulp Fiction 1994 m Filmai eme plisti internete Desimtmecio pabaigoje vis labiau įsigali skaitmenines technologijos Namu kino teatruose vaizdajuostes pamazu keicia DVD Populiaruma atgavo animaciniai filmai skirti visai seimai Disnejaus The Beauty and the Beast 1991 m Aladinas Alladin 1992 m Liutas karalius Lion King 1995 m pasirode pirmasis pilno metrazo kompiuterines animacijos filmas Zaislu istorija Toy Story Po sio filmo sekmes Disnejaus kompanija vel grįzo prie klasikines animacijos The Hunchback of Notre Dame 1996 m Heraklis Hercules 1997 m 1998 m Kinijoje iskyla Sestosios arba Naujosios kartos kino kurejai Jia Zhangke Wang Xiaoshuai Zhang Yuan ir kiti Daugelio ju kino karjeros prasidejo filmai buvo uzdrausti Kinijos vyriausybes tad ilga laika sie rezisieriai buvo garsus tik uz tevynes ribu XXI amzius pirmasis desimtmetis Dokumentiniai filmai ko gero pirma karta tapo komerciniu zanru La Marche de l empereur Maiklo Muro Michael Moore Farenheit 9 11 Po Gladiatoriaus Gladiator 2000 m sekmes atgijo susidomejimas epiniu istoriniu kinu Vis labiau tobulejo namu kino sistemos atsirado DVD sukurtu specialiai ziureti namuose pavyzdziui Ziedu valdovo trilogija DVD formatu buvo isleista ir teatruose rodytos versijos ir isplestines versijos skirtos specialiai namu ziurovams Laikui begant atsirando nauja vaizdo technologija HD high definition Filmai isleidziami ne tik DVD formatuose bet ir Blu ray Pradeta naudoti 48 kadru per sekunde technologija HFR High frame rate Pirmas filmas nufilmuotas sia technologija buvo Piterio Dzeksono Hobitas nelaukta kelione The Hobbit An Unexpected Journey 2012 m Taip pat skaitykiteLietuvos kinasNuorodosGarso kine istorija angliskai Apie ankstyvajį kina angliskai Archyvuota kopija 2007 02 07 is Wayback Machine projekto