Kilkio nomas gr Νομός Κιλκίς vienas iš Graikijos nomų Centrinės Makedonijos periferijos dalis Sostinė 17 4 tūkst gyv Kil
Kilkio nomas

Kilkio nomas (gr. Νομός Κιλκίς) – vienas iš Graikijos nomų, Centrinės Makedonijos periferijos dalis. Sostinė – (17,4 tūkst. gyv.).
Kilkio nomas gr. Νομός Κιλκίς | |
---|---|
Valstybė | Graikija |
Periferija | Centrinės Makedonijos periferija |
Administracinis centras | |
Demų skaičius | 11 |
skaičius | 1 |
Įkūrimo data | 1939 |
Gyventojų | 91 828 |
Plotas | 2 519 km² |
Tankumas | 36 žm./km² |
ISO 3166-2 | GR-57 |
Pašto kodas | 61x xx |
Tel. kodas | 234x0 |
Tinklalapis | www.kilkis.gr |
Geografija
Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.
Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra Dojrano ežeras.
Ribos
Su Kilkio nomu ribojasi:
- rytuose – Serių nomas,
- pietuose – Salonikų nomas,
- vakaruose – Pelos nomas,
- šiaurėje – Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija ().
Istorija
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė senovės Makedonijos karalystė, kurių valdžia pasibaigė metu, kai kraštą užvaldė Romos imperija. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – Bizantijos imperijai.
X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno bulgarai. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.
Apie 500 m. kraštą valdė Osmanų imperija.
XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po Pirmojo Balkanų karo 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po Antrojo Balkanų karo kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:
- Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir Strumicos.,
- Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po Neuilly sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
- Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. Graikijos–Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po Lozanos sutarties pasirašymo.
Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas. Po Antrojo pasaulinio karo ir Graikijos pilietinio karo teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.
Savivaldybės
Demas (Nr. žemėlapyje) | YPES kodas | Centras (jei vadinasi kitaip) | Pašto kodas | Teritorijos kodas |
---|---|---|---|---|
Axioupoli (2) | 2801 | 614 00 | 23830-3 | |
Cherso (11) | 2812 | 610 02 | 23410-5 | |
Doirani (5) | 2804 | 610 03 | 23410-9 | |
Evropos (6) | 2805 | 610 02 | 23430-6 | |
Gallikos (3) | 2802 | Kampani | 611 00 | 23430-42 |
Goumenissa (4) | 2803 | 613 00 | 23430-4 | |
(1) | 2806 | 611 00 | 23410-2 through 7 | |
Kroussa (7) | 2807 | Terpylos | 611 00 | 23410-4 |
Mouries (8) | 2809 | Stathmos Mourion | 610 03 | 23410-31 |
Pikrolimni (9) | 2810 | Mikrokampos | 570 01 | 23431-9 |
Polykastro (10) | 2811 | 612 00 | 23430-2 | |
Kinotita (Nr. žemėlapyje) | YPES kodas | Centras (jei vadinasi kitaip) | Pašto kodas | Teritorijos kodas |
Livadia (12) | 2808 | 614 00 | 23430-3 |
Buvusios provincijos
Anksčiau Kilkio nomą sudarė šios provincijos:
- Kilkio provincija
- Peonijos provincija (centras Goumenissa)
Nuorodos
- [in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]
- Law, Gwillim (1999). Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998. McFarland. p. 152. ISBN 9780786407293.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kilkio nomas, Kas yra Kilkio nomas? Ką reiškia Kilkio nomas?
Kilkio nomas gr Nomos Kilkis vienas is Graikijos nomu Centrines Makedonijos periferijos dalis Sostine 17 4 tukst gyv Kilkio nomas gr Nomos KilkisValstybe GraikijaPeriferija Centrines Makedonijos periferijaAdministracinis centrasDemu skaicius 11skaicius 1Įkurimo data 1939Gyventoju 2005 91 828Plotas 2 519 km Tankumas 2005 36 zm km ISO 3166 2 GR 57Pasto kodas 61x xxTel kodas 234x0Tinklalapis www kilkis grGeografijaĮ vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas 1650 m dalis Kerkinio kalnu 1874 m siaures rytuose ir Krousija 1179 m rytuose Siaureje ant sienos su Makedonija yra Dojrano ezeras Ribos Su Kilkio nomu ribojasi rytuose Seriu nomas pietuose Saloniku nomas vakaruose Pelos nomas siaureje Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija IstorijaSenoveje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystes Veliau krasta uzeme senoves Makedonijos karalyste kuriu valdzia pasibaige metu kai krasta uzvalde Romos imperija 395 m Romos imperija suskilo ir krastas atiteko Rytu Romos imperijai veliau Bizantijos imperijai X a rytine krasto dalis atiteko Bulgarijai jame apsigyveno bulgarai XI a ta dalis vel grįzo Bizantijai Apie 500 m krasta valde Osmanu imperija XIX a pabaigoje prasidejo kova del Makedonijos kai del sio krasto kovojo Bulgarija ir Graikija Po Pirmojo Balkanu karo 1912 m rytine krasto dalis atiteko Bulgarijai Po Antrojo Balkanu karo krastas atiteko Graikijai Jame apsigyveno daug graiku pasitraukusiu is Siaures Makedonijos dabartine Makedonijos respublika ypac is Gevgelijos Bogancio Dojrano ir Strumicos Siaures Trakijos dabar Bulgarija Jie atsikele po Neuilly sutarties pasirasymo o bulgarai is sio krasto issikele į Bulgarija Krastas pasidare beveik grynai graikakalbis Mazosios Azijos Jie atsikele pasibaigus 1919 1922 m Graikijos Turkijos karui kai prasidejo apsikeitimas gyventojais po Lozanos sutarties pasirasymo Iki 1939 m krastas buvo Saloniku nomo dalis o 1939 m buvo suformuotas Kilkio nomas Po Antrojo pasaulinio karo ir Graikijos pilietinio karo teko atstatyti daug pastatu Gyventoju skaicius padidejo SavivaldybesKilkio nomo savivaldybesDemas Nr zemelapyje YPES kodas Centras jei vadinasi kitaip Pasto kodas Teritorijos kodasAxioupoli 2 2801 614 00 23830 3Cherso 11 2812 610 02 23410 5Doirani 5 2804 610 03 23410 9Evropos 6 2805 610 02 23430 6Gallikos 3 2802 Kampani 611 00 23430 42Goumenissa 4 2803 613 00 23430 4 1 2806 611 00 23410 2 through 7Kroussa 7 2807 Terpylos 611 00 23410 4Mouries 8 2809 Stathmos Mourion 610 03 23410 31Pikrolimni 9 2810 Mikrokampos 570 01 23431 9Polykastro 10 2811 612 00 23430 2Kinotita Nr zemelapyje YPES kodas Centras jei vadinasi kitaip Pasto kodas Teritorijos kodasLivadia 12 2808 614 00 23430 3Buvusios provincijosAnksciau Kilkio noma sudare sios provincijos Kilkio provincija Peonijos provincija centras Goumenissa Nuorodos in Greek Trapped the Greeks of Skopje Dimitrios Alexandrou Erodios Thessaloniki 2008 Law Gwillim 1999 Administrative subdivisions of countries a comprehensive world reference 1900 through 1998 McFarland p 152 ISBN 9780786407293