Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Japoniškas sodas jap 日本庭園 nihon teien viena iš daugelio japonų estetikos filosofijos ir gyvensenos apraiškų Sodas Hiroši
Japoniškas sodas
Japoniškas sodas (jap. 日本庭園 = nihon teien) – viena iš daugelio japonų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų.
Japonų teigimu, sodų funkcija vienaprasmė – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, padėti pajusti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo, gamtos harmoniją.
Japoniški sodai įkvėpti žmonių suvokimo,kad jie gamtos dalis.Šintoizmo, budizmo ir daoizmo idėjos buvo panaudotos kuriant įvairius sodo stilius.
Sodų elementai
Vandens telkiniai, upeliai, kriokliai
Japonų vandens telkiniai labai primena matomus gamtoje, netgi dirbtinai sukurti kriokliai ar upeliai – tarsi natūraliųjų kopijos. Kitoks ir vandens vaidmuo. Europiečiai labiau mėgsta fontanus, suteikiančius puošnumo bei gaivumo, kurių gamtoje nepasitaiko.
Tvenkinys paprastai komponuojamas kaip centrinis elementas. Rekreacinio tipo tvenkiniuose įrengiamos prieplaukėlės valtims. Tvenkinys yra centrinis elementas daugelyje sodų ir dažnai atkartoja realius ar mitinius ežerus ar jūras. Kartais juose auginami karpiai, kurie suteikia vandens telkiniams papildomų spalvų. Sausuose soduose tvenkiniai, upeliai ir kriokliai simbolizuojami su žvyru, skalda, smėlio ir akmenų kompozicijomis.
Poilsio tipo soduose tvenkiniai gali būti naudojami plaukioti valtimis, malonumui patirti stebint gamtą iš paviljonų pastatytų virš vandens ar aikštėse ir upių krantinėse, kurios dažnai tarnaudavo kaip aristokratų poezijos takai.
Akmenys, uolos, skalda ir smėlis
Akmuo japonų kultūroje labai svarbus nuo antikinių laikų. Pagal Šinto tikėjimą dideliuose akmenyse gyvena kokia nors dievybė (Kami). Skaldelės danga buvo žymimas šventyklos pagrindas. Šiandien tai galime matyti Kijote Kamigamo šventykloje.
Ilgą laiką kuriant pirmuosius sodus naudoti tik neapdirbti akmenys. Ir net jei jie būdavo apdirbami, turėjo atrodyti visiškai natūralūs. Svarbiausia sodo kūrėjui – akmenų kompozicijos menas .
Kiekvienas akmuo turi savo „pozą“, savo „veidą“, savo plastiką, savo forma jie gali būti statulos, žemos, vertikalios, gali būti plokščiai sudėti ar suguldyti. Šiandienos soduose dideli akmenys simbolizuoja kalnus ir kalvas, naudojami kaip dekoratyviniai akcentai ir tarnauja kaip statybinė medžiaga tiltams ir keliams.
Mažesni akmenys ir žvyras naudojami tvenkiniams ir upelių vagoms. Tuo tarpu, sausi sodai susideda tik iš akmenų, kur didesni simbolizuoja kalnus, salas ir krioklius, o žvyras ir smėlis simbolizuoja vandenį.
Žibintai
Soduose labai populiarūs žibintai ir miniatiūrinės pagodos, paprastai pagamintos iš akmens. Žibintai tamsoje nurodo kelią ir atkreipia dėmesį į atskirus sodo elementus.
Jie statomi prie arbatos namelių, salose, tvenkinių suformuotuose pusiasaliuose, vietose, kur reikalinga atkreipti dėmesį į kokią nors svarbią kompoziciją, prie įėjimų ir takų.
Yra daugybė žibintų tipų, kiekvienas jų turi savo kilmę ir vietą sode. Sodo kūrėjai stengiasi nenaudoti tipinių žibintų formų. Su arbatos ceremonijos atėjimu, žibintas tapo pagrindiniu elementu japoniško sodo plane.
Tiltai, lieptai
Tiltai ir lieptai turi vieną bendrą bruožą, t. y. sujungia du krantus, prijungia salas. Jie statomi iš akmens ar medžio, kartais naudojama kombinuota konstrukcija.
Paprasčiausiu lieptu ar tilteliu gali būti tiesiog pailgas akmuo, ar keli šalia suguldyti akmenys. Tiltai ir tilteliai dažnai turi arkinę formą, kuri užtikrina perplaukimą valtimis, palengvina didesnių upelių perdengimą. Vietomis ant ilgesnių daugiaatramių tiltelių įrengiamos galerijos, kurios apauginamos augalais. Akmenų sode tiltelį imituoja padėtas pailgos formos akmuo.
Augalija
Pagrindiniai japonų soduose auginami medžiai: pušis, ginkmedis, bambukas, japoniškas klevas, sakura, japoniškas ąžuolas.
Iš žydinčių medžių didžiausia pagarba atiduodama slyvoms ir sakuroms, iš krūminių augalų – kamelijai ir azalijai.
Žydinti sakura japonų valstiečiams buvo ženklas, kad laikas sėti ryžius. Samurajams sakura – ištvermės ir švaros simbolis, jos lapeliai niekuomet nevysta ant šakų ir nukrenta „gyvi“. Iš gėlių vertinamos orchidėjos, irisai, narcizai, aguonos, chrizantemos, lotosai, bijūnai. Tačiau geriausiai gamtos įvairovę ir subtilumą atspindi ne ryškios gėlių spalvos, bet samanos.
Pirmenybė atiduodama visžaliams medžiams ir krūmams. Vienas mylimiausių augalų – pušis, ilgaamžiškumo ir pastovumo simbolis. Bambukas simbolizuoja vyriškumą, ištvermę, kilnumą, todėl daugelyje sodų pasodintos bambukų giraitės. Iš bambukų daromos tvorelės.
Augalų asortimentas sudarytas iš vietinių rūšių. Sodų kūrėjai stengiasi nenaudoti atvežtinių augalų rūšių. Klevai ir vyšnios dažnai parenkami pagal jų sezoninio žydėjimo ar raiškiausio dekoratyvumo požymį. Priešingai, pušys, bambuko ir slyvų medžiai yra laikomi ypač vertingais už savo grožį žiemos laikotarpiu, kai kiti augalai yra ramybės būsenos. Labai plačiai naudojamos samanos, kurių rūšių Japonijoje priskaičiuojama apie 120.
Augalai yra kruopščiai išdėstomi aplink sodo erdvėje imituojant natūralią gamtą ir dedama daug pastangų išlaikant sukomponuotų biokonstrukcijų grožį. Medžiai, krūmai ir veja yra kruopščiai prižiūrima. Žiemą, šiaudai, kanapės ir kiti natūralūs pluoštai naudojami izoliuoti ir apsaugoti medžius ir krūmus nuo sniego ir šalčio, o šiaudų antklodės apsaugo nuo kenkėjų.
Gyvūnija
Soduose ir parkuose gausu gyvūnijos atstovų: gervių, ančių. Vandens telkiniuose gausu dekoratyvių veislių žuvų.
Karpiai
Japonijoje atsirado prieš daugybę amžių ir kryžminami daugiau nei 100 metų. Karpiai būtiniausi sodo tvenkinio gyventojai. Jie gali gyventi iki 50 metų. Japonų kultūroje jie yra stiprybės ir atkaklumo simbolis.
Žmogus ir dvasios
Tradiciniai sodai pirmiausiai kurti medituoti, gamtai stebėti, poezijai. Be abejo, jų kūrimo priežastis ir kompozicija orientuota į žmogų, jo poreikius. Ir šiuo metu sode esantys lankytojai suteikia jiems gyvybingumo, pozityvios emocinės įtampos. Japonai gali labai ilgai stebėti kurį nors sodo elementą ar jų grupę. Tai, kad, japonų nuomone, akmenyje ir kituose objektuose gyvena dvasios (kami), lemia ir atitinkamą lankytojo elgseną.
Pastatai
Istoriniai japonų sodai buvo įrengiami prie imperatoriaus pastatų, rūmų, vilų, šventyklų, todėl jie buvo projektuojami pagal vieną stilių, atsižvelgiant į aplinkos funkcinę paskirtį. Šalia gyvenamųjų, administracinių pastatų buvo statomi paviljonai, pavėsinės, kur laukiama arbatos ceremonijos. Pastatai nuo seno buvo traktuojami kaip svarbiausia sodo kompozicijos dalis, akcentas peizaže.
Svarbus sodo elementas – įėjimo vartai, kurie pažymi ribą tarp dviejų funkcinių teritorijų, taip pat informuoja apie teritorijos, į kurią patenkame paskirtį. Šintoistų vartai (tori) paprastai dažomi oranžine spalva, budistų – vyrauja pilki tonai.
Kalvos, kalnai
Edo periodo dideliuose soduose buvo įrengiamos dirbtinės kalvos, simbolizuojančios kokius nors konkrečius ar mitinius Japonijos kalnus. Ant kai kurių įrengiamos panoramų apžvalgos aikštelės.
Skulptūros
Skulptūroms japonų soduose, ypač šalia šventyklų, suteikiama ne tik dekoratyvinė, bet ir simbolinė ar mistinė reikšmė. Siūloma žmogui paliesti ranka tą gyvulio, pavyzdžiui, karvės vietą, kurioje jaučiate negalavimus ar skausmą. Tikima, kad tai padeda sveikatai.
Takai, laiptai
Takai įrengiami taip, kad lankytojas geriau pamatytų svarbesnius vaizdus, peizažus. Vietomis tako forma verčia stabtelti ir atkreipti dėmesį į kokį nors elementą. Takų profilis labai gerai apgalvotas, kad po lietaus nesukauptų vandens. Kai kuriose vietose tako konstrukcija sąmoningai daroma nepatogia judėti, taip lankytoją pristabdant ir pasiūlant atkreipti dėmesį į sukurtą svarbų objektą.
Pasiskolinti vaizdai
Sodo kompozicija formuojama taip, kad lankytojas einantis takais patirtų kuo daugiau emocijų, matytų tobulus peizažus, kurių trečiajame plane paprastai pateikiami objektai, esantys už sodo ribos: gamtos vaizdai, kalnai, augalai.
Šiais laikais kai sodai kuriami miestuose, tolimojo plano ar foniniais objektais tampa daugiaaukščiai pastatai, dangoraižiai.
Tai pažeidžia tradicinio sodo kūrimo principus, bet liudija japonų norą XXI amžiuje neprarasti ryšio su savo kultūrine tradicija.
Istorija
Japoniški sodai buvo pradėti kurti kelis šimtus metų atgal ir didžioji dalis jų kilę iš Kinijos.
Kinai pradėjo kurti poilsio sodus. Sodininkystė buvo prilyginta filosofijai ir pasiekė savo viršūnę senovės Japonijoje. Japonai sukūrė supaprastintą kiniškų sodų versiją, pritaikydami dizainą savo kultūrai ir įsitikinimams.
Japonai atsivežė sodų idėjas iš Kinijos Han dinastijos metu. Imperatorius U Di (Wu Di) pirmasis sukūrė sodą sudarytą iš 3 mažų salelių. Jos simbolizavo Nemirtingųjų salas, todėl kiti sodų kūrėjai norėjo atkurti legendinę vietą. Mūsų dienų japoniški sodai atkartoja gamtą, tačiau Han periodo metu sodai buvo kuriami parodyti mitines žemes ir kraštovaizdžius.
Pirmasis kalvų ir tvenkinių sodas Japonijoje sukurtas ankstyvaisiais 600-iais metais kai Kinijos imperatorius Jang Di kūrė santykius su Japonija savo iniciatyva. Japonų atsakymas buvo pasiuntinio Ono no Imoko kelionė į Kiniją.
Sugrįžęs į Japoniją su žiniomis apie sodų meną jis norėjo pritaikyti Japonijos hierarchijai ir žmonėms. Kita naujovė atėjusi tuo pačiu metu į Japoniją – budizmas.
Asuka
Šiuo periodu Šinto tikėjimas pradėjo įsigalėti. Šintoizmas žvelgia į gamtą kaip į dievą(-us) ir tam tikri akmenys ir medžiai buvo viešai garbinami.
Šį žemės plotą ir galima laikyti sodu Asukos periodo metu.
Nara
Šiuo periodu kinų ideologija pradėjo maišytis su japonų gyvenimo būdu ir tradicijomis. Žodis niva atsirado japonų kalboje šiuo periodu, anksčiau tai buvo kiniškas terminas naudojamas šventai žemei šalia akmens ar medžio apibūdinti.
Sodų architektūroje tarp pastatų naudojami takai, akmenys ir krūmai kad paryškintų pačius pastatus. Dažniausi pastatai – karališkieji rūmai ar šventyklos. Šie sodai vadinami Šinden sodais.
Budizmas, jo mokymai, ir Šiumisen buvo populiarūs Japonijoje šiuo metu. Tai budistinė visatos centro reprezentacija ir sode centrinis didelis akmuo buvo padedamas simbolizuodamas Budos namus.
Aplink akmenį buvo dedami mažesni akmenys, kurie pavaizduotų Budos mokinius.
Hejanas
Tai gausos ir prabangos era Japonijoje. Japoniški sodai peraugo į daug didesnį ir prabangesnį kūrinį ir dažniausiai buvo turtingųjų ir įžymiųjų valdos. Jie buvo statuso simbolis.
Iš pasiturinčių žmonių buvo tikimasi žinoti viską apie sodo dizainą. Panoraminiai sodai buvo populiarūs ir vandens tvenkiniai leido savininkams plaukioti valtimis.
Šiuo periodu taip pat matomos šiuolaikinių sodų užuomazgos. Tačibana no Tošicuna parašė knygą apie sodus Sakuteiki, kuri laikoma Japonijos sodininkystės pradžia.
Šioje knygoje raginama išsilaisvinti iš sodo kūrimo suvaržymų atėjusių iš Kinijos. Kinai sodo dizaine rėmėsi feng šui. Tam tikri elementai buvo leidžiami sudėti tam tikra tvarka, taip pat buvo laikomasi idealios geometrijos. Sakuteiki siūlė sodo dizaineriui pirmuoju prioritetu laikyti akmenų išdėstymą. Tai buvo didelis pokytis.
Hejano laikotarpio sodai dar žinomi kaip Čisen šiuju Teien verčiamas kaip 'Pavasarį plaukiojantys tvenkinių sodai'.
Kamakura
Šiuo laikotarpiu japoniškų sodų dizaine įvyko dideli pokyčiai. Sodas buvo laikomas idealia vieta apmąstymams. Juos įkvėpė dzen budizmas, kurį naujas šiogūnas ir samurajai pripažino valstybine religija. Poilsį soduose pakeitė medicina ir apmąstymai. Šių sodų kūrėjai dažniausiai buvo šventikai ar atkaklūs religingi kūrėjai. Muso Soseki buvo aktyviausias sodų kūrėjas Kamakuros eros metu.
Jo pagrindinis sodo dizainas priversdavo lankytojus vaikščioti apie sodą, o ne stebėti iš valties ar iš pastato. Idėja buvo ta, kad lankytojas matytų kaip keičiasi sodas vaikščiojant jame. Soseki „pasiskolinto peizažo“ kūrėjas, japoniškas terminas „paslėpk ir atskleisk“.
Jis išlieka kai kurių japoniškų sodų neatskiriama dalimi iki šiol. Šventikai kūrę šiuos sodus vadinami Išitateso arba „akmenis dėliojantys šventikai“.
Einant laikui šie religiniai darbininkai pradėję ieškoti tinkamų akmenų sodams tapo garbinami ir 15 amžiaus pradžioje jie tapo Išitateso.
Muromači
Šiuo metu Japonijoje vyko dideli neramumai (pilietiniai karai). Nelaimės akivaizdoje gyvenimas ėjo toliau ir šiame periode atsirado arbatos ceremonija.
Karesansui ar „sauso kraštovaizdžio“ sodai, įkvėpti dzenbudizmo, atsirado šiuo periodu. Juos galėjo turėti ne tik pasiturintys žmonės, nes jų sudedamosios dalys tik akmenys ir smėlis. Jie nebuvo kuriami vaikščiojimui ar bet kokiam žmonių įsikišimui. Tam tikra prasme buvo siekiama suteikti sodui meno išvaizdą.
Japoniški kiemo sodai buvo statomi mažiau puošniuose ir mažesniuose namuose. Laikui bėgant sodai tapo dar sudėtingesni – su tiltais, smulkių akmenukų takais.
Socialinis laisvumas ir arbatos ceremonijos lėmė sodų dizaino pokytį. Tai nulėmė arbatos sodų klestėjimą). Šie sodai atsirado kai kuriose iš svarbiausių sričių.
Kijotas buvo Japonijos centras ir vienų geriausių arbatos sodų lopšys.
Svarbiausias arbatos meistras Sen no Rikju ragino kurti daug paprastesnius sodus arbatos ceremonijai. Brangumas ir prabanga buvo atmesti. Sodas atspindėdavo arbatos meistro mintis, jis buvo paprastas ir kuklus.
Arbatos sodai specialiai pritaikyti lankytojų pasivaikščiojimams ir mėgavimuisi prieš dalyvaujant arbatos ceremonijoje.
Edo
Šiuo laikotarpiu Japonija tapo turtingesnė. Japoniškų sodų kūrėjai buvo dažnai sutinkami. Japonijos socialinis gyvenimas ėmė keistis.
Šiuo periodu japoniški sodai nesilaikė jokių naujų projektavimo taisyklių, bet labiau priklauso nuo šeimininko užgaidų. Tačiau visi japoniškų sodų dizainai buvo demonstruojami šiuose soduose.
Japonijai vis labiau tampant tarptautinės bendruomenės nare, sodo dizaine pradedama matyti elementų iš užsienio.
Nuo Meidži iki dabar
Meidži periode, Japonija įžengė į sparčios modernizacijos ir vesternizacijos periodą. Pradėti kurti vakarų stiliaus miestų parkai ir dauguma buvusių pasivaikščiojimo parkų tapo atviri visuomenei. Politikai ir pramonininkai ėmėsi iniciatyvos kurti naujus privačius pasivaikščiojimų parkus, kuriuose dažnai vyravo vakarietiški elementai: gėlynai, atviros vejos.
Daugybė tokių sodų sukurti naujoje sostinėje – Tokijuje. Keli šiuolaikiniai sodų kūrėjai bandė kurti labiau tradicinius sodus, bet galų gale juose buvo pridedama naujų elementų. Vienas pavyzdžių – Dzen sodai Tofukudži šventykloje Kijote ir akmenų sodas Kongobudži šventyklos Kojasane gale, kurie datuojami nuo 1930-ųjų.
Prie šių sodų priskiriami ir Adači meno muziejaus sodai šalia Macue.
Sodų rūšys
Japoniški sodai gali būti randami namuose, parkuose, budistų, šintoistų šventyklose, ir šalia istorinių paminklų.
Užsienyje vieni populiariausų sodų – Dzen sodai, jie yra labai rafinuoti, ramūs, sukeliantys kaimišką paprastumą. Daugybė Dzen budizmo šventyklų turi bevandenius sodus, naudojant akmenukus ir žvyrą, kurie simbolizuoja vandenį, žemi krūmai taip pat dažnai sutinkami šiuose soduose.
Arbatos sodai (Čianiva arba rodži)
Tai maži sodai, kurie yra tiesiog perėjimas į arbatos namą, kuriame vyksta arbatos gėrimo ceremonija. Kelias simbolizuoja perėjimą iš išorinio pasaulio į vidinę arbatos namo šventovę. Sodas skirtas nusiraminimui prieš pradedant arbatos ceremoniją.
Žmogus žengia pro ramią aplinką palikdamas stresą ir įtampą už jų nugarų prieš įžengiant į arbatos ceremoniją. Arbatos sodas dažniausiai iš šių elementų: japoniško žibinto (toro), pamatinių akmenų (tobi iši), vandens dubens (cukubai) ir laukimo vietos (mači-ai). Takas 'rodži' veda nuo sodo įėjimo („rasotas kelias“). Dažnai šis takas buvo apliejamas vandeniu, kad sodo lankytojams būtų suteiktas švarumo jausmas.
Arbatos sodai gali būti randami kaip dalis didesnio sodo kaip tam tikra prieglauda.
Pasivaikščiojimo sodai (Tsukijama)
Šie sodai dažnai atkartoja jau esamą kraštovaizdį. Taip įsivaizduojamas kraštovaizdis gali būti sukurtas panaudojant esminius elementus reikalingus japoniškui sodui. Šiuose soduose taip pat gali dažnai būti didelis kraštovaizdis. Šio dizaino tikslas turėti taką kuris nukreiptų vandenį dažniausiai įtraukiant pamatinius akmenis ir tiltus.
Akmenų išdėstymas yra specifinis ir stulbinantis, taip pat daug gražių nugenėtų medžių. Kai lankytojas apžiūri pagrindinį vaizdą, takeliai, akmenys, piliakalniai ir augmenija leidžia apžiūrėti pagrindinius bruožus, bet iš skirtingų kampų priklausomai nuo to, per kurį įėjimą buvo įeita. Vienas geriausių pasivaikščiojimo sodų pavyzdžių Kijoto Katsura Rikju.
Kiemo sodai (Cubo Niva)
Šis sodų tipas pirmą kartą pastatytas namo viduje. Iš pradžių tik prekiautojai ir pirkliai turėjo nekilnojamąjį turtą, kad galėtų pasistatyti centrinį kiemo sodą. Šiandien tai vieni populiariausių Japonijoje sodų, kuriuos galima išvysti tiek išorėje, tiek viduje.
Jie gali būti nedideli ir modernūs su augalais, krūmais, vandens elementais ir uolienomis. Bambukas ir mediena dažnai naudojami aplinkai ir elementams tokiems kaip tiltai ir t. t.
Kai tokie sodai statomi namuose jie turėtų būti matomi iš keleto kambarių, kurie yra aplink sodą.
Karesansui sausieji
Tai sodas, kuriame nėra vandens, visada sukurti iš akmens ir smėlio. Šis sodo tipas labai populiarus ir gerai žinomas. Šis sodo tipas pirmą kartą pasirodė Muromači periodo metu ir jo dizainą stipriai paveikė Dzen budizmas. Nors šiame sode nenaudojami gausi augmenija, samanos dažnai sutinkamos, taip pat smulkus žvyras.
Karesansui soduose vandenį simbolizuoja žvyras ir smėlis. Vanduo nereikalingas Žinomas šio sodo pavyzdys – Rioandži Kijote. Bevandeniai sodai yra ryškūs akiai ir nepriekaištingai saugomi.
Idėjos ir vertybės
Japoniškame sode vyrauja balansas tarp atviros erdvės, asimetrijos, vizualių užuominų, energijos, tekstūros ir monochromatinės aplinkos.
Tačiau visos sodų idėjos remiasi principu, kad sodas turi būti sukurtas iš malonių vaizdų. Nesvarbu ar lankytojas stovėtų ar sėdėtų, kraštovaizdis turi pasiūlyti ramybę, vizualinį interesą ir pagundą kitam vaizdui.
Japoniškus elementus pridėti į egzistuojantį sodą yra lengva, bet sukurti visą japonišką sodą reikalauja daug atsargumo ir sunkaus darbo.
Japonijos estetikos prigimtys
Japonija turi unikalią gamtos estetiką. Tai gamta, žmogus ir menas. Menas nėra atskiras reiškinys japonų dvasiniame ir fiziniame gyvenime.
Visi objektai – natūralūs ir sukurti žmogaus, gali sukelti visas estetines patirtis japonų gyvenime. Japonai visada stengiasi tiesiogiai palaikyti ryšį su gamta tarsi jokios ribos nebūtų. Jie – vienybė.
Literatūra
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 102–114
- Encyclopædia Britannica. Garden and landscape design: Japanese. Peržiūrėta: 15 lapkričio 2016. Prieiga
- Espace pour lavie montreal. The elements of the Japanese Garden. Peržiūrėta 10 lapkričio 2016. Prieiga Archyvuota kopija 2016-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. prieiga)
- japan-guide.com. Types of Gardens. Peržiūrėta 5 lapkričio 2016 Prieiga
- Messervy, J.M & Hibi, S. (2000). Infinite Spaces: The Art and Wisdom of the Japanese Garden. Tuttle Publishing,Osaki
- F. Habib, S. Nahibi, H. Majedi. International Journal of Architecture and Urban Development Vol. 3, No. 4, Autumn 2013 p. 15-16
- Gustafson, H.L. (1999). The art of Japanese garden: designing and making your own peaceful space, Sterling, New York.
- Sajadzadeh, H. (2000). Japanese Garden and comparative between another Gardening. Fanavaran Publishing, Tehran, Iran.
Šaltiniai
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12)
- Encyclopædia Britannica. Garden and landscape design: Japanese. Peržiūrėta: 15 lapkričio 2016. Prieiga
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 108
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 108
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 111
- espace pour lavie montreal. The elements of the Japanese Garden. Peržiūrėta 10 lapkričio 2016.Prieiga Archyvuota kopija 2016-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 108
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 110
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 110
- espace pour lavie montreal. The elements of the Japanese Garden. Peržiūrėta 10 lapkričio 2016. Prieiga Archyvuota kopija 2016-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 106–107
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 107
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 110
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 111
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 112
- P. Grecevičius, J. Abromas, L. Popkytė, J. Genys, R. Marčius. Miestų želdynų formavimas. 2015 1(12) p. 113
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- japan-guide.com. Types of Gardens. Peržiūrėta 5 lapkričio 2016 http://www.japan-guide.com/e/e2099_types.html
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- Messervy, J.M & Hibi, S. (2000). Infinite Spaces: The Art and Wisdom of the Japanese Garden. Tuttle Publishing,Osaki
- Chard, Bailey (2011), Japanese Gardens – Revealed And Explained (e-knyga. Prieiga
- F. Habib, S. Nahibi, H. Majedi. International Journal of Architecture and Urban Development Vol. 3, No. 4, Autumn 2013 p. 15-16
- Gustafson, H.L. (1999). The art of Japanese garden: designing and making your own peaceful space, Sterling, New York.
- Sajadzadeh, H. (2000). Japanese Garden and comparative between another Gardening. Fanavaran Publishing, Tehran, Iran.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japoniškas sodas, Kas yra Japoniškas sodas? Ką reiškia Japoniškas sodas?
Japoniskas sodas jap 日本庭園 nihon teien viena is daugelio japonu estetikos filosofijos ir gyvensenos apraisku Sodas Hirosimoje Japonu teigimu sodu funkcija vienaprasme pagerinti zmoniu gyvenimo kokybe padeti pajusti pusiausvyra tarp dvasinio ir materialaus gyvenimo gamtos harmonija Japoniski sodai įkvepti zmoniu suvokimo kad jie gamtos dalis Sintoizmo budizmo ir daoizmo idejos buvo panaudotos kuriant įvairius sodo stilius Sodu elementaiVandens telkiniai upeliai kriokliai Japonu vandens telkiniai labai primena matomus gamtoje netgi dirbtinai sukurti kriokliai ar upeliai tarsi naturaliuju kopijos Kitoks ir vandens vaidmuo Europieciai labiau megsta fontanus suteikiancius puosnumo bei gaivumo kuriu gamtoje nepasitaiko Tvenkinys paprastai komponuojamas kaip centrinis elementas Rekreacinio tipo tvenkiniuose įrengiamos prieplaukeles valtims Tvenkinys yra centrinis elementas daugelyje sodu ir daznai atkartoja realius ar mitinius ezerus ar juras Kartais juose auginami karpiai kurie suteikia vandens telkiniams papildomu spalvu Sausuose soduose tvenkiniai upeliai ir kriokliai simbolizuojami su zvyru skalda smelio ir akmenu kompozicijomis Poilsio tipo soduose tvenkiniai gali buti naudojami plaukioti valtimis malonumui patirti stebint gamta is paviljonu pastatytu virs vandens ar aikstese ir upiu krantinese kurios daznai tarnaudavo kaip aristokratu poezijos takai Akmenys uolos skalda ir smelis Akmuo japonu kulturoje labai svarbus nuo antikiniu laiku Pagal Sinto tikejima dideliuose akmenyse gyvena kokia nors dievybe Kami Skaldeles danga buvo zymimas sventyklos pagrindas Siandien tai galime matyti Kijote Kamigamo sventykloje Ilga laika kuriant pirmuosius sodus naudoti tik neapdirbti akmenys Ir net jei jie budavo apdirbami turejo atrodyti visiskai naturalus Svarbiausia sodo kurejui akmenu kompozicijos menas Kiekvienas akmuo turi savo poza savo veida savo plastika savo forma jie gali buti statulos zemos vertikalios gali buti ploksciai sudeti ar suguldyti Siandienos soduose dideli akmenys simbolizuoja kalnus ir kalvas naudojami kaip dekoratyviniai akcentai ir tarnauja kaip statybine medziaga tiltams ir keliams Mazesni akmenys ir zvyras naudojami tvenkiniams ir upeliu vagoms Tuo tarpu sausi sodai susideda tik is akmenu kur didesni simbolizuoja kalnus salas ir krioklius o zvyras ir smelis simbolizuoja vandenį Zibintai Soduose labai populiarus zibintai ir miniatiurines pagodos paprastai pagamintos is akmens Zibintai tamsoje nurodo kelia ir atkreipia demesį į atskirus sodo elementus Jie statomi prie arbatos nameliu salose tvenkiniu suformuotuose pusiasaliuose vietose kur reikalinga atkreipti demesį į kokia nors svarbia kompozicija prie įejimu ir taku Yra daugybe zibintu tipu kiekvienas ju turi savo kilme ir vieta sode Sodo kurejai stengiasi nenaudoti tipiniu zibintu formu Su arbatos ceremonijos atejimu zibintas tapo pagrindiniu elementu japonisko sodo plane Tiltai lieptai Tiltai ir lieptai turi viena bendra bruoza t y sujungia du krantus prijungia salas Jie statomi is akmens ar medzio kartais naudojama kombinuota konstrukcija Paprasciausiu lieptu ar tilteliu gali buti tiesiog pailgas akmuo ar keli salia suguldyti akmenys Tiltai ir tilteliai daznai turi arkine forma kuri uztikrina perplaukima valtimis palengvina didesniu upeliu perdengima Vietomis ant ilgesniu daugiaatramiu tilteliu įrengiamos galerijos kurios apauginamos augalais Akmenu sode tiltelį imituoja padetas pailgos formos akmuo Augalija Pagrindiniai japonu soduose auginami medziai pusis ginkmedis bambukas japoniskas klevas sakura japoniskas azuolas Is zydinciu medziu didziausia pagarba atiduodama slyvoms ir sakuroms is kruminiu augalu kamelijai ir azalijai Zydinti sakura japonu valstieciams buvo zenklas kad laikas seti ryzius Samurajams sakura istvermes ir svaros simbolis jos lapeliai niekuomet nevysta ant saku ir nukrenta gyvi Is geliu vertinamos orchidejos irisai narcizai aguonos chrizantemos lotosai bijunai Taciau geriausiai gamtos įvairove ir subtiluma atspindi ne ryskios geliu spalvos bet samanos Pirmenybe atiduodama viszaliams medziams ir krumams Vienas mylimiausiu augalu pusis ilgaamziskumo ir pastovumo simbolis Bambukas simbolizuoja vyriskuma istverme kilnuma todel daugelyje sodu pasodintos bambuku giraites Is bambuku daromos tvoreles Augalu asortimentas sudarytas is vietiniu rusiu Sodu kurejai stengiasi nenaudoti atveztiniu augalu rusiu Klevai ir vysnios daznai parenkami pagal ju sezoninio zydejimo ar raiskiausio dekoratyvumo pozymį Priesingai pusys bambuko ir slyvu medziai yra laikomi ypac vertingais uz savo grozį ziemos laikotarpiu kai kiti augalai yra ramybes busenos Labai placiai naudojamos samanos kuriu rusiu Japonijoje priskaiciuojama apie 120 Augalai yra kruopsciai isdestomi aplink sodo erdveje imituojant naturalia gamta ir dedama daug pastangu islaikant sukomponuotu biokonstrukciju grozį Medziai krumai ir veja yra kruopsciai priziurima Ziema siaudai kanapes ir kiti naturalus pluostai naudojami izoliuoti ir apsaugoti medzius ir krumus nuo sniego ir salcio o siaudu antklodes apsaugo nuo kenkeju Gyvunija Soduose ir parkuose gausu gyvunijos atstovu gerviu anciu Vandens telkiniuose gausu dekoratyviu veisliu zuvu Karpiai Japonijoje atsirado pries daugybe amziu ir kryzminami daugiau nei 100 metu Karpiai butiniausi sodo tvenkinio gyventojai Jie gali gyventi iki 50 metu Japonu kulturoje jie yra stiprybes ir atkaklumo simbolis Zmogus ir dvasios Tradiciniai sodai pirmiausiai kurti medituoti gamtai stebeti poezijai Be abejo ju kurimo priezastis ir kompozicija orientuota į zmogu jo poreikius Ir siuo metu sode esantys lankytojai suteikia jiems gyvybingumo pozityvios emocines įtampos Japonai gali labai ilgai stebeti kurį nors sodo elementa ar ju grupe Tai kad japonu nuomone akmenyje ir kituose objektuose gyvena dvasios kami lemia ir atitinkama lankytojo elgsena Pastatai Istoriniai japonu sodai buvo įrengiami prie imperatoriaus pastatu rumu vilu sventyklu todel jie buvo projektuojami pagal viena stiliu atsizvelgiant į aplinkos funkcine paskirtį Salia gyvenamuju administraciniu pastatu buvo statomi paviljonai pavesines kur laukiama arbatos ceremonijos Pastatai nuo seno buvo traktuojami kaip svarbiausia sodo kompozicijos dalis akcentas peizaze Svarbus sodo elementas įejimo vartai kurie pazymi riba tarp dvieju funkciniu teritoriju taip pat informuoja apie teritorijos į kuria patenkame paskirtį Sintoistu vartai tori paprastai dazomi oranzine spalva budistu vyrauja pilki tonai Kalvos kalnai Edo periodo dideliuose soduose buvo įrengiamos dirbtines kalvos simbolizuojancios kokius nors konkrecius ar mitinius Japonijos kalnus Ant kai kuriu įrengiamos panoramu apzvalgos aiksteles Skulpturos Skulpturoms japonu soduose ypac salia sventyklu suteikiama ne tik dekoratyvine bet ir simboline ar mistine reiksme Siuloma zmogui paliesti ranka ta gyvulio pavyzdziui karves vieta kurioje jauciate negalavimus ar skausma Tikima kad tai padeda sveikatai Takai laiptai Takai įrengiami taip kad lankytojas geriau pamatytu svarbesnius vaizdus peizazus Vietomis tako forma vercia stabtelti ir atkreipti demesį į kokį nors elementa Taku profilis labai gerai apgalvotas kad po lietaus nesukauptu vandens Kai kuriose vietose tako konstrukcija samoningai daroma nepatogia judeti taip lankytoja pristabdant ir pasiulant atkreipti demesį į sukurta svarbu objekta Pasiskolinti vaizdai Sodo kompozicija formuojama taip kad lankytojas einantis takais patirtu kuo daugiau emociju matytu tobulus peizazus kuriu treciajame plane paprastai pateikiami objektai esantys uz sodo ribos gamtos vaizdai kalnai augalai Siais laikais kai sodai kuriami miestuose tolimojo plano ar foniniais objektais tampa daugiaauksciai pastatai dangoraiziai Tai pazeidzia tradicinio sodo kurimo principus bet liudija japonu nora XXI amziuje neprarasti rysio su savo kulturine tradicija IstorijaJaponiski sodai buvo pradeti kurti kelis simtus metu atgal ir didzioji dalis ju kile is Kinijos Kinai pradejo kurti poilsio sodus Sodininkyste buvo prilyginta filosofijai ir pasieke savo virsune senoves Japonijoje Japonai sukure supaprastinta kinisku sodu versija pritaikydami dizaina savo kulturai ir įsitikinimams Japonai atsiveze sodu idejas is Kinijos Han dinastijos metu Imperatorius U Di Wu Di pirmasis sukure soda sudaryta is 3 mazu saleliu Jos simbolizavo Nemirtinguju salas todel kiti sodu kurejai norejo atkurti legendine vieta Musu dienu japoniski sodai atkartoja gamta taciau Han periodo metu sodai buvo kuriami parodyti mitines zemes ir krastovaizdzius Pirmasis kalvu ir tvenkiniu sodas Japonijoje sukurtas ankstyvaisiais 600 iais metais kai Kinijos imperatorius Jang Di kure santykius su Japonija savo iniciatyva Japonu atsakymas buvo pasiuntinio Ono no Imoko kelione į Kinija Sugrįzes į Japonija su ziniomis apie sodu mena jis norejo pritaikyti Japonijos hierarchijai ir zmonems Kita naujove atejusi tuo paciu metu į Japonija budizmas Asuka Siuo periodu Sinto tikejimas pradejo įsigaleti Sintoizmas zvelgia į gamta kaip į dieva us ir tam tikri akmenys ir medziai buvo viesai garbinami Sį zemes plota ir galima laikyti sodu Asukos periodo metu Nara Siuo periodu kinu ideologija pradejo maisytis su japonu gyvenimo budu ir tradicijomis Zodis niva atsirado japonu kalboje siuo periodu anksciau tai buvo kiniskas terminas naudojamas sventai zemei salia akmens ar medzio apibudinti Sodu architekturoje tarp pastatu naudojami takai akmenys ir krumai kad paryskintu pacius pastatus Dazniausi pastatai karaliskieji rumai ar sventyklos Sie sodai vadinami Sinden sodais Budizmas jo mokymai ir Siumisen buvo populiarus Japonijoje siuo metu Tai budistine visatos centro reprezentacija ir sode centrinis didelis akmuo buvo padedamas simbolizuodamas Budos namus Aplink akmenį buvo dedami mazesni akmenys kurie pavaizduotu Budos mokinius Hejanas Tai gausos ir prabangos era Japonijoje Japoniski sodai peraugo į daug didesnį ir prabangesnį kurinį ir dazniausiai buvo turtinguju ir įzymiuju valdos Jie buvo statuso simbolis Is pasiturinciu zmoniu buvo tikimasi zinoti viska apie sodo dizaina Panoraminiai sodai buvo populiarus ir vandens tvenkiniai leido savininkams plaukioti valtimis Siuo periodu taip pat matomos siuolaikiniu sodu uzuomazgos Tacibana no Tosicuna parase knyga apie sodus Sakuteiki kuri laikoma Japonijos sodininkystes pradzia Sioje knygoje raginama issilaisvinti is sodo kurimo suvarzymu atejusiu is Kinijos Kinai sodo dizaine remesi feng sui Tam tikri elementai buvo leidziami sudeti tam tikra tvarka taip pat buvo laikomasi idealios geometrijos Sakuteiki siule sodo dizaineriui pirmuoju prioritetu laikyti akmenu isdestyma Tai buvo didelis pokytis Hejano laikotarpio sodai dar zinomi kaip Cisen siuju Teien verciamas kaip Pavasarį plaukiojantys tvenkiniu sodai Kamakura Siuo laikotarpiu japonisku sodu dizaine įvyko dideli pokyciai Sodas buvo laikomas idealia vieta apmastymams Juos įkvepe dzen budizmas kurį naujas siogunas ir samurajai pripazino valstybine religija Poilsį soduose pakeite medicina ir apmastymai Siu sodu kurejai dazniausiai buvo sventikai ar atkaklus religingi kurejai Muso Soseki buvo aktyviausias sodu kurejas Kamakuros eros metu Jo pagrindinis sodo dizainas priversdavo lankytojus vaikscioti apie soda o ne stebeti is valties ar is pastato Ideja buvo ta kad lankytojas matytu kaip keiciasi sodas vaiksciojant jame Soseki pasiskolinto peizazo kurejas japoniskas terminas paslepk ir atskleisk Jis islieka kai kuriu japonisku sodu neatskiriama dalimi iki siol Sventikai kure siuos sodus vadinami Isitateso arba akmenis deliojantys sventikai Einant laikui sie religiniai darbininkai pradeje ieskoti tinkamu akmenu sodams tapo garbinami ir 15 amziaus pradzioje jie tapo Isitateso Muromaci Siuo metu Japonijoje vyko dideli neramumai pilietiniai karai Nelaimes akivaizdoje gyvenimas ejo toliau ir siame periode atsirado arbatos ceremonija Karesansui ar sauso krastovaizdzio sodai įkvepti dzenbudizmo atsirado siuo periodu Juos galejo tureti ne tik pasiturintys zmones nes ju sudedamosios dalys tik akmenys ir smelis Jie nebuvo kuriami vaiksciojimui ar bet kokiam zmoniu įsikisimui Tam tikra prasme buvo siekiama suteikti sodui meno isvaizda Japoniski kiemo sodai buvo statomi maziau puosniuose ir mazesniuose namuose Laikui begant sodai tapo dar sudetingesni su tiltais smulkiu akmenuku takais Socialinis laisvumas ir arbatos ceremonijos leme sodu dizaino pokytį Tai nuleme arbatos sodu klestejima Sie sodai atsirado kai kuriose is svarbiausiu sriciu Kijotas buvo Japonijos centras ir vienu geriausiu arbatos sodu lopsys Svarbiausias arbatos meistras Sen no Rikju ragino kurti daug paprastesnius sodus arbatos ceremonijai Brangumas ir prabanga buvo atmesti Sodas atspindedavo arbatos meistro mintis jis buvo paprastas ir kuklus Arbatos sodai specialiai pritaikyti lankytoju pasivaiksciojimams ir megavimuisi pries dalyvaujant arbatos ceremonijoje Edo Siuo laikotarpiu Japonija tapo turtingesne Japonisku sodu kurejai buvo daznai sutinkami Japonijos socialinis gyvenimas eme keistis Siuo periodu japoniski sodai nesilaike jokiu nauju projektavimo taisykliu bet labiau priklauso nuo seimininko uzgaidu Taciau visi japonisku sodu dizainai buvo demonstruojami siuose soduose Japonijai vis labiau tampant tarptautines bendruomenes nare sodo dizaine pradedama matyti elementu is uzsienio Nuo Meidzi iki dabar Meidzi periode Japonija įzenge į sparcios modernizacijos ir vesternizacijos perioda Pradeti kurti vakaru stiliaus miestu parkai ir dauguma buvusiu pasivaiksciojimo parku tapo atviri visuomenei Politikai ir pramonininkai emesi iniciatyvos kurti naujus privacius pasivaiksciojimu parkus kuriuose daznai vyravo vakarietiski elementai gelynai atviros vejos Daugybe tokiu sodu sukurti naujoje sostineje Tokijuje Keli siuolaikiniai sodu kurejai bande kurti labiau tradicinius sodus bet galu gale juose buvo pridedama nauju elementu Vienas pavyzdziu Dzen sodai Tofukudzi sventykloje Kijote ir akmenu sodas Kongobudzi sventyklos Kojasane gale kurie datuojami nuo 1930 uju Prie siu sodu priskiriami ir Adaci meno muziejaus sodai salia Macue Sodu rusysJaponiski sodai gali buti randami namuose parkuose budistu sintoistu sventyklose ir salia istoriniu paminklu Uzsienyje vieni populiariausu sodu Dzen sodai jie yra labai rafinuoti ramus sukeliantys kaimiska paprastuma Daugybe Dzen budizmo sventyklu turi bevandenius sodus naudojant akmenukus ir zvyra kurie simbolizuoja vandenį zemi krumai taip pat daznai sutinkami siuose soduose Arbatos sodai Cianiva arba rodzi Arbatos sodas Tai mazi sodai kurie yra tiesiog perejimas į arbatos nama kuriame vyksta arbatos gerimo ceremonija Kelias simbolizuoja perejima is isorinio pasaulio į vidine arbatos namo sventove Sodas skirtas nusiraminimui pries pradedant arbatos ceremonija Zmogus zengia pro ramia aplinka palikdamas stresa ir įtampa uz ju nugaru pries įzengiant į arbatos ceremonija Arbatos sodas dazniausiai is siu elementu japonisko zibinto toro pamatiniu akmenu tobi isi vandens dubens cukubai ir laukimo vietos maci ai Takas rodzi veda nuo sodo įejimo rasotas kelias Daznai sis takas buvo apliejamas vandeniu kad sodo lankytojams butu suteiktas svarumo jausmas Arbatos sodai gali buti randami kaip dalis didesnio sodo kaip tam tikra prieglauda Pasivaiksciojimo sodai Tsukijama Pasivaiksciojimo sodas Sie sodai daznai atkartoja jau esama krastovaizdį Taip įsivaizduojamas krastovaizdis gali buti sukurtas panaudojant esminius elementus reikalingus japoniskui sodui Siuose soduose taip pat gali daznai buti didelis krastovaizdis Sio dizaino tikslas tureti taka kuris nukreiptu vandenį dazniausiai įtraukiant pamatinius akmenis ir tiltus Akmenu isdestymas yra specifinis ir stulbinantis taip pat daug graziu nugenetu medziu Kai lankytojas apziuri pagrindinį vaizda takeliai akmenys piliakalniai ir augmenija leidzia apziureti pagrindinius bruozus bet is skirtingu kampu priklausomai nuo to per kurį įejima buvo įeita Vienas geriausiu pasivaiksciojimo sodu pavyzdziu Kijoto Katsura Rikju Kiemo sodai Cubo Niva Kiemo sodas Kijote Sis sodu tipas pirma karta pastatytas namo viduje Is pradziu tik prekiautojai ir pirkliai turejo nekilnojamajį turta kad galetu pasistatyti centrinį kiemo soda Siandien tai vieni populiariausiu Japonijoje sodu kuriuos galima isvysti tiek isoreje tiek viduje Jie gali buti nedideli ir modernus su augalais krumais vandens elementais ir uolienomis Bambukas ir mediena daznai naudojami aplinkai ir elementams tokiems kaip tiltai ir t t Kai tokie sodai statomi namuose jie turetu buti matomi is keleto kambariu kurie yra aplink soda Karesansui sausieji Karesansui sausasis sodas Tai sodas kuriame nera vandens visada sukurti is akmens ir smelio Sis sodo tipas labai populiarus ir gerai zinomas Sis sodo tipas pirma karta pasirode Muromaci periodo metu ir jo dizaina stipriai paveike Dzen budizmas Nors siame sode nenaudojami gausi augmenija samanos daznai sutinkamos taip pat smulkus zvyras Karesansui soduose vandenį simbolizuoja zvyras ir smelis Vanduo nereikalingas Zinomas sio sodo pavyzdys Rioandzi Kijote Bevandeniai sodai yra ryskus akiai ir nepriekaistingai saugomi Idejos ir vertybesJaponiskas sodas Diuseldorfe Vokietija Japoniskame sode vyrauja balansas tarp atviros erdves asimetrijos vizualiu uzuominu energijos teksturos ir monochromatines aplinkos Taciau visos sodu idejos remiasi principu kad sodas turi buti sukurtas is maloniu vaizdu Nesvarbu ar lankytojas stovetu ar sedetu krastovaizdis turi pasiulyti ramybe vizualinį interesa ir pagunda kitam vaizdui Japoniskus elementus prideti į egzistuojantį soda yra lengva bet sukurti visa japoniska soda reikalauja daug atsargumo ir sunkaus darbo Japonijos estetikos prigimtysJaponija turi unikalia gamtos estetika Tai gamta zmogus ir menas Menas nera atskiras reiskinys japonu dvasiniame ir fiziniame gyvenime Visi objektai naturalus ir sukurti zmogaus gali sukelti visas estetines patirtis japonu gyvenime Japonai visada stengiasi tiesiogiai palaikyti rysį su gamta tarsi jokios ribos nebutu Jie vienybe LiteraturaP Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 102 114 Encyclopaedia Britannica Garden and landscape design Japanese Perziureta 15 lapkricio 2016 Prieiga Espace pour lavie montreal The elements of the Japanese Garden Perziureta 10 lapkricio 2016 Prieiga Archyvuota kopija 2016 11 10 is Wayback Machine projekto Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga prieiga japan guide com Types of Gardens Perziureta 5 lapkricio 2016 Prieiga Messervy J M amp Hibi S 2000 Infinite Spaces The Art and Wisdom of the Japanese Garden Tuttle Publishing Osaki F Habib S Nahibi H Majedi International Journal of Architecture and Urban Development Vol 3 No 4 Autumn 2013 p 15 16 Gustafson H L 1999 The art of Japanese garden designing and making your own peaceful space Sterling New York Sajadzadeh H 2000 Japanese Garden and comparative between another Gardening Fanavaran Publishing Tehran Iran SaltiniaiP Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 Encyclopaedia Britannica Garden and landscape design Japanese Perziureta 15 lapkricio 2016 Prieiga P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 108 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 108 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 111 espace pour lavie montreal The elements of the Japanese Garden Perziureta 10 lapkricio 2016 Prieiga Archyvuota kopija 2016 11 10 is Wayback Machine projekto P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 108 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 110 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 110 espace pour lavie montreal The elements of the Japanese Garden Perziureta 10 lapkricio 2016 Prieiga Archyvuota kopija 2016 11 10 is Wayback Machine projekto P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 106 107 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 107 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 110 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 111 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 112 P Grecevicius J Abromas L Popkyte J Genys R Marcius Miestu zeldynu formavimas 2015 1 12 p 113 Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga japan guide com Types of Gardens Perziureta 5 lapkricio 2016 http www japan guide com e e2099 types html Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga Messervy J M amp Hibi S 2000 Infinite Spaces The Art and Wisdom of the Japanese Garden Tuttle Publishing Osaki Chard Bailey 2011 Japanese Gardens Revealed And Explained e knyga Prieiga F Habib S Nahibi H Majedi International Journal of Architecture and Urban Development Vol 3 No 4 Autumn 2013 p 15 16 Gustafson H L 1999 The art of Japanese garden designing and making your own peaceful space Sterling New York Sajadzadeh H 2000 Japanese Garden and comparative between another Gardening Fanavaran Publishing Tehran Iran Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu