Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kinkakudži jap 金閣寺 Kinkaku ji liet Auksinio paviljono šventykla dzeno srovės budistinė šventykla Kiote Japonijoje Pastat
Kinkakudži
Kinkakudži (jap. 金閣寺 = Kinkaku-ji, liet. Auksinio paviljono šventykla) – dzeno srovės budistinė šventykla Kiote, Japonijoje. Pastatyta XV a. pradžioje, 1994 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš Senojo Kioto istorinių paminklų. Iš kitų budistinių šventyklų išsiskiria tuo, kad pirminė pastato paskirtis buvo rekreacinė, o tik vėliau paversta į šventyklą. Pavadinimas kilęs nuo auksu dengto antro ir trečio paviljono aukšto eksterjero.
| Kinkakudži | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Japonija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iv |
| Nuoroda | 688 |
| Regionas** | Azija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1994 (18 sesija) |
| Kinkakudži šalies/regiono žemėlapyje | |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kinkakudži yra pagrindinis pastatas bendrame šventyklos, vadinamos Rokuondži (jap. 鹿苑寺 = Rokuon-ji, liet. Elnių sodo šventykla), komplekse.
Istorija
Auksinio paviljono statyba prasidėjo 1397 m. šiogūno įsakymu. Netoliese tuo pačiu metu buvo statomi ir dar keli kiti pastatai, kuriamas sodas, įrengiamas tvenkinys – visa tai sudarė bendrą poilsiui skirtą kompleksą, vadinamą Kitajama-dono (jap. 北山殿 = Kitayama-dono, liet. Šiaurinio kalno rezidencija). Statybos baigėsi 1407 m., tačiau po metų mirė ir pats Ašikaga Jošimicu. Siekiant įamžinti šiogūno atminimą, visi pastatai buvo paversti į budistinę šventyklą, kuriai suteiktas Rokuondži vardas. Trumpą laiką rezidencija veikė ir kaip šiogūno vila, yra aprašymų, kad į ją atvykę svečiai laiką leisdavo stebėdami No teatro pasirodymus, plaukiodami valtele po tvenkinį.
Visi komplekso pastatai stipriai nukentėjo XV a. antroje pusėje, Onino karo metu. Vėliau buvo atstatyti, tačiau vėl suniokoti gaisro 1565 m. Geriausiai išsilaikė tik Auksinis paviljonas ir šventyklos funkcijas atliekanti Akalantos salė. 1950 m. įvyko dar vienas gaisras – paviljoną padegė vienas iš šventyklą prižiūrėjusių vienuolių. Ugnis pastatą visiškai sunaikino, tačiau 1955 m. jis buvo atstatytas pagal pirminį planą. Apie šį 1950 m. įvykdytą šventyklos padegimą japonų rašytojas Jukio Mišima yra sukūręs romaną Kinkakudži, jo pagrindu režisierė Eglė Mikulionytė yra pastačiusi monospektaklį Auksinė šventykla, vaidinamą aktoriaus vienuolio Kęstučio Marčiulyno.
Šiuo metu šventykla yra veikianti, atvira lankytojams, gausiai lankoma turistų.
Struktūra
Auksinis paviljonas yra trijų aukštų: pirmasis – gyvenamosios paskirties aristokratiško šinden stiliaus (jap. 寝殿造 = shinden-zukuri), antrasis – samurajų stiliaus, o trečiasis – daugiau kiniškos architektūros bruožų turinčio zen stiliaus, skirtas meditacijai. Paviljono stogo viršuje – auksinis feniksas.
Kompleksui taip pat priklauso šventyklos pastatas Akalantos salė (jap. 不動堂 = Fudō-dō), vienuolyno pastatas Hodžio (jap. 方丈 = Hōjō), arbatos ceremonijai skirtas namelis Sekkatei (jap. 夕佳亭 = Sekka-tei), pagrindiniai vartai (jap. 総門 = Sōmon), Veidrodžio ežero tvenkinys (jap. 鏡湖池 = Kyōko-ike), teritorijoje prižiūrimas pasivaikščiojimo tipo japoniškas sodas.
Galerija
- 1886 m. nuotrauka (nuspalvinta)
- Dabartinis vaizdas
- Žiemos metu
- Feniksas stogo viršuje
- Eksterjero fragmentas
- Interjeras
- Tvenkinio ir sodo fragmentas
- Fudo-do
- Sekkatei
- Hodžio
- Po 1950 m. gaisro
Šaltiniai
- Historic Monuments of Ancient Kyoto (Kyoto, Uji and Otsu Cities), UNESCO
- Richie, D., & Georges, A. (2012). Temples of Kyoto. Tuttle Publishing, p. 115–118
- Frédéric, L. (2005). Japan Encyclopedia. Harvard University Press, p. 522
- Dougill, J. (2006). Kyoto: A Cultural History. Oxford University Press, p. 82
- Dougill, J., Einarsen, J., & Kawakami, T. (2017). Zen Gardens and Temples of Kyoto. Tuttle Publishing.
- Daniell, T., & Seki, A. (2012). Houses and Gardens of Kyoto. Tuttle Publishing, Chapter 1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinkakudži, Kas yra Kinkakudži? Ką reiškia Kinkakudži?
Kinkakudzi jap 金閣寺 Kinkaku ji liet Auksinio paviljono sventykla dzeno sroves budistine sventykla Kiote Japonijoje Pastatyta XV a pradzioje 1994 m įtraukta į Pasaulio paveldo sarasa kaip vienas is Senojo Kioto istoriniu paminklu Is kitu budistiniu sventyklu issiskiria tuo kad pirmine pastato paskirtis buvo rekreacine o tik veliau paversta į sventykla Pavadinimas kiles nuo auksu dengto antro ir trecio paviljono auksto eksterjero KinkakudziPasaulio paveldo sarasasVieta JaponijaTipas KulturinisKriterijus ii ivNuoroda 688Regionas AzijaĮrasymo istorijaĮrasas 1994 18 sesija Kinkakudzi salies regiono zemelapyje Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Kinkakudzi yra pagrindinis pastatas bendrame sventyklos vadinamos Rokuondzi jap 鹿苑寺 Rokuon ji liet Elniu sodo sventykla komplekse IstorijaAuksinio paviljono statyba prasidejo 1397 m sioguno įsakymu Netoliese tuo paciu metu buvo statomi ir dar keli kiti pastatai kuriamas sodas įrengiamas tvenkinys visa tai sudare bendra poilsiui skirta kompleksa vadinama Kitajama dono jap 北山殿 Kitayama dono liet Siaurinio kalno rezidencija Statybos baigesi 1407 m taciau po metu mire ir pats Asikaga Josimicu Siekiant įamzinti sioguno atminima visi pastatai buvo paversti į budistine sventykla kuriai suteiktas Rokuondzi vardas Trumpa laika rezidencija veike ir kaip sioguno vila yra aprasymu kad į ja atvyke sveciai laika leisdavo stebedami No teatro pasirodymus plaukiodami valtele po tvenkinį Visi komplekso pastatai stipriai nukentejo XV a antroje puseje Onino karo metu Veliau buvo atstatyti taciau vel suniokoti gaisro 1565 m Geriausiai issilaike tik Auksinis paviljonas ir sventyklos funkcijas atliekanti Akalantos sale 1950 m įvyko dar vienas gaisras paviljona padege vienas is sventykla priziurejusiu vienuoliu Ugnis pastata visiskai sunaikino taciau 1955 m jis buvo atstatytas pagal pirminį plana Apie sį 1950 m įvykdyta sventyklos padegima japonu rasytojas Jukio Misima yra sukures romana Kinkakudzi jo pagrindu rezisiere Egle Mikulionyte yra pastaciusi monospektaklį Auksine sventykla vaidinama aktoriaus vienuolio Kestucio Marciulyno Siuo metu sventykla yra veikianti atvira lankytojams gausiai lankoma turistu StrukturaAuksinis paviljonas yra triju aukstu pirmasis gyvenamosios paskirties aristokratisko sinden stiliaus jap 寝殿造 shinden zukuri antrasis samuraju stiliaus o treciasis daugiau kiniskos architekturos bruozu turincio zen stiliaus skirtas meditacijai Paviljono stogo virsuje auksinis feniksas Kompleksui taip pat priklauso sventyklos pastatas Akalantos sale jap 不動堂 Fudō dō vienuolyno pastatas Hodzio jap 方丈 Hōjō arbatos ceremonijai skirtas namelis Sekkatei jap 夕佳亭 Sekka tei pagrindiniai vartai jap 総門 Sōmon Veidrodzio ezero tvenkinys jap 鏡湖池 Kyōko ike teritorijoje priziurimas pasivaiksciojimo tipo japoniskas sodas Galerija1886 m nuotrauka nuspalvinta Dabartinis vaizdas Ziemos metu Feniksas stogo virsuje Eksterjero fragmentas Interjeras Tvenkinio ir sodo fragmentas Fudo do Sekkatei Hodzio Po 1950 m gaisroSaltiniaiHistoric Monuments of Ancient Kyoto Kyoto Uji and Otsu Cities UNESCO Richie D amp Georges A 2012 Temples of Kyoto Tuttle Publishing p 115 118 Frederic L 2005 Japan Encyclopedia Harvard University Press p 522 Dougill J 2006 Kyoto A Cultural History Oxford University Press p 82 Dougill J Einarsen J amp Kawakami T 2017 Zen Gardens and Temples of Kyoto Tuttle Publishing Daniell T amp Seki A 2012 Houses and Gardens of Kyoto Tuttle Publishing Chapter 1