Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šis straipsnis apie žemyninės Kinijos kiną Dar skaitykite Kinijos regiono kine istoriškai susiklostė trys skirtingos kin

Kinijos kinas

  • Pagrindinis puslapis
  • Kinijos kinas
Kinijos kinas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Šis straipsnis – apie žemyninės Kinijos kiną. Dar skaitykite: , .

Kinijos regiono kine istoriškai susiklostė trys skirtingos kinematografinės kryptys, todėl paprastai yra skiriamas Kinijos kinas (turima omenyje dabartinė Kinijos Liaudies Respublika be Honkongo, Makao ir Taivano), Taivano kinas bei Honkongo kinas. Dar vartojamas terminas „kinas kinų kalbomis“ (华语电影 huáyǔ diànyǐng), be minėtųjų trijų regionų aprėpiantis ir kinų išeivijos kuriamą kiną.

Kinijos kino raidą smarkiai veikė XX amžiaus politinės ir socialinės permainos. Dauguma žemyninėje Kinijoje kuriamų filmų yra bendrine kinų (mandarinų) kalba (Honkonge – Kantono tarme).

Vienas dažnai vartojamų Kinijos kino istorijos periodizavimo būdų – pagal vadinamąsias „režisierių kartas“. Dabartiniai, jauniausi kūrėjai priskiriami Šeštajai kartai. Jų pirmtakai, kuriantys iki šiol, – Penktoji karta – pirmoji kinų režisierių karta, pagarsėjusi Vakaruose.

Pradžia

Pirmasis kino seansas Kinijoje įvyko 1896 m. rugpjūčio 11 d., Šanchajuje. Iš užsienio atgabenta pramoga buvo pavadinta 西洋影戏 (pinyin: xīyángyǐngxì) – „Vakarietišku šešėlių teatru“. (灯影戏 dēngyǐngxì arba 皮影戏 píyǐngxì) Kinijoje buvo populiarus dar nuo Han dinastijos laikų. Vėliau kinui prigijo „elektrinių šešėlių“ (电影 diànyǐng) pavadinimas.

Kaip ir visame pasaulyje, iš pradžių užsieniečių atvežti trumpi gyvenimiško siužeto filmukai būdavo demonstruojami įvairiose pasilinksminimų vietose. Kinijoje „kino teatrais“ dažnai tapdavo arbatinės. Pirmąjį tikrą kino teatrą Šanchajuje atidarė ispanas A. Ramosas 1908 m. Į Pekiną kinas atvežtas 1902 m. 1903 m. kino rodymu ėmė užsiimti ir patys kinai.

1905 m. fotografijos salono savininkas Žen Dzingfengas (任景丰 Rèn Jǐngfēng), iš vokiečio prekybininko nusipirkęs kino kamerą, nufilmavo pirmąjį kinišką filmą – „Dingdziuno kalną“ (定军山 Dìngjūn shān). Tai buvo garsaus dainininko atliekamas numeris. Taigi kitaip nei Vakaruose, kur pirmieji filmai buvo nufilmuoti kasdienybės vaizdai, kiniškuose filmuose nuo pat pradžių buvo sujungta tradicinė meno forma ir naujoji užsienietiška technologija. 1905 m. laikomi kinų kino pradžia.

Kino kompanijų kūrimasis

Pirmąją kino kompaniją (studiją) „Asia Film Company“ (亚细亚影戏公司 Yàxìyà yǐngxì gōngsī) 1909 m. Šanchajuje įkūrė amerikietis Bendžaminas Brodskis (Benjamin Brodsky) (veikė iki 1914 m.) Pamažu ėmė atsidarinėti kitos studijos.

Trečiajame dešimtmetyje prasidėjo kino kompanijų klestėjimo metai. Iškilo trys didžiosios kino studijos: „Mingsing“ („Žvaigždžių“, 明星影片公司 Míngxīng yǐngpiàn gōngsī), „Tian – i“ (天一影片公司 Tiānyī yǐngpiàn gōngsī) ir „Lianhua“ („Vieningoji Kinija“, 联华影业公司 Liánhuá yǐngyè gōngsī).

„Mingsing“ įkurta 1922 m. Jos filmas „Darbininko meilė“ (劳工之爱情 Láogōng zhī àiqing) yra ankstyviausias iki šių dienų ištisas išlikęs kiniškas filmas. 1923 m. Džang Šičuano (张石川 Zhang Shichuan) režisuota pilnametražė drama „Našlaitis – senelio gelbėtojas“ (孤儿救祖记 Gū'ér jiù zū jì) išpopuliarėjo, ir „Mingsing“ toliau kūrė daugiausiai socialines, šeimos problemas nagrinėjančius filmus.

„Tian-i“ atsirado 1925 m. Iš pradžių, paskatinti „Našlaičio“ sėkmės, „Tian – i“ kūrėjai filmavo dramas, propaguojančias tradicines vertybes. 1926 m. nufilmuota „Liango ir Džu graudžioji istorija“ (梁祝痛史 Liáng Zhù tòngshǐ) – filmas pagal populiarią kinišką legendą apie Liang Šanbo ir Džu Ingtai meilę. Šiuo filmu prasidėjo „kostiuminių filmų apie senovę“ – 古装片 gǔ zhuāng piàn – bumas. „Tian – i“ studijos kostiuminiai filmai taip išpopuliarėjo, kad viena po kitos juos ėmė sukti ir kitos mažesnės studijos. Kostiuminiai filmai buvo statomi pagal klasikinius romanus, legendas, pasakas.

1927 m. kostiuminių filmų bangą pakeitė fantastinių (usia) filmų banga (神怪武侠片 shén guài wǔxiá piàn), pradėta „Mingsing“ kompanijos. Usia – tai veiksmo filmai su kovos menų elementais. Buvo kuriami ir kino serialai, vienas garsiausių – „Raudonojo Lotoso šventyklos gaisras“ (火烧红莲寺 Huǒshāo hónglián sì). Jau tada ėmė rastis tolimesniam usia vystymuisi pagrindus padėjusios filmavimo technikos. Kūrėsi specialios usia kino studijos. Šių filmų bumas baigėsi trečiojo dešimtmečio pradžioje, tačiau pats žanras nenunyko.

„Lianhua“ 1930 m. įkūrė verslininkas Luo Mingjou (罗明佑 Luó Míngyòu). Naujoji kino studija buvo sukurta kelių mažesnių kompanijų bei įkūrėjo kino teatrų tinklo pagrindu, todėl skyrėsi nuo kitų dviejų svarbiausių kompanijų savo organizacija, struktūra ir pakraipa. „Lianhua“ vadovai ėmėsi patys ruošti aukštos kvalifikacijos kino aktorius, valdyboje buvo ir su kinu nesusijusių, tačiau rinkos dėsnius gerai išmanančių žmonių. „Lianhua“ režisieriai buvo surinkti iš įvairių kino kompanijų, todėl filmai buvo pakankamai įvairūs, tačiau „Lianhua“, priešingai nei „Mingsing“ ir „Tian – i“, nepasidavė usia bangai ir daugiau kūrė socialinės tematikos filmus.

Garsinio kino atsiradimas

Pirmasis filmas Kinijoje pademonstruotas 1926 m. Kaip ir kitur, garsinis kinas sukėlė diskusijų: ar apsimoka pirkti naują įrangą, ar ši naujovė nebus laikina. 1930 m. sukurtas pirmasis garsinis kiniškas filmas „Dainininkė Hong Mudan“ (歌女红牡丹 Gē nǚ Hóng Mǔdan). Jis buvo komerciškai gan sėkmingas, todėl garsinio kino gamyba nenutrūko. Tačiau, priešingai nei Vakarų šalyse, Kinijos kine garsas nebuvo perimtas greitai. „Tian – i“ kino studija nuo 1932 m. kūrė vien garsinius filmus, tačiau „Mingsing“ ir „Lianhua“ vis dar suko nemažai nebyliųjų.

Kairiosios pakraipos kinas

1931–1937 m. buvo kairiosios pakraipos kino judėjimo (左翼电影运动 zuǒyì diànyǐng yùndòng) metai. Per šį laiką sukurta nemažai kinų kino klasika laikomų filmų: „Pavasario šilkverpiai“ (1933, rež. Čeng Bugao), „“ (1934, rež. ), „“ (1934, rež. ), „Naujosios moterys“ (1934, rež. Cai Čušengas), „“ (1937, rež. Šen Silingas), „Gatvės angelas“ (1937, rež. ), „Didysis kelias“ (1935, rež. Sun Ju). Kairiosios pakraipos filmuose buvo pabrėžiama klasių kova, Japonijos keliamas pavojus, taip pat iškeliamos įvairios socialinės problemos, kalbama apie paprastus žmones.

Kairieji kino kūrėjai buvo glaudžiai susiję su kitais kairiosios pakraipos menininkais: rašytojais, teatralais. Kūrėsi grupės, draugijos. Guomindanas ir komunistai varžėsi dėl įtakos kino studijose, kurį laiką kairiesiems buvo tekę atsitraukti į pogrindį.

Ketvirtajame dešimtmetyje taip pat iškilo pirmosios : (蝴蝶), (阮玲玉, Ruan Lingyu), (周璇, Zhou Xuan), Džao Dan (趙丹, Zhao Dan).

Kinas karo su japonais metais

1937 m. Japonija pradėjo karo veiksmus prieš Kiniją. Kai japonų armija įžengė į Šanchajų, visos kino kompanijos (išskyrus „Sinhua“) sustabdė gamybą, daug kino kūrėjų pabėgo į Honkongą, Čongčingą, Uhaną. Šanchajuje liko tik vadinamoji „vieniša sala“ (孤岛): teritorija, priklausiusi užsieniečiams, kurios japonai kurį laiką nelietė. Čia dirbę kino kūrėjai turėjo stengtis įtikti japonams, todėl, iš Šanchajaus pabėgusiems režisieriams atvirai kuriant antijaponiškus filmus, likę buvo priversti apsiriboti neutraliais žanrais, tokiais kaip kostiuminiai filmai. Antijaponiškiems sentimentams reikšti buvo naudojamasi perkeltinėmis prasmėmis, metaforos, alegorijos. „Vienišosios salos“ periodas baigėsi 1941 m. pab., japonams perėmus ir užsienietiškosios teritorijos kontrolę.

Kinas KLR gyvavimo pradžioje

Laikotarpis nuo 1949 m., kai buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika, iki 1966 m. (Kultūrinės revoliucijos pradžia) vadinamas „Septyniolika kino metų“. Per šį laikotarpį valstybė ėmėsi įvairiomis priemonėmis kontroliuoti kiną. Uždrausti rodyti ikirevoliuciniai kiniški ir visi Holivudo bei Honkongo filmai. Kinematografininkams buvo iškelta „revoliucinė užduotis“: tarnauti darbininkams, valstietijai ir kariuomenei. To meto filmams būdingas „naujosios visuomenės“ šlovinimas, herojinės revoliucijos istorijos. Kinematografininkai siunčiami mokytis į SSRS, nemažą įtaką padarė ir italų neorealizmas. 1956 m. įkurta Pekino kino akademija.

1956–1957 m. per Šimto gėlių judėjimą pralaisvėja ir kino atmosfera, tačiau po to kilusi represinė kampanija prieš „dešiniuosius“ greitai nuslopino naująsias tendencijas, nemažai kino kūrėjų nukentėjo.

Šiuo laikotarpiu buvo daug laikų literatūros ekranizacijų, karinių – revoliucinių, „netinkamą“ gyvenimą pašiepiančių satyrinių filmų, biografijų, atgimsta kinų operos ekranizacijos. Didžiojo šuolio, vėliau – KLR įkūrimo dešimtmečio proga plūstelėjo propagandinių filmų banga. Tarp garsiausių kūrinių – „Mergina baltais plaukais“ (1950, rež. Vang Binas), „Trečioji sesuo Liu“ (1960, rež. Li Su), „Raudonasis moterų divizionas“ (1961, rež. ).

Kultūrinės revoliucijos metai

Kultūrinė revoliucija drastiškai pakeitė kino padėtį. Nuo 1964 m. vienas po kito uždraudžiama daug 6–7 deš. kurtų filmų. Prasidėjus Kultūrinei revoliucijai, daug kino kūrėjų vežami į kaimo vietoves dirbti ar įkalinami. 1967–1972 m. kino gamyba praktiškai visiškai sustojo. Vėliau vadinamoji „“ inicijavo „pavyzdinių revoliucinių filmų“ (革命样板戏) kūrimą: tai buvo modifikuotos kinų operų ekranizacijos revoliucine tematika. Mao žmona nustatė griežtus kriterijus šiems filmams: buvo reikalavimai kadruotei, apšvietimui, charakterių plėtotei ir kt. Buvo pasinaudota ir ankstesniais populiariais filmais – „“, „“. Jie perkurti pagal naujuosius reikalavimus. Keturių gauja kino kūrimą kontroliavo iki 1976 m.

Po Kultūrinės revoliucijos

8 deš. viduryje, kino kūrėjams grįžus iš darbo stovyklų, kinas vėl ėmė pamažu atsigauti. Vėl imta rodyti uždraustuosius filmus. Iki 1984 m. sukurta nemažai filmų apie skaudžią Kultūrinės revoliucijos patirtį, kuriuose didaktiką pakeitė melodramos ir poetiškumas. Tarp tokių revoliucijos „randus“ primenančių kūrinių – U Jonggango „Lietus vakare“ (1981), Sie Dzino „Kinrožių miestas“ (1986). Kino situacija vis dar buvo gan sudėtinga, nes reikėjo išlaviruoti tarp atsiradusio poreikio kurti auditorijai patrauklius filmus ir išlikusio stipraus valstybės noro kontroliuoti kūrybos procesą.

Kino kūrėjų kartos ir Penktoji karta

1982 m. Pekino kino akademiją baigė pirmoji laida po Kultūrinės revoliucijos. Jie buvo pavadinti „Penktąja karta“, vyresnius kino kūrėjus retrospektyviai priskiriant prie Pirmosios-Ketvirtosios kartų.

  • Pirmąja karta įvardyti kino pionieriai (nuo 1905 m. iki 3 deš. pabaigos): Džang Šičuanas (张石川), Dženg Džengčiu (郑正秋), Žen Pengnianas (任彭年), Hou Jao (侯曜), Šen Fu (沈浮) ir kt.
  • Antroji karta – 3–4 deš. aktyviai kūrę režisieriai, pirmosios kartos mokiniai: (蔡楚生), (孙瑜), (费穆), (吴永刚).
  • Trečiąja karta pavadinti 5–6 deš. režisieriai: (谢晋), Ling Dzifengas (凌子风), Sie Tieli (谢铁骊) ir kt.
  • Ketvirtoji karta – tai režisieriai, kino mokslus išėję prieš Kultūrinę revoliuciją, bet dirbti galėję pradėti tik jai pasibaigus. Ketvirtoji karta buvo pagrindiniai Penktosios kartos mokytojai: (吴天明), (谢飞), 黄蜀芹. Ketvirtoji karta kino meno galėjo mokytis tik iš sovietinių filmų, todėl jaučiama stipri sovietų kino įtaka. Nuo Ketvirtosios kartos prasideda istorinė refleksija. Ypač mėgstama vaizduoti kaimą.

Prie Penktosios kartos priskiriami šie režisieriai: Čen Kaige (陈凯歌), Džang Imou (张艺谋), (田壮壮), (黄建新), (吴子牛), Li Šaohongas (李少红), Sun Džou (孙周).

Penktosios kartos kūrėjų vaikystę paženklino Kultūrinė revoliucija, o kino mokslus jie ėjo jau pasikeitusiais laikais. Įtaką jiems darė viso pasaulio kinematografija. Penktoji karta savo kūryboje ėmė laužyti kinų kine nusistovėjusias pasakojimo formas, ieškoti naujovių. Pirmieji „kartos“ gimimą pažymėję filmai – Džang Dziundžao „“ (1983), ir Čen Kaige „“ (1984). Kinų filmai, savo tėvynėje neretai valdžios uždrausti, ėmė pelnyti prizus tarptautiniuose festivaliuose: „“ ir „“ gavo Auksinius lokius, „“ – Auksinę palmės šakelę.

Pagrečiui su kylančia Penktąja karta, darbą tęsė Ketvirtoji. Ypač išgarsėjo U Tianmingas, sukūręs filmus „“ ir „Kaukininkas“.

Šeštoji karta

8 deš. viduryje į kino mokyklas įstoję, 9 deš. pradėję kurti kino žmonės skyrėsi nuo Penktosios kartos savo nagrinėjama tematika bei kūrybos stilistika. Nors tarp jų yra labai įvairaus profilio kūrėjų, jiems taip pat buvo pritaikyta „kartos“ etiketė. Šeštoji, arba Naujoji (新生代 xīnshēng dài) karta apima ir pogrindinį, pačioje Kinijoje dažnai nežinomą kiną, ir grynai komercinių produktų kūrėjus. Šeštoji karta atsigręžia į miestą, pateikia nepagražintą Kinijos vaizdą, dažnai naudojasi dar kitokiomis nei Penktoji karta priemonėmis – pusiau dokumentiniu realybės fiksavimu ir kt.

Prie Šeštosios kartos priskiriami (娄烨), (贾樟柯), (王小帅), (张扬), (姜文), (冯小刚), (张元). Žymiausi filmai – „“, „“, „“, „“, „“ ir kt.

Kinijos kinas pasaulyje

Nors kinų filmai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose dar iki komunistų atėjimo į valdžią, labiausiai Kinijos kinas paplito pradedant 9 dešimtmečiu. 2000 m. kinų kartu su JAV kurtas filmas „“ sulaukė didžiulės sėkmės Vakaruose, nors Kinijoje kritikuotas už pataikavimą vakariečių skoniui. Panašūs filmai ir toliau susilaukia komercinės sėkmės kitose šalyse („“, „“). Tokie filmai kaip „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ jau nebegali būti priskirti vien „žemyninės Kinijos kinui“. Tai buvo bendras KLR, Taivano, Honkongo produktas, kurio tikslas – konkuruoti su Holivudo filmais. Todėl tokiems tarptautiniams projektams tinka įvardijimas „kinas kinų kalba“.

Šaltiniai

  1. Martin Geiselmann (2006). „Chinese Film History - A Short Introduction“ (PDF). The University of Vienna- Sinologie Program. Nuoroda tikrinta 2007-07-25.
  2. Kraicer, Shelly (2005-12-06). „Timeline“. Hollywood Reporter. Suarchyvuota iš originalo 2010-08-02. Nuoroda tikrinta 2006-05-08.
  3. Zhang, Yingjin & Xiao, Zhiwei. „Breaking with Old Ideas“ in Encyclopedia of Chinese Film. Taylor & Francis (1998), p. 101. ISBN 0-415-15168-6.
  • Jeff Yang, Once Upon a Time in China. A Guide to Hon Kong, Taiwanese, and Mainland Chinese Cinema, Atria Books, 2003.
  • The Oxford History of World Cinema, ed. Geoffrey Nowell-Smith, Oxford University Press, 1999.
  • Wang Xiaoyu, Zhongguo dianying shigang, Shanghai guji chubanshe, 2006.

Nuorodos

  • Kiniškų filmų duomenų bazė Archyvuota kopija 2006-12-18 iš Wayback Machine projekto. (kinų, anglų k.)
  • Dianying.com naujienos Archyvuota kopija 2007-08-27 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
  • Išsami bibliografija
  • Nuorodos į interneto puslapius Archyvuota kopija 2015-07-15 iš Wayback Machine projekto.
  • Kinijos kino istorijos santrauka

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 07:49

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinijos kinas, Kas yra Kinijos kinas? Ką reiškia Kinijos kinas?

Sis straipsnis apie zemynines Kinijos kina Dar skaitykite Kinijos regiono kine istoriskai susikloste trys skirtingos kinematografines kryptys todel paprastai yra skiriamas Kinijos kinas turima omenyje dabartine Kinijos Liaudies Respublika be Honkongo Makao ir Taivano Taivano kinas bei Honkongo kinas Dar vartojamas terminas kinas kinu kalbomis 华语电影 huayǔ dianyǐng be minetuju triju regionu aprepiantis ir kinu iseivijos kuriama kina Kadras is pirmojo kinu filmo Dingdziuno kalnas Kinijos kino raida smarkiai veike XX amziaus politines ir socialines permainos Dauguma zemynineje Kinijoje kuriamu filmu yra bendrine kinu mandarinu kalba Honkonge Kantono tarme Vienas daznai vartojamu Kinijos kino istorijos periodizavimo budu pagal vadinamasias rezisieriu kartas Dabartiniai jauniausi kurejai priskiriami Sestajai kartai Ju pirmtakai kuriantys iki siol Penktoji karta pirmoji kinu rezisieriu karta pagarsejusi Vakaruose PradziaPirmasis kino seansas Kinijoje įvyko 1896 m rugpjucio 11 d Sanchajuje Is uzsienio atgabenta pramoga buvo pavadinta 西洋影戏 pinyin xiyangyǐngxi Vakarietisku seseliu teatru 灯影戏 dengyǐngxi arba 皮影戏 piyǐngxi Kinijoje buvo populiarus dar nuo Han dinastijos laiku Veliau kinui prigijo elektriniu seseliu 电影 dianyǐng pavadinimas Kaip ir visame pasaulyje is pradziu uzsienieciu atvezti trumpi gyvenimisko siuzeto filmukai budavo demonstruojami įvairiose pasilinksminimu vietose Kinijoje kino teatrais daznai tapdavo arbatines Pirmajį tikra kino teatra Sanchajuje atidare ispanas A Ramosas 1908 m Į Pekina kinas atveztas 1902 m 1903 m kino rodymu eme uzsiimti ir patys kinai 1905 m fotografijos salono savininkas Zen Dzingfengas 任景丰 Ren Jǐngfeng is vokiecio prekybininko nusipirkes kino kamera nufilmavo pirmajį kiniska filma Dingdziuno kalna 定军山 Dingjun shan Tai buvo garsaus dainininko atliekamas numeris Taigi kitaip nei Vakaruose kur pirmieji filmai buvo nufilmuoti kasdienybes vaizdai kiniskuose filmuose nuo pat pradziu buvo sujungta tradicine meno forma ir naujoji uzsienietiska technologija 1905 m laikomi kinu kino pradzia Kino kompaniju kurimasisPirmaja kino kompanija studija Asia Film Company 亚细亚影戏公司 Yaxiya yǐngxi gōngsi 1909 m Sanchajuje įkure amerikietis Bendzaminas Brodskis Benjamin Brodsky veike iki 1914 m Pamazu eme atsidarineti kitos studijos Treciajame desimtmetyje prasidejo kino kompaniju klestejimo metai Iskilo trys didziosios kino studijos Mingsing Zvaigzdziu 明星影片公司 Mingxing yǐngpian gōngsi Tian i 天一影片公司 Tianyi yǐngpian gōngsi ir Lianhua Vieningoji Kinija 联华影业公司 Lianhua yǐngye gōngsi Mingsing įkurta 1922 m Jos filmas Darbininko meile 劳工之爱情 Laogōng zhi aiqing yra ankstyviausias iki siu dienu istisas islikes kiniskas filmas 1923 m Dzang Sicuano 张石川 Zhang Shichuan rezisuota pilnametraze drama Naslaitis senelio gelbetojas 孤儿救祖记 Gu er jiu zu ji ispopuliarejo ir Mingsing toliau kure daugiausiai socialines seimos problemas nagrinejancius filmus Tian i atsirado 1925 m Is pradziu paskatinti Naslaicio sekmes Tian i kurejai filmavo dramas propaguojancias tradicines vertybes 1926 m nufilmuota Liango ir Dzu graudzioji istorija 梁祝痛史 Liang Zhu tongshǐ filmas pagal populiaria kiniska legenda apie Liang Sanbo ir Dzu Ingtai meile Siuo filmu prasidejo kostiuminiu filmu apie senove 古装片 gǔ zhuang pian bumas Tian i studijos kostiuminiai filmai taip ispopuliarejo kad viena po kitos juos eme sukti ir kitos mazesnes studijos Kostiuminiai filmai buvo statomi pagal klasikinius romanus legendas pasakas 1927 m kostiuminiu filmu banga pakeite fantastiniu usia filmu banga 神怪武侠片 shen guai wǔxia pian pradeta Mingsing kompanijos Usia tai veiksmo filmai su kovos menu elementais Buvo kuriami ir kino serialai vienas garsiausiu Raudonojo Lotoso sventyklos gaisras 火烧红莲寺 Huǒshao honglian si Jau tada eme rastis tolimesniam usia vystymuisi pagrindus padejusios filmavimo technikos Kuresi specialios usia kino studijos Siu filmu bumas baigesi treciojo desimtmecio pradzioje taciau pats zanras nenunyko Lianhua 1930 m įkure verslininkas Luo Mingjou 罗明佑 Luo Mingyou Naujoji kino studija buvo sukurta keliu mazesniu kompaniju bei įkurejo kino teatru tinklo pagrindu todel skyresi nuo kitu dvieju svarbiausiu kompaniju savo organizacija struktura ir pakraipa Lianhua vadovai emesi patys ruosti aukstos kvalifikacijos kino aktorius valdyboje buvo ir su kinu nesusijusiu taciau rinkos desnius gerai ismananciu zmoniu Lianhua rezisieriai buvo surinkti is įvairiu kino kompaniju todel filmai buvo pakankamai įvairus taciau Lianhua priesingai nei Mingsing ir Tian i nepasidave usia bangai ir daugiau kure socialines tematikos filmus Garsinio kino atsiradimasPirmasis filmas Kinijoje pademonstruotas 1926 m Kaip ir kitur garsinis kinas sukele diskusiju ar apsimoka pirkti nauja įranga ar si naujove nebus laikina 1930 m sukurtas pirmasis garsinis kiniskas filmas Dainininke Hong Mudan 歌女红牡丹 Ge nǚ Hong Mǔdan Jis buvo komerciskai gan sekmingas todel garsinio kino gamyba nenutruko Taciau priesingai nei Vakaru salyse Kinijos kine garsas nebuvo perimtas greitai Tian i kino studija nuo 1932 m kure vien garsinius filmus taciau Mingsing ir Lianhua vis dar suko nemazai nebyliuju Kairiosios pakraipos kinasTragisko likimo kino zvaigzde 1931 1937 m buvo kairiosios pakraipos kino judejimo 左翼电影运动 zuǒyi dianyǐng yundong metai Per sį laika sukurta nemazai kinu kino klasika laikomu filmu Pavasario silkverpiai 1933 rez Ceng Bugao 1934 rez 1934 rez Naujosios moterys 1934 rez Cai Cusengas 1937 rez Sen Silingas Gatves angelas 1937 rez Didysis kelias 1935 rez Sun Ju Kairiosios pakraipos filmuose buvo pabreziama klasiu kova Japonijos keliamas pavojus taip pat iskeliamos įvairios socialines problemos kalbama apie paprastus zmones Kairieji kino kurejai buvo glaudziai susije su kitais kairiosios pakraipos menininkais rasytojais teatralais Kuresi grupes draugijos Guomindanas ir komunistai varzesi del įtakos kino studijose kurį laika kairiesiems buvo teke atsitraukti į pogrindį Ketvirtajame desimtmetyje taip pat iskilo pirmosios 蝴蝶 阮玲玉 Ruan Lingyu 周璇 Zhou Xuan Dzao Dan 趙丹 Zhao Dan Kinas karo su japonais metais1937 m Japonija pradejo karo veiksmus pries Kinija Kai japonu armija įzenge į Sanchaju visos kino kompanijos isskyrus Sinhua sustabde gamyba daug kino kureju pabego į Honkonga Congcinga Uhana Sanchajuje liko tik vadinamoji vienisa sala 孤岛 teritorija priklausiusi uzsienieciams kurios japonai kurį laika neliete Cia dirbe kino kurejai turejo stengtis įtikti japonams todel is Sanchajaus pabegusiems rezisieriams atvirai kuriant antijaponiskus filmus like buvo priversti apsiriboti neutraliais zanrais tokiais kaip kostiuminiai filmai Antijaponiskiems sentimentams reiksti buvo naudojamasi perkeltinemis prasmemis metaforos alegorijos Vienisosios salos periodas baigesi 1941 m pab japonams peremus ir uzsienietiskosios teritorijos kontrole Kinas KLR gyvavimo pradziojeLaikotarpis nuo 1949 m kai buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika iki 1966 m Kulturines revoliucijos pradzia vadinamas Septyniolika kino metu Per sį laikotarpį valstybe emesi įvairiomis priemonemis kontroliuoti kina Uzdrausti rodyti ikirevoliuciniai kiniski ir visi Holivudo bei Honkongo filmai Kinematografininkams buvo iskelta revoliucine uzduotis tarnauti darbininkams valstietijai ir kariuomenei To meto filmams budingas naujosios visuomenes slovinimas herojines revoliucijos istorijos Kinematografininkai siunciami mokytis į SSRS nemaza įtaka padare ir italu neorealizmas 1956 m įkurta Pekino kino akademija 1956 1957 m per Simto geliu judejima pralaisveja ir kino atmosfera taciau po to kilusi represine kampanija pries desiniuosius greitai nuslopino naujasias tendencijas nemazai kino kureju nukentejo Siuo laikotarpiu buvo daug laiku literaturos ekranizaciju kariniu revoliuciniu netinkama gyvenima pasiepianciu satyriniu filmu biografiju atgimsta kinu operos ekranizacijos Didziojo suolio veliau KLR įkurimo desimtmecio proga plustelejo propagandiniu filmu banga Tarp garsiausiu kuriniu Mergina baltais plaukais 1950 rez Vang Binas Trecioji sesuo Liu 1960 rez Li Su Raudonasis moteru divizionas 1961 rez Kulturines revoliucijos metaiKulturine revoliucija drastiskai pakeite kino padetį Nuo 1964 m vienas po kito uzdraudziama daug 6 7 des kurtu filmu Prasidejus Kulturinei revoliucijai daug kino kureju vezami į kaimo vietoves dirbti ar įkalinami 1967 1972 m kino gamyba praktiskai visiskai sustojo Veliau vadinamoji inicijavo pavyzdiniu revoliuciniu filmu 革命样板戏 kurima tai buvo modifikuotos kinu operu ekranizacijos revoliucine tematika Mao zmona nustate grieztus kriterijus siems filmams buvo reikalavimai kadruotei apsvietimui charakteriu pletotei ir kt Buvo pasinaudota ir ankstesniais populiariais filmais Jie perkurti pagal naujuosius reikalavimus Keturiu gauja kino kurima kontroliavo iki 1976 m Po Kulturines revoliucijos8 des viduryje kino kurejams grįzus is darbo stovyklu kinas vel eme pamazu atsigauti Vel imta rodyti uzdraustuosius filmus Iki 1984 m sukurta nemazai filmu apie skaudzia Kulturines revoliucijos patirtį kuriuose didaktika pakeite melodramos ir poetiskumas Tarp tokiu revoliucijos randus primenanciu kuriniu U Jonggango Lietus vakare 1981 Sie Dzino Kinroziu miestas 1986 Kino situacija vis dar buvo gan sudetinga nes reikejo islaviruoti tarp atsiradusio poreikio kurti auditorijai patrauklius filmus ir islikusio stipraus valstybes noro kontroliuoti kurybos procesa Kino kureju kartos ir Penktoji karta1982 m Pekino kino akademija baige pirmoji laida po Kulturines revoliucijos Jie buvo pavadinti Penktaja karta vyresnius kino kurejus retrospektyviai priskiriant prie Pirmosios Ketvirtosios kartu Pirmaja karta įvardyti kino pionieriai nuo 1905 m iki 3 des pabaigos Dzang Sicuanas 张石川 Dzeng Dzengciu 郑正秋 Zen Pengnianas 任彭年 Hou Jao 侯曜 Sen Fu 沈浮 ir kt Antroji karta 3 4 des aktyviai kure rezisieriai pirmosios kartos mokiniai 蔡楚生 孙瑜 费穆 吴永刚 Treciaja karta pavadinti 5 6 des rezisieriai 谢晋 Ling Dzifengas 凌子风 Sie Tieli 谢铁骊 ir kt Ketvirtoji karta tai rezisieriai kino mokslus iseje pries Kulturine revoliucija bet dirbti galeje pradeti tik jai pasibaigus Ketvirtoji karta buvo pagrindiniai Penktosios kartos mokytojai 吴天明 谢飞 黄蜀芹 Ketvirtoji karta kino meno galejo mokytis tik is sovietiniu filmu todel jauciama stipri sovietu kino įtaka Nuo Ketvirtosios kartos prasideda istorine refleksija Ypac megstama vaizduoti kaima Prie Penktosios kartos priskiriami sie rezisieriai Cen Kaige 陈凯歌 Dzang Imou 张艺谋 田壮壮 黄建新 吴子牛 Li Saohongas 李少红 Sun Dzou 孙周 Penktosios kartos kureju vaikyste pazenklino Kulturine revoliucija o kino mokslus jie ejo jau pasikeitusiais laikais Įtaka jiems dare viso pasaulio kinematografija Penktoji karta savo kuryboje eme lauzyti kinu kine nusistovejusias pasakojimo formas ieskoti naujoviu Pirmieji kartos gimima pazymeje filmai Dzang Dziundzao 1983 ir Cen Kaige 1984 Kinu filmai savo tevyneje neretai valdzios uzdrausti eme pelnyti prizus tarptautiniuose festivaliuose ir gavo Auksinius lokius Auksine palmes sakele Pagreciui su kylancia Penktaja karta darba tese Ketvirtoji Ypac isgarsejo U Tianmingas sukures filmus ir Kaukininkas Sestoji karta8 des viduryje į kino mokyklas įstoje 9 des pradeje kurti kino zmones skyresi nuo Penktosios kartos savo nagrinejama tematika bei kurybos stilistika Nors tarp ju yra labai įvairaus profilio kureju jiems taip pat buvo pritaikyta kartos etikete Sestoji arba Naujoji 新生代 xinsheng dai karta apima ir pogrindinį pacioje Kinijoje daznai nezinoma kina ir grynai komerciniu produktu kurejus Sestoji karta atsigrezia į miesta pateikia nepagrazinta Kinijos vaizda daznai naudojasi dar kitokiomis nei Penktoji karta priemonemis pusiau dokumentiniu realybes fiksavimu ir kt Prie Sestosios kartos priskiriami 娄烨 贾樟柯 王小帅 张扬 姜文 冯小刚 张元 Zymiausi filmai ir kt Kinijos kinas pasaulyjeNors kinu filmai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose dar iki komunistu atejimo į valdzia labiausiai Kinijos kinas paplito pradedant 9 desimtmeciu 2000 m kinu kartu su JAV kurtas filmas sulauke didziules sekmes Vakaruose nors Kinijoje kritikuotas uz pataikavima vakarieciu skoniui Panasus filmai ir toliau susilaukia komercines sekmes kitose salyse Tokie filmai kaip Selinantis tigras tunantis drakonas jau nebegali buti priskirti vien zemynines Kinijos kinui Tai buvo bendras KLR Taivano Honkongo produktas kurio tikslas konkuruoti su Holivudo filmais Todel tokiems tarptautiniams projektams tinka įvardijimas kinas kinu kalba SaltiniaiMartin Geiselmann 2006 Chinese Film History A Short Introduction PDF The University of Vienna Sinologie Program Nuoroda tikrinta 2007 07 25 Kraicer Shelly 2005 12 06 Timeline Hollywood Reporter Suarchyvuota is originalo 2010 08 02 Nuoroda tikrinta 2006 05 08 Zhang Yingjin amp Xiao Zhiwei Breaking with Old Ideas in Encyclopedia of Chinese Film Taylor amp Francis 1998 p 101 ISBN 0 415 15168 6 Jeff Yang Once Upon a Time in China A Guide to Hon Kong Taiwanese and Mainland Chinese Cinema Atria Books 2003 The Oxford History of World Cinema ed Geoffrey Nowell Smith Oxford University Press 1999 Wang Xiaoyu Zhongguo dianying shigang Shanghai guji chubanshe 2006 NuorodosKinisku filmu duomenu baze Archyvuota kopija 2006 12 18 is Wayback Machine projekto kinu anglu k Dianying com naujienos Archyvuota kopija 2007 08 27 is Wayback Machine projekto anglu k Issami bibliografija Nuorodos į interneto puslapius Archyvuota kopija 2015 07 15 is Wayback Machine projekto Kinijos kino istorijos santrauka

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Albinas Kasparaitis

  • Liepa 21, 2025

    Alberto kanalas

  • Liepa 21, 2025

    Albertas Jonas Kerelis

  • Liepa 21, 2025

    Alaburdiškės

  • Liepa 21, 2025

    Alaburdiškių apylinkė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje