Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kinematografija iš gr κίνημα kinema judesiai ir gr γράφειν graphein įrašyti judančių paveikslėlių kūrimo menas kuris daž
Kinematografija
Kinematografija (iš gr. κίνημα = kinema 'judesiai' ir gr. γράφειν = graphein 'įrašyti') – judančių paveikslėlių kūrimo menas, kuris, dažniausiai pasitelkiant , įtraukia ar skaitmeninių vaizdų panaudojimą.
Tai menas glaudžiai susijęs su fotografija, kada kamera ir scenos elementai gali būti judantys, tačiau atsiranda daug papildomų techninių sunkumų, bet ir kūrybinių galimybių.
Istorija
Kinematografija – unikali kino pramonės meno forma. Vaizdų ryškinimas ant šviesai jautrių elementų pradėtas XIX amžiaus pradžioje, kuris pareikalavo naujų fotografijos formų ir naujų estetinių metodų.
Judančių paveikslėlių atsiradimo pradžioje, kinematografas būdavo ir režisierius, ir asmuo fiziškai valdantis kino kamerą. Vystantis meno formoms ir technologijoms režisierius ir kameros tapo dviem atskirom profesijom. Laikui bėgant tobulėjo optinės technologijos, atsirado tokios naujos technologijos kaip spalvota fotojuosta ar platus ekranas, kartu su jomis buvo išrastas dirbtinis apšvietimas ir greitesnės (šviesai jautresnės) fotojuostos. Šie technologiniai kinematografijos aspektai pareikalavo atskiro šios srities specialisto.
Kinematografija buvo labai svarbi nebyliojo kino eros metu – jokių garsų išskyrus foninę muziką, jokių dialogų – filmai priklausė tik nuo apšvietimo, vaidybos ir pastatymo.
1919 metais Holivude, naujojoje judančių vaizdų sostinėje, susiformavo viena pirmųjų (ir vis dar egzistuojanti) mainų visuomenė – Amerikos kinematografininkų bendruomenė (American Society of Cinematographers (ASC)), kuri stebėjo kinematografo indėlį į judančių vaizdų kūrimo meną ir mokslą. Panašios mainų asociacijos buvo įkurtos ir kitose valstybėse.
ASC apibrėžia kinematografiją kaip:
- kūrybišką ir interpretuojamą procesą, kuris kulminuoja ne kaip paprastas įvykio fiksavimas, bet kaip originalus autoriaus darbas. Kinematografija nėra fotografijos subkategorija, atvirkščiai, fotografija tėra vienas iš amatų, kuriuos kinematografas pasitelkia papildomai kartu su kitomis fizinėmis, organizacinėmis, vadybinėmis, interpretuojamomis ir vaizdą manipuliuojančiomis technikomis, kad sukurtų vieną nuoseklų procesą.
Aspektai
Daugybė aspektų prisideda prie kinematografijos meno:
Vaizdo sensoriai ir kino juostos
Kinematografija prasideda ties kino juostų ritiniais ar skaitmeniniais . Platų galimų kino juostų pasirinkimą leido pažanga kino juostų emulsijoje ir grūdų struktūroje. Vienas pirmųjų sprendimų ruošiant tipinį XX a. kino filmą buvo kino juostos pasirinkimas.
Be kino juostos dydžio pasirinkimo – (megėjiška), (pusiau profesionali), (profesionali) ir (epinė fotografija, retai naudojama, tik per ypatingus renginius) – kinematografas turi pasirinkimą iš (kuris, kuomet išryškintas, sukuria teigiamą vaizdą) ir negatyvaus formatų, kartu su plačiu kino juostų greičių pasirinkimu (priklausomai nuo jautrumo šviesai) nuo ISO 50 (lėtas, mažiausiai jautrus šviesai) iki 800 (itin greitas, ypatingai jautrus šviesai) ir skirtingų atsakų spalvai (žemas , aukštas sotis) ir kontrasto (įvairūs lygiai tarp grynai juodos (jokio išlaikymo) ir grynai baltos (visiškas perlaikymas).
Pažanga ir patikslinimai praktiškai visuose kino juostų dydžiuose sukūrė „super“ formatus, kur vieta vienam kadrui įrašyti yra išplėsta, nors fizinis kino juostos dydis pasiliko tas pats. , Super 16 mm ir visi šie formatai panaudojo daugiau vietos vaizdams nei įprastos ne „Super“ kino juostos.
Kuo didesnė kino juosta, tuo didesnė galutinė vaizdo rezoliucija, aiškumas ir techninė kokybė.
Kino juostų laboratorijų naudojamos technikos taip pat gali pasiūlyti ženklią variaciją kuriamam vaizdui, kontroliuojant temperatūrą, varijuojant trukme, kuria kino juosta yra mirkoma proceso chemikaluose ar praleidžiant kai kuriuos cheminius procesus (ar dalinai praleidžiant juos visus). Kinematografas pasinaudojęs minėtomis technikomis laboratorijoje gali išgauti labai skirtingus vaizdus iš vienos kino juostos. Technikos, kurios gali būti panaudotos, tai stūmimo procesas, balinimo apėjimas ir tarp dorojimas.
XXI amžiaus darbai daugiausiai naudojasi ir nenaudoja jokių kino juostų, tačiau pačios kameros gali būti pritaikytos tokiais būdais, kurie pralenkia konkrečios kino juostos galimybes. Skaitmeninė kinematografija gali suteikti įvairius spalvos jautrumo, vaizdo kontrasto, šviesos jautrumo ir kitas variavimo galimybes. Viena kamera gali pasiekti skirtingų emulsijų visas skirtingas išvaizdas. Vis dėlto, smarkiai ginčijamasi, kuris metodas geriausiai tinko vaizdo įrašymui. Skaitmeninių vaizdų patikslinimai (ISO, kontrastas ir t. t.) yra paleidžiami įvertinant tuos pačius patikslinimus, kurie užimtų vietą jeigu tikra kino juosta būtų panaudota, tuo pačiu yra pažeidžiamas kamerų sensorių dizainerių įvairių kino išteklių ir vaizdo reguliavimo parametrų suvokimas.
Filtrai
, tokie kaip difuzijos ar spalvos efekto yra plačiai naudojami išplėsti nuotaikai ar dramatiškiems efektams. Daugelis fotografinių filtrų yra padaryti iš dviejų dalių optinių stiklų suklijuotų kartu su kažkokios formos paveikslėliu ar šviesos manipuliavimo medžiaga tarp stiklų. Spalvų filtrai, tai permatomos spalvos terpė suspausta tarp dviejų optinio stiklo plokščių. Spalvos filtrai blokuoja konkrečias spalvų bangas ar šviesą patenkančią į kino juostą. Kino juosta į tai reaguoja labai jautriai, kur mėlynas filtras neleidžia raudonai, oranžinei ir geltonai šviesoms patekti ant kino juostos, taip sukurdamas mėlyną atspalvį ant kino juostos. Juodai baltoje fotografijoje, šviesos filtrai naudojami jautrumui; pavyzdžiui, geltonas filtras, kuris nukerta mėlynos šviesos bangas tam, kad patamsinti dienos šviesą (eliminuojant mėlyną šviesą iš kino juostos, tai iš esmės smarkiai išeksponuoja daugiausiai mėlyną dangų), kol neliečia žmogaus kūno spalvos tono. Tam tikri kinematografai, kaip Chirstopher Doyle yra gerai žinomi dėl savo inovatyvių filtrų panaudojimų. Filtrai gali būti panaudoti prieš objektyvą ar, kai kuriais atvejais, už objektyvo skirtingiems efektams išgauti.
Objektyvai
gali būti prijungti prie kameros, kad suteiktų tam tikrą išvaizdą, jausmą ar efektą su fokusu, spalva ir t. t.
Kaip ir žmogaus akis, kamera kuria perspektyvą, bei erdvines sąsajas su pasauliu. Tačiau žmogaus akis negali parinkti skirtingų objektyvų skirtingiems tikslams, priešingai negu kinematografas valdantis kamerą. variacija yra vienas iš pagrindinių pranašumų prieš akį. Objektyvo židinio nuotolis nustato ir . Kinematografai turi galimybę pasirinkti vieną iš daugelio , „normalių“ ir didelio židinio nuotolio objektyvų, taip pat ir iš ir kitų specialiųjų efektų objektyvų sistemų, tokių kaip borescope objektyvai. Plataus kampo objektyvai turi trumpą židinio nuotolį ir erdvinius nuotolius padaro labiau suprantamus. Asmuo esantis tam tikram atstume parodomas daug mažesnis, o objektai priekyje dunksos dideli. Iš kitos pusės, ilgo židinio nuotolio objektyvai vaizduodami toli esančius objektus arti vienas kito sumažina išpūtimą, bei suplokština perspektyvą. Skirtumai tarp perspektyvos atvaizdavimo atsiranda ne dėl židinio nuotolio ilgio, o dėl atstumo tarp subjektų ir kameros. Taigi, skirtingų židinių nuotolių panaudojimas kartu su skirtingais kameros atstumais iki subjekto sukuria skirtingą atvaizdavimą. Paliekant tą pačią kameros poziciją ir keičiant tik židinio nuotolį nepaveikiama perspektyva, pasikeičia tik žiūrėjimo kampas. leidžia kameros operatoriui keisti jų židinio nuotolius vaizdo fiksavimo metu kartu arba greitai tarp vaizdo įrašymų pastatymo. siūlo geresnę optinę kokybę, yra greitesni (didesni diafragmos atvėrimai, naudojama esant mažesniam šviesos kiekiui) nei priartinantys objektyvai, jie dažnai pasitelkiami profesionalioje kinematografijoje vietoje priartinančių objektyvų. Tam tikros scenos ar netgi filmo kūrimo tipai gali pareikalauti priartinančių objektyvų dėl greičio ar paprastesnio vartojimo, taip pat kadrams įtraukiantiems priartinantį judesį.
Kaip fotografijoje, vaizdo išlaikymo kontrolė pasiekiama kontroliuojant objektyvo angos atvėrimo kiekį. Tam, kad kinematografas neprarastų šviesos dėl stiklo ir tai nepaveiktų išlaikymo kontrolės, reikia, kad visi objektyvai būtų su T-stop, o ne f-stop. Angos atvėrimo kiekio pasirinkimas taip pat paveikia atvaizdo kokybės nukrypimus ir lauko gylį.
Ryškumo gylis ir fokusas
Židinio nuotolis ir diafragmos anga paveikia scenos ryškumo gylį, t. y. kiek antras, vidurinis ir priekinis planai bus vaizduojami „priimtiname fokuse“ (tik viena konkreti vaizdo plokštuma yra tiksliame ) ant juostos ar video jutiklio. Ryškio gylis (nemaišyti su ) yra nustatomas angos dydžio ir židinio atstumo. Didelis ar gilus ryškio gylis yra sugeneruotas naudojant taškinį fokusavimą per labai mažą rainelės angą, o nedidelis ar negilus ryškio gylis pasiekiamas fokusuojant arčiau prie objektyvo per didelę (atvirą) rainelės angą. Ryškio gylis taip pat yra reglamentuotas formato dydžiu – jeigu svarstoma matymo erdvė ir matymo kampas, mažesnis atvaizdas reikalauja trumpesnio židinio nuotolio, kad išlaikytų tą patį matymo lauką. Taip pat, kuo mažesnis atvaizdas, tuo daugiau ryškio gylio pasiekiama tam pačiam matymo laukui. Taigi, esant tam pačiam matymo laukui 70 mm turi mažesnį lauko gylį nei 35 mm, o 16 mm daugiau nei 35 mm, video kameros turi dar daugiau nei 16 mm. Viena iš problemų video kamerose – videografai bando emuliuoti 35 mm juostos atvaizdus, tam jiems tenka pasitelkti specialius prietaisus, kurie sumažina ryškio gylį.
Filme „Pilietis Keinas“ (1941 m.), kinematografas Gegg Toland ir režisierius Orson Welles panaudojo glaudesnes angas, kad sukurtų itin didelius ryškio gylius scenose, vaizduojančiose pirmo ir antro plano pastatymus, aštriame fokuse. Tokia praktika žinoma kaip gilus fokusas. Gilus fokusas tapo populiariu kinematografiniu prietaisu nuo 1940 m. iki pat Holivudo atsiradimo. Šių laikų mados diktuoja negilų fokusą.
Vaizdo santykis ir kadravimas
Vaizdo santykis, tai santykis tarp vaizdo aukščio ir pločio. Jis gali būti išreikštas dviejų skaičių santykiu, pvz., 4:3 arba dešimtainiu formatu, tokiu kaip 1.33:1 arba tiesiog 1.33.
Skirtingas santykis suteikia atvaizdui skirtingus estetinius efektus. Vaizdo santykio standartai pastebimai kito laikui bėgant.
Nebyliojo kino eros metu, vaizdo santykis plačiai kito, nuo 1:1 kvadrato iki pat 4:1 ypatingai plataus ekrano Polyvision. Tačiau nuo XX a. pirmojo dešimtmečio, nebyliojo kino vaizdai daugiausia apsistojo ties 4:3 santykiu (1.33). Pristačius garsą ant kino juostos sumažėjo vaizdo santykio duodamos vietos garso juostai. 1932 m. naujas standartas buvo pristatytas – akademinis vaizdo santykis – 1.37, storinant kadro juostą.
Metai iš metų, integruoti kinematografai buvo apriboti akademiniais vaizdo santykiais, tačiau 6-ojo dešimtmečio, dėka Cinerama populiarumo, plačiaekranis vaizdo santykis buvo pristatytas tam, kad susigrąžinti auditorijas į kino teatrus ir atplėšti jas nuo televizorių ekranų. Šie nauji plačiaekraniai formatai pateikė kinematografams platesnį kadrą savo vaizdų komponavimui.
Daugelis fotografinių sistemų buvo išrasta ir utilizuota 6-ajame dešimtmetyje tam, kad sukurti plačiaekranius filmus, tačiau vienas procesas dominuoja kino juostoje dar ir šiandien, tai procesas, kuris optiškai suspaudžia vaizdą į fotografiją dvigubai.
Pirmasis dažniausiai naudotas anamorfinis formatas buvo CinemaScope, kuris rėmėsi 2.35 vaizdo santykiu, nors originalus buvo 2.55. CinemaScope buvo naudojamas nuo 1953 iki 1967 m., tačiau dėl techninių nesklandumų dizaine ir dar dėl to, kad autorinės teisės priklausė Fox, keletas trečiųjų šalių kompanijų, vedamų „Panavision“ techninių patobulinimų 6-ajame dešimtmetyje, dabar dominuoja anamorfinių objektyvų rinkoje.
Pakeitimai SMPTE projekcijos standartuose pakeitė projektuojamą vaizdo santykį iš 2.35 į 2.39, nors tai nepakeitė fotografinių anamorfinių standartų; visi pakeitimai liečiantys anamorfinės 35 mm fotografijos vaizdo santykį yra specifiniai kameros ar projektoriaus vartų dydžiams, o ne optinei sistemai.
Po „plačiaekranių kovų“ 6-ajame dešimtmetyje, judančių vaizdų industrija apsistojo ties 1.85 standartu kino teatrų projekcijai Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Tai apkarpyta 1.37 versija. Europa ir Azija iš pradžių apsistojo ties 1.66, nors 1.85 buvo smarkiai perpildęs rinką pastaraisiais dešimtmečiais. Tam tikras epinis ar nuotykių filmas utilizavo anamorfinį 2.39.
Dešimtajame dešimtmetyje su atsiradimu televizijos inžinieriai sukūrė 1.78 (16:9) vaizdo santykį, kaip matematinį kompromisą tarp kino teatro standarto 1.85 ir televizijos 1.33, kadangi nebuvo praktiška eksploatuoti tradicinį CRT televizijos vamzdį su pločiu 1.85. Iki tol niekas niekuomet nebuvo sukurta 1.78 formatu. Šiandien tai standartas aukštos raiškos vaizdui ir plačiaekranei televizijai. Kai kurie kino filmai dabar filmuojami naudojantis HDTV kameromis.
Apšvietimas
Šviesa būtina sukurti vaizdo išlaikymui ant kino juostos ar ant skaitmeninio jutiklio (CCD ir pan.). Apšvietimo menas kinematografijoje yra už bazinės ekspozicijos, tačiau, įeina vizualinio istorijos pasakojimo esmę. Apšvietimas dalyvauja svarbiam emociniam auditorijos atsakui. Kaip kartą režisierius Sahin Michael Derun sakė: „Skirtumas tarp porno ir erotikos yra apšvietimas“, paprasčiausiai pabrėždamas apšvietimo svarbą kinematografijoje.
Kameros judėjimas
Kinematografija gali ne tik vaizduoti judantį subjektą, bet ir gali naudoti kamerą, kuri juda filmavimo metu ir reprezentuoja žiūrovų perspektyvą ar požiūrio kampą. Šis judesys vaidina svarbų vaidmenį emocinėje filmo vaizdų kalboje ir žiūrovų emocinei reakcijai į veiksmą. Technikos pasirinkimas nuo paprastų panoramavimo judesių ir pakreipimo iki judamos platformos operatoriui, sekimo, kranavimo ir, žinoma, visų minėtų būdų kombinacijos.
Kameros buvo pritvirtintos prie praktiškai visų įsivaizduojamų transporto priemonių.
Daugelis kamerų taip pat gali būti laikomos rankose, t. y. laikoma operatoriaus rankose, kuris veiksmo fiksavimo metu gali judinti iš vienos pozicijos į kitą. Asmeninės vaizdą stabilizuojančios platformos atsirado vėlyvajame 8-ajame XX a. dešimtmetyje, Garrett Brown pristačius savo išradimą, kuris vėliau tapo žinomas kaip Steadicam. Steadicam tai kūno įrenginys ir stabilizavimo ranka, kuri palaiko kamerą izoliuodama ją nuo operatoriaus kūno judesių. Po to, kai Steadicam patentas nustojo galioti, ankstyvajame 10-ajame dešimtemtyje daugelis kompanijų pradėjo gaminti savo personalinius kameros stabilizatorius.
Specialieji efektai
Pirmieji specialieji efektai kine buvo sukurti filmavimo metu. Jie vadinami efektais „kadre“. Vėliau buvo sukurti optiniai ir skaitmeniniai efektai, kad montuotojai ir vizualiųjų efektų menininkai galėtų kontroliuoti procesą manipuliuodami juosta post-produkcijoje.
Kadrų dažnio parinkimas
Judantys paveikslėliai auditorijai rodomi pastoviu greičiu. Kino teatre – 24 , amerikietiškame NTSC televizijos formate – 29,97 kadrų per sekundę, europietiškajame PAL televizijos formate – 25 kadrai per sekundę, šie rodymo greičiai nesikeičia.
Varijuojant vaizdo fiksavimo greičiu gali būti sukurti įvairūs efektai, žinant, kad greitesnis ar lėtesnis įrašas bus rodomas pastoviu greičiu.
Pavyzdžiui, (angl. time-lapse photography) kuriama išlaikant vaizdą itin ilgai. Jeigu kinematografas nustatys kamerą išlaikyti vieną kadrą keturias valandas, o medžiaga bus projektuojama 24 kadrų per sekundę greičiu, tai keturių valandų įvykį parodyti užtruks 10 sekundžių, tokiu būdu galima 24 val. parodyti per vieną minutę.
Atvirkštinis variantas būtų, jeigu vaizdas būtų įrašomas didesniais greičiais negu kad bus rodomas, to pasekoje gaunamas itin lėtas vaizdas (angl. slow motion). Jeigu kinematografas įrašys asmenį neriantį į baseiną 96 kadrais per sekundę ir tą vaizdą rodysime 24 kadrų per sekundę greičiu, tai vaizdas truks 4 kart ilgiau negu pats užfiksuotas įvykis. Itin lėtas judesys, įrašant daug tūkstančių kadrų per sekundę gali parodyti vaizdus nematomus žmogaus akiai, tokius kaip skriejanti kulka ir panašiai.
Judančiuose paveikslėliuose laiko ir erdvės manipuliacija yra svarbus faktorius pasakojimo įrankiams. Juostelės montažo peržiūra vaidina daug didesnę rolę šioje manipuliacijoje, tačiau kadrų greičio parinkimas fotografijoje, taip pat yra svarbus faktorius kintamam laikui. Pavyzdžiui, filmas „“ buvo nufilmuotas 18 kadrų per sek. greičiu, o rodytas 24 kadrų per sek. greičiu, kas sustiprino farso veiksmo įspūdį.
Kinematografo vaidmuo
Filmų industrijoje, kinematografas atsakingas už techninius vaizdų aspektus (apšvietimas, objektyvų parinkimas, kompozicija, išlaikymas, filtravimas, kino juostos parinkimas), tačiau glaudus darbas su režisieriumi užtikrina, kad meninė estetika palaikys režisieriaus pasakojamos istorijos viziją. Kinematografai yra kameros „galva“, operatoriaus padėjėjai ir apšvietėjų komanda – jų įrankiai, dėl šios priežasties jie dažnai vadinami fotografijos režisieriais.
Fotografijos režisieriai padaro daug kūrybinių ir interpretacinių sprendimų savo darbo metu, nuo pasiruošimo produkcijai iki post-produkcijos, kurie paveikia bendrą judančių atvaizdų jausmą ir išvaizdą. Daugelis šių sprendimų yra panašūs į tai, ką fotografui tenka pasižymėti fiksuojant atvaizdą: kinematografas kontroliuoja juostelės, objektyvo židinio nuotolį, angos išlaikymą ir fokuso parinkimą. Tačiau kinematografas turi laikiną aspektą, priešingai negu nejudančių atvaizdų fiksavimas. Kinematografui, kuris dažnai galėtų funkcionuoti kaip vienas asmuo dažnai tenka dirbti kartu su žmonių komanda, priešingai negu fotografui. Vis dėlto, kinematografo darbas įtraukia personalo vadybą ir logistinį organizavimą.
Technologijos evoliucija: nauji apibrėžimai
Tradiciškai, terminas kinematografija reiškia darbą su judančių paveikslėlių juostos emulsija, tačiau dėl dabartinio skaitmeninės kinematografijos populiarumo tai daugiau sinonimas videografijai ir skaitmeniniam vaizdui.
Šiuolaikinis skaitmeninių vaizdų apdorojimas leidžia kardinaliai pakeisti originalų vaizdą. Tai leido atsirasti naujoms disciplinoms, kurios anksčiau buvo tik išskirtine kinematografo sritimi.
Šaltiniai
- Merriam-Webster Dictionary
- http://photoclub.canadiangeographic.ca/blogs/close-ups/archive/2008/09/12/timeline-the-evolution-of-the-camera.aspx Archyvuota kopija 2013-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- Hora, John. „Anamorphic Cinematography“. In Burum, Stephen H. (red.). The American Cinematographer Manual (9 leid.). ISBN 978-0935578317.
Taip pat skaitykite
- Kinas
- Kino istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinematografija, Kas yra Kinematografija? Ką reiškia Kinematografija?
Kinematografija is gr kinhma kinema judesiai ir gr grafein graphein įrasyti judanciu paveiksleliu kurimo menas kuris dazniausiai pasitelkiant įtraukia ar skaitmeniniu vaizdu panaudojima Tai menas glaudziai susijes su fotografija kada kamera ir scenos elementai gali buti judantys taciau atsiranda daug papildomu techniniu sunkumu bet ir kurybiniu galimybiu IstorijaPagrindinis straipsnis Kino istorija Kinematografija unikali kino pramones meno forma Vaizdu ryskinimas ant sviesai jautriu elementu pradetas XIX amziaus pradzioje kuris pareikalavo nauju fotografijos formu ir nauju estetiniu metodu Judanciu paveiksleliu atsiradimo pradzioje kinematografas budavo ir rezisierius ir asmuo fiziskai valdantis kino kamera Vystantis meno formoms ir technologijoms rezisierius ir kameros tapo dviem atskirom profesijom Laikui begant tobulejo optines technologijos atsirado tokios naujos technologijos kaip spalvota fotojuosta ar platus ekranas kartu su jomis buvo israstas dirbtinis apsvietimas ir greitesnes sviesai jautresnes fotojuostos Sie technologiniai kinematografijos aspektai pareikalavo atskiro sios srities specialisto Kinematografija buvo labai svarbi nebyliojo kino eros metu jokiu garsu isskyrus fonine muzika jokiu dialogu filmai priklause tik nuo apsvietimo vaidybos ir pastatymo 1919 metais Holivude naujojoje judanciu vaizdu sostineje susiformavo viena pirmuju ir vis dar egzistuojanti mainu visuomene Amerikos kinematografininku bendruomene American Society of Cinematographers ASC kuri stebejo kinematografo indelį į judanciu vaizdu kurimo mena ir moksla Panasios mainu asociacijos buvo įkurtos ir kitose valstybese ASC apibrezia kinematografija kaip kurybiska ir interpretuojama procesa kuris kulminuoja ne kaip paprastas įvykio fiksavimas bet kaip originalus autoriaus darbas Kinematografija nera fotografijos subkategorija atvirksciai fotografija tera vienas is amatu kuriuos kinematografas pasitelkia papildomai kartu su kitomis fizinemis organizacinemis vadybinemis interpretuojamomis ir vaizda manipuliuojanciomis technikomis kad sukurtu viena nuoseklu procesa AspektaiDaugybe aspektu prisideda prie kinematografijos meno Vaizdo sensoriai ir kino juostos Kinematografija prasideda ties kino juostu ritiniais ar skaitmeniniais Platu galimu kino juostu pasirinkima leido pazanga kino juostu emulsijoje ir grudu strukturoje Vienas pirmuju sprendimu ruosiant tipinį XX a kino filma buvo kino juostos pasirinkimas Be kino juostos dydzio pasirinkimo megejiska pusiau profesionali profesionali ir epine fotografija retai naudojama tik per ypatingus renginius kinematografas turi pasirinkima is kuris kuomet isryskintas sukuria teigiama vaizda ir negatyvaus formatu kartu su placiu kino juostu greiciu pasirinkimu priklausomai nuo jautrumo sviesai nuo ISO 50 letas maziausiai jautrus sviesai iki 800 itin greitas ypatingai jautrus sviesai ir skirtingu atsaku spalvai zemas aukstas sotis ir kontrasto įvairus lygiai tarp grynai juodos jokio islaikymo ir grynai baltos visiskas perlaikymas Pazanga ir patikslinimai praktiskai visuose kino juostu dydziuose sukure super formatus kur vieta vienam kadrui įrasyti yra isplesta nors fizinis kino juostos dydis pasiliko tas pats Super 16 mm ir visi sie formatai panaudojo daugiau vietos vaizdams nei įprastos ne Super kino juostos Kuo didesne kino juosta tuo didesne galutine vaizdo rezoliucija aiskumas ir technine kokybe Kino juostu laboratoriju naudojamos technikos taip pat gali pasiulyti zenklia variacija kuriamam vaizdui kontroliuojant temperatura varijuojant trukme kuria kino juosta yra mirkoma proceso chemikaluose ar praleidziant kai kuriuos cheminius procesus ar dalinai praleidziant juos visus Kinematografas pasinaudojes minetomis technikomis laboratorijoje gali isgauti labai skirtingus vaizdus is vienos kino juostos Technikos kurios gali buti panaudotos tai stumimo procesas balinimo apejimas ir tarp dorojimas XXI amziaus darbai daugiausiai naudojasi ir nenaudoja jokiu kino juostu taciau pacios kameros gali buti pritaikytos tokiais budais kurie pralenkia konkrecios kino juostos galimybes Skaitmenine kinematografija gali suteikti įvairius spalvos jautrumo vaizdo kontrasto sviesos jautrumo ir kitas variavimo galimybes Viena kamera gali pasiekti skirtingu emulsiju visas skirtingas isvaizdas Vis delto smarkiai gincijamasi kuris metodas geriausiai tinko vaizdo įrasymui Skaitmeniniu vaizdu patikslinimai ISO kontrastas ir t t yra paleidziami įvertinant tuos pacius patikslinimus kurie uzimtu vieta jeigu tikra kino juosta butu panaudota tuo paciu yra pazeidziamas kameru sensoriu dizaineriu įvairiu kino istekliu ir vaizdo reguliavimo parametru suvokimas Filtrai tokie kaip difuzijos ar spalvos efekto yra placiai naudojami isplesti nuotaikai ar dramatiskiems efektams Daugelis fotografiniu filtru yra padaryti is dvieju daliu optiniu stiklu suklijuotu kartu su kazkokios formos paveiksleliu ar sviesos manipuliavimo medziaga tarp stiklu Spalvu filtrai tai permatomos spalvos terpe suspausta tarp dvieju optinio stiklo ploksciu Spalvos filtrai blokuoja konkrecias spalvu bangas ar sviesa patenkancia į kino juosta Kino juosta į tai reaguoja labai jautriai kur melynas filtras neleidzia raudonai oranzinei ir geltonai sviesoms patekti ant kino juostos taip sukurdamas melyna atspalvį ant kino juostos Juodai baltoje fotografijoje sviesos filtrai naudojami jautrumui pavyzdziui geltonas filtras kuris nukerta melynos sviesos bangas tam kad patamsinti dienos sviesa eliminuojant melyna sviesa is kino juostos tai is esmes smarkiai iseksponuoja daugiausiai melyna dangu kol neliecia zmogaus kuno spalvos tono Tam tikri kinematografai kaip Chirstopher Doyle yra gerai zinomi del savo inovatyviu filtru panaudojimu Filtrai gali buti panaudoti pries objektyva ar kai kuriais atvejais uz objektyvo skirtingiems efektams isgauti Objektyvai gali buti prijungti prie kameros kad suteiktu tam tikra isvaizda jausma ar efekta su fokusu spalva ir t t Kaip ir zmogaus akis kamera kuria perspektyva bei erdvines sasajas su pasauliu Taciau zmogaus akis negali parinkti skirtingu objektyvu skirtingiems tikslams priesingai negu kinematografas valdantis kamera variacija yra vienas is pagrindiniu pranasumu pries akį Objektyvo zidinio nuotolis nustato ir Kinematografai turi galimybe pasirinkti viena is daugelio normaliu ir didelio zidinio nuotolio objektyvu taip pat ir is ir kitu specialiuju efektu objektyvu sistemu tokiu kaip borescope objektyvai Plataus kampo objektyvai turi trumpa zidinio nuotolį ir erdvinius nuotolius padaro labiau suprantamus Asmuo esantis tam tikram atstume parodomas daug mazesnis o objektai priekyje dunksos dideli Is kitos puses ilgo zidinio nuotolio objektyvai vaizduodami toli esancius objektus arti vienas kito sumazina isputima bei suplokstina perspektyva Skirtumai tarp perspektyvos atvaizdavimo atsiranda ne del zidinio nuotolio ilgio o del atstumo tarp subjektu ir kameros Taigi skirtingu zidiniu nuotoliu panaudojimas kartu su skirtingais kameros atstumais iki subjekto sukuria skirtinga atvaizdavima Paliekant ta pacia kameros pozicija ir keiciant tik zidinio nuotolį nepaveikiama perspektyva pasikeicia tik ziurejimo kampas leidzia kameros operatoriui keisti ju zidinio nuotolius vaizdo fiksavimo metu kartu arba greitai tarp vaizdo įrasymu pastatymo siulo geresne optine kokybe yra greitesni didesni diafragmos atverimai naudojama esant mazesniam sviesos kiekiui nei priartinantys objektyvai jie daznai pasitelkiami profesionalioje kinematografijoje vietoje priartinanciu objektyvu Tam tikros scenos ar netgi filmo kurimo tipai gali pareikalauti priartinanciu objektyvu del greicio ar paprastesnio vartojimo taip pat kadrams įtraukiantiems priartinantį judesį Kaip fotografijoje vaizdo islaikymo kontrole pasiekiama kontroliuojant objektyvo angos atverimo kiekį Tam kad kinematografas neprarastu sviesos del stiklo ir tai nepaveiktu islaikymo kontroles reikia kad visi objektyvai butu su T stop o ne f stop Angos atverimo kiekio pasirinkimas taip pat paveikia atvaizdo kokybes nukrypimus ir lauko gylį Ryskumo gylis ir fokusas Zidinio nuotolis ir diafragmos anga paveikia scenos ryskumo gylį t y kiek antras vidurinis ir priekinis planai bus vaizduojami priimtiname fokuse tik viena konkreti vaizdo plokstuma yra tiksliame ant juostos ar video jutiklio Ryskio gylis nemaisyti su yra nustatomas angos dydzio ir zidinio atstumo Didelis ar gilus ryskio gylis yra sugeneruotas naudojant taskinį fokusavima per labai maza raineles anga o nedidelis ar negilus ryskio gylis pasiekiamas fokusuojant arciau prie objektyvo per didele atvira raineles anga Ryskio gylis taip pat yra reglamentuotas formato dydziu jeigu svarstoma matymo erdve ir matymo kampas mazesnis atvaizdas reikalauja trumpesnio zidinio nuotolio kad islaikytu ta patį matymo lauka Taip pat kuo mazesnis atvaizdas tuo daugiau ryskio gylio pasiekiama tam paciam matymo laukui Taigi esant tam paciam matymo laukui 70 mm turi mazesnį lauko gylį nei 35 mm o 16 mm daugiau nei 35 mm video kameros turi dar daugiau nei 16 mm Viena is problemu video kamerose videografai bando emuliuoti 35 mm juostos atvaizdus tam jiems tenka pasitelkti specialius prietaisus kurie sumazina ryskio gylį Filme Pilietis Keinas 1941 m kinematografas Gegg Toland ir rezisierius Orson Welles panaudojo glaudesnes angas kad sukurtu itin didelius ryskio gylius scenose vaizduojanciose pirmo ir antro plano pastatymus astriame fokuse Tokia praktika zinoma kaip gilus fokusas Gilus fokusas tapo populiariu kinematografiniu prietaisu nuo 1940 m iki pat Holivudo atsiradimo Siu laiku mados diktuoja negilu fokusa Vaizdo santykis ir kadravimas Vaizdo santykis tai santykis tarp vaizdo aukscio ir plocio Jis gali buti isreikstas dvieju skaiciu santykiu pvz 4 3 arba desimtainiu formatu tokiu kaip 1 33 1 arba tiesiog 1 33 Skirtingas santykis suteikia atvaizdui skirtingus estetinius efektus Vaizdo santykio standartai pastebimai kito laikui begant Nebyliojo kino eros metu vaizdo santykis placiai kito nuo 1 1 kvadrato iki pat 4 1 ypatingai plataus ekrano Polyvision Taciau nuo XX a pirmojo desimtmecio nebyliojo kino vaizdai daugiausia apsistojo ties 4 3 santykiu 1 33 Pristacius garsa ant kino juostos sumazejo vaizdo santykio duodamos vietos garso juostai 1932 m naujas standartas buvo pristatytas akademinis vaizdo santykis 1 37 storinant kadro juosta Metai is metu integruoti kinematografai buvo apriboti akademiniais vaizdo santykiais taciau 6 ojo desimtmecio deka Cinerama populiarumo placiaekranis vaizdo santykis buvo pristatytas tam kad susigrazinti auditorijas į kino teatrus ir atplesti jas nuo televizoriu ekranu Sie nauji placiaekraniai formatai pateike kinematografams platesnį kadra savo vaizdu komponavimui Daugelis fotografiniu sistemu buvo israsta ir utilizuota 6 ajame desimtmetyje tam kad sukurti placiaekranius filmus taciau vienas procesas dominuoja kino juostoje dar ir siandien tai procesas kuris optiskai suspaudzia vaizda į fotografija dvigubai Pirmasis dazniausiai naudotas anamorfinis formatas buvo CinemaScope kuris remesi 2 35 vaizdo santykiu nors originalus buvo 2 55 CinemaScope buvo naudojamas nuo 1953 iki 1967 m taciau del techniniu nesklandumu dizaine ir dar del to kad autorines teises priklause Fox keletas treciuju saliu kompaniju vedamu Panavision techniniu patobulinimu 6 ajame desimtmetyje dabar dominuoja anamorfiniu objektyvu rinkoje Pakeitimai SMPTE projekcijos standartuose pakeite projektuojama vaizdo santykį is 2 35 į 2 39 nors tai nepakeite fotografiniu anamorfiniu standartu visi pakeitimai lieciantys anamorfines 35 mm fotografijos vaizdo santykį yra specifiniai kameros ar projektoriaus vartu dydziams o ne optinei sistemai Po placiaekraniu kovu 6 ajame desimtmetyje judanciu vaizdu industrija apsistojo ties 1 85 standartu kino teatru projekcijai Jungtinese Valstijose ir Jungtineje Karalysteje Tai apkarpyta 1 37 versija Europa ir Azija is pradziu apsistojo ties 1 66 nors 1 85 buvo smarkiai perpildes rinka pastaraisiais desimtmeciais Tam tikras epinis ar nuotykiu filmas utilizavo anamorfinį 2 39 Desimtajame desimtmetyje su atsiradimu televizijos inzinieriai sukure 1 78 16 9 vaizdo santykį kaip matematinį kompromisa tarp kino teatro standarto 1 85 ir televizijos 1 33 kadangi nebuvo praktiska eksploatuoti tradicinį CRT televizijos vamzdį su plociu 1 85 Iki tol niekas niekuomet nebuvo sukurta 1 78 formatu Siandien tai standartas aukstos raiskos vaizdui ir placiaekranei televizijai Kai kurie kino filmai dabar filmuojami naudojantis HDTV kameromis Apsvietimas Sviesa butina sukurti vaizdo islaikymui ant kino juostos ar ant skaitmeninio jutiklio CCD ir pan Apsvietimo menas kinematografijoje yra uz bazines ekspozicijos taciau įeina vizualinio istorijos pasakojimo esme Apsvietimas dalyvauja svarbiam emociniam auditorijos atsakui Kaip karta rezisierius Sahin Michael Derun sake Skirtumas tarp porno ir erotikos yra apsvietimas paprasciausiai pabrezdamas apsvietimo svarba kinematografijoje Kameros judejimas source source source source source Kameros pritvirtintos prie motociklo judejimo pavyzdys Kinematografija gali ne tik vaizduoti judantį subjekta bet ir gali naudoti kamera kuri juda filmavimo metu ir reprezentuoja ziurovu perspektyva ar poziurio kampa Sis judesys vaidina svarbu vaidmenį emocineje filmo vaizdu kalboje ir ziurovu emocinei reakcijai į veiksma Technikos pasirinkimas nuo paprastu panoramavimo judesiu ir pakreipimo iki judamos platformos operatoriui sekimo kranavimo ir zinoma visu minetu budu kombinacijos Kameros buvo pritvirtintos prie praktiskai visu įsivaizduojamu transporto priemoniu Daugelis kameru taip pat gali buti laikomos rankose t y laikoma operatoriaus rankose kuris veiksmo fiksavimo metu gali judinti is vienos pozicijos į kita Asmenines vaizda stabilizuojancios platformos atsirado velyvajame 8 ajame XX a desimtmetyje Garrett Brown pristacius savo isradima kuris veliau tapo zinomas kaip Steadicam Steadicam tai kuno įrenginys ir stabilizavimo ranka kuri palaiko kamera izoliuodama ja nuo operatoriaus kuno judesiu Po to kai Steadicam patentas nustojo galioti ankstyvajame 10 ajame desimtemtyje daugelis kompaniju pradejo gaminti savo personalinius kameros stabilizatorius Specialieji efektaiPagrindinis straipsnis Specialieji efektai Pirmieji specialieji efektai kine buvo sukurti filmavimo metu Jie vadinami efektais kadre Veliau buvo sukurti optiniai ir skaitmeniniai efektai kad montuotojai ir vizualiuju efektu menininkai galetu kontroliuoti procesa manipuliuodami juosta post produkcijoje Kadru daznio parinkimas Pagrindinis straipsnis Judantys paveiksleliai auditorijai rodomi pastoviu greiciu Kino teatre 24 amerikietiskame NTSC televizijos formate 29 97 kadru per sekunde europietiskajame PAL televizijos formate 25 kadrai per sekunde sie rodymo greiciai nesikeicia Varijuojant vaizdo fiksavimo greiciu gali buti sukurti įvairus efektai zinant kad greitesnis ar letesnis įrasas bus rodomas pastoviu greiciu Pavyzdziui angl time lapse photography kuriama islaikant vaizda itin ilgai Jeigu kinematografas nustatys kamera islaikyti viena kadra keturias valandas o medziaga bus projektuojama 24 kadru per sekunde greiciu tai keturiu valandu įvykį parodyti uztruks 10 sekundziu tokiu budu galima 24 val parodyti per viena minute Atvirkstinis variantas butu jeigu vaizdas butu įrasomas didesniais greiciais negu kad bus rodomas to pasekoje gaunamas itin letas vaizdas angl slow motion Jeigu kinematografas įrasys asmenį neriantį į baseina 96 kadrais per sekunde ir ta vaizda rodysime 24 kadru per sekunde greiciu tai vaizdas truks 4 kart ilgiau negu pats uzfiksuotas įvykis Itin letas judesys įrasant daug tukstanciu kadru per sekunde gali parodyti vaizdus nematomus zmogaus akiai tokius kaip skriejanti kulka ir panasiai Judanciuose paveiksleliuose laiko ir erdves manipuliacija yra svarbus faktorius pasakojimo įrankiams Juosteles montazo perziura vaidina daug didesne role sioje manipuliacijoje taciau kadru greicio parinkimas fotografijoje taip pat yra svarbus faktorius kintamam laikui Pavyzdziui filmas buvo nufilmuotas 18 kadru per sek greiciu o rodytas 24 kadru per sek greiciu kas sustiprino farso veiksmo įspudį Kinematografo vaidmuoFilmavimo grupe Filmu industrijoje kinematografas atsakingas uz techninius vaizdu aspektus apsvietimas objektyvu parinkimas kompozicija islaikymas filtravimas kino juostos parinkimas taciau glaudus darbas su rezisieriumi uztikrina kad menine estetika palaikys rezisieriaus pasakojamos istorijos vizija Kinematografai yra kameros galva operatoriaus padejejai ir apsvieteju komanda ju įrankiai del sios priezasties jie daznai vadinami fotografijos rezisieriais Fotografijos rezisieriai padaro daug kurybiniu ir interpretaciniu sprendimu savo darbo metu nuo pasiruosimo produkcijai iki post produkcijos kurie paveikia bendra judanciu atvaizdu jausma ir isvaizda Daugelis siu sprendimu yra panasus į tai ka fotografui tenka pasizymeti fiksuojant atvaizda kinematografas kontroliuoja juosteles objektyvo zidinio nuotolį angos islaikyma ir fokuso parinkima Taciau kinematografas turi laikina aspekta priesingai negu nejudanciu atvaizdu fiksavimas Kinematografui kuris daznai galetu funkcionuoti kaip vienas asmuo daznai tenka dirbti kartu su zmoniu komanda priesingai negu fotografui Vis delto kinematografo darbas įtraukia personalo vadyba ir logistinį organizavima Technologijos evoliucija nauji apibrezimaiTradiciskai terminas kinematografija reiskia darba su judanciu paveiksleliu juostos emulsija taciau del dabartinio skaitmenines kinematografijos populiarumo tai daugiau sinonimas videografijai ir skaitmeniniam vaizdui Siuolaikinis skaitmeniniu vaizdu apdorojimas leidzia kardinaliai pakeisti originalu vaizda Tai leido atsirasti naujoms disciplinoms kurios anksciau buvo tik isskirtine kinematografo sritimi SaltiniaiMerriam Webster Dictionary http photoclub canadiangeographic ca blogs close ups archive 2008 09 12 timeline the evolution of the camera aspx Archyvuota kopija 2013 05 10 is Wayback Machine projekto Hora John Anamorphic Cinematography In Burum Stephen H red The American Cinematographer Manual 9 leid ISBN 978 0935578317 Taip pat skaitykiteKinas Kino istorija