Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antrasis Balkanų karasBalkanų karaiSerbijos pajėgos Antrojo Balkanų karo metu Data Birželio 16 d 1913 Liepos 18 d 1913Vi
Antrasis Balkanų karas
| Antrasis Balkanų karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balkanų karai | |||||||
Serbijos pajėgos Antrojo Balkanų karo metu. | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Serbija Juodkalnija Rumunija Osmanų Imperija | |||||||
| Vadai | |||||||
| , , , | , Karalius Konstantinas , Kronprincas Ferdinandas, | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 500,000 | 450 000 220 000 150,000 12 000 255 000 Iš viso: 1 087 000 | ||||||
Antrasis Balkanų karas – trumpas karas 1913 m. birželio 29 – liepos 29 d. tarp Bulgarijos ir jos Pirmojo Balkanų karo sąjungininkių Serbijos, Graikijos ir Juodkalnijos. Prie jų prisidėjo Rumunija ir Osmanų imperija. Bulgarija karą pralaimėjo. Teritoriją, kurią Bulgarija užkariavo per Pirmąjį Balkanų karą, pasidalino šalys laimėtojos.
Karą išprovokavo Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos diplomatai, kurie siekė sugriauti Balkanų lygą.
Priežastys – Pirmasis Balkanų karas
Per Pirmąjį Balkanų karą pasisekė atsiimti Europos žemes iš Osmanų imperijos (Albaniją, Makedoniją ir Trakiją), Osmanams paliekant tik Čataldžio ir Galipolio pusiasalius. Londono sutartimi, pasirašyta 1913 m. gegužės 30 d., karas buvo baigtas. Balkanų šalys pasiekė Enos-Medėjos vakarų liniją. Susikūrė nepriklausoma Albanija.
Tačiau sutartis nė vienos pusės netenkino. Balkanų šalys nepasirašė jokio preliminaraus sutikimo dėl atkariautų iš Osmanų imperijos teritorijų, ypač Makedonijos, pasidalinimo. Londono konferencija paprasčiausiai pripažino status quo, kur teritorijos perėjo okupuojančiai jėgai. Bulgarija jautė, kad jos nuopelnai kare, ypač Makedonijoje, buvo nepakankamai įvertinti ir pareiškė pretenzijas į svarbų Salonikų miestą, kuriame jau įvedė savo režimą. Graikija ir Serbija buvo nepatenkintos, jog turėjo atsisakyti Albanijos ir į padidėjusią Bulgarijos grėsmę atsakė įsileisdamos į derybas, siekiant sukliudyti Bulgarijos ekspansijai. Jos 1913 m. gegužės 1 d. sudarė karinį aljansą, tuoj po to pasirašė „abipusės draugystės ir apsaugos“ sutartį. Vėliau Rumunija pareikalavo iš Bulgarijos Silistrijos kaip atlygio už neutralumą per Pirmąjį Balkanų karą.
Rusijos tarpininkavimas 1912 m. serbų ir bulgarų sutarčiai buvo vangus, nes Rusija nenorėjo prarasti nė vienos iš slavų sąjungininkių Balkanuose. Vykstant deryboms, ginčai tęsėsi Makedonijoje, daugiausia tarp Serbijos ir Bulgarijos karių.
Bulgarija siekė atgauti visą Bulgarijos Makedoniją, kaip numatyta San Stefano sutartyje, ir dominuoti Balkanuose, o serbai ir graikai tikėjosi didesnių Makedonijos teritorijų ir sutrukdyti Bulgarijos .
Pajėgos
Bulgarijos karalystės armija turėjo 500 000 karių, pasidalijusių į 5 armijas, išsidėsčiusių apie 500 km fronto linijoje nuo Dunojaus šiaurėje iki Egėjo jūros pietuose.
Serbijos karalystės armija turėjo 230 000 karių pasidalijusių į 3 armijas, pagrindinės pajėgos dislokuotos Makedonijos fronte palei Vardaro upę ir Skopjėje. Graikijos karalystės armija turėjo 120 000 karių, daugiausia aplink Salonikus. Juodkalnijos karalystė pasiuntė vieną diviziją 12 000 karių į Makedonijos frontą.
Rumunijos karalystė mobilizavo 500 000 karių, išsidėsčiusių 5 korpusais. Osmanų Imperija įsitraukė į karą su 255 000 karių armija.
Antrojo Balkanų karo pradžia
1913 m. birželio 29 d. bulgarai ėmė pulti serbus ir graikus. Bulgarų 1-os, 3-ios, 4-os, 5-os armijų ataka suplanuota prieš serbus, o 2-osios užduotis atakuoti graikų pozicijas Salonikuose. Bulgarų karių skaičius pranoko graikų frontą, ir mažo pajėgumo kovos greitai pasikeitė graikų atakomis palei visą fronto liniją birželio 19 d. Bulgarų pajėgos nedelsiant pasitraukė iš savo pozicijų Salonikų šiaurėje (išskyrus Salonikų įgulą, kurią pavyko greitai užimti) į gynybines pozicijas tarp Kilkis ir Struma upės. Planuota staigiai sutriuškinti serbų armiją centrinėje Makedonijoje koncentruotomis atakomis; dėl Rumunijos įsitraukimo iš šiaurės ataka nepavyko, ir bulgarai buvo sustabdyti.
Kilkis-Lahana mūšis
Bulgarijos 2-ai armijai pietų Makedonijoje vadovavo generolas Ivanov, armija užėmė liniją nuo Doiran ežero (svarbiausio mūšio lauko britų armijai po trejų metų) pietryčių iki Langaza (dabar Koronia) ir Beshik (dabar Volvi) ežerų, tada skersai Kavalos uostą Egėjo jūroje. Armija ten buvo nuo gegužės mėnesio ir kovėsi Adrianopolio mūšyje (Pirmame Balkanų kare). Bulgarai teigia, kad jų kariai buvo nesusitelkę ir jų nebuvo daugiau nei 40 000 per abi silpnas divizijas. Karių stoką užpildė rekrūtai iš vietinių gyventojų. Graikai paskaičiavo, kad jiems priešinosi apie 80 000 karių. Graikų armija, kuriai vadovavo karalius Konstantinas pirmasis, turėjo devynias divizijas ir kavaleriją (120 000 karių) viršijusias bulgarų pajėgas, kurios buvo stipriai įsitvirtinusios.
Kilkis mieste bulgarai pastatė stiprius gynybinius pastatus, taip pat užėmė osmanų pozicijas žemiau slėnyje. Liepos 3 d.,graikų 4-oji, 2-oji ir 5-oji divizijos, atakavo slėnį skubiai sustiprintą artilerijos. Tuo tarpu bulgarų kairėje, graikų 7-oji divizija užėmė Nigritą, o 1-oji ir 6-oji, Liahaną. Bulgarų dešinėje Evzoni užėmė Gevgelija ir Matsikovo, aukštumas. Taigi bulgarų frontui atsitraukusiam per Doiraną iškilo grėsmė ir Ivanovo armija pradėjo atsitraukimą. Pastiprinimas iš 14-osios divizijos prisijungė per vėlai link Strumica ir Bulgarų sienos. Graikai užėmė Doiraną liepos 5 d., bet negalėjo nutraukti bulgarų pasitraukimo per Struma tarpeklį. Liepos 11 d. graikai susijungė su serbais ir patraukė Struma upės link, kol pasiekė Kresna Gorge liepos 24 d. Čia graikai išnaudojo fronto atsargas ir buvo priversti pasiduoti.
Bregalnica, Kalimantsi ir Kresna Gorge
Centrinės Makedonijos fronte serbai nustūmė bulgarų pajėgas į rytus Bregalnicos mūšyje (birželio 30 – liepos 9). Tuo tarpu šiaurėje bulgarai pradėjo žygį į serbų miestą Pirot (netoli serbų ir bulgarų sienos) ir privertė Serbijos vadovus siųsti pastiprinimus 2-ai armijai ginančiai Pirot ir Nišą. Taip Bulgarai sustabdė serbų gynybą Makedonijoje Kalimantsi liepos 18 d.
Tuo metu, kai situacija serbų fronte aprimo, karalius Konstantinas tikėdamas, kad bulgarai jau sutriuškinti, įsakė graikų armijai žygiuoti į bulgarų teritoriją ir užimti Sofiją. Karalius Konstantinas norėjo ženklios karo pergalės nepaisant nesutarimų su Eleftherios Venizelos.
Graikai manė, kad jau nugalėjo ir nesisaugodami žengė gilyn į Bulgariją. Kresnoje graikus užpuolė bulgarų 1-oji, 2-oji armijos, jau turėjusios gynybines pozicijas ten.
Tiek graikų, tiek bulgarų armijos patyrė nemažų nuostolių per paskutines mūšių dienas. Pabaigoje bulgarų ir graikų vadovybės norėjo taikos, taigi tarp jų karas baigėsi.
Karo pabaiga
Rumunija pareikalavo iš bulgarų atiduoti jiems Silistriją, o šiems nesutinkant liepos 10 d. paskelbė karą. Rumunija okupavo neapgintą pietų Dobrudžą ir žygiuodama per šiaurės Bulgariją kėlė grėsmę Sofijai. Osmanų imperija irgi pasinaudojo situacija, kad atgautų kai kurias prarastas teritorijas Trakijoje. Enver Bei be kautynių liepos 23 d. užėmė Adrianopolį. Dėl to, kad bulgarų kariai buvo dislokuoti Serbijos ir Graikijos fronte, osmanai ir rumunai nepatyrė jokių karo nuostolių, nors smarkiai nukentėjo nuo choleros protrūkio.
1913 m. liepos 18-31 d. susitarta dėl paliaubų, o teritoriniai nesutarimai išspręsti rugpjūčio 10 d. Bukarešto sutartyje ir rugsėjo 29 d. Konstantinopolio sutartyje. Bulgarija prarado beveik visas teritorijas gautas per Pirmąjį Balkanų karą. Bulgarija turėjo atiduoti Rumunijai Pietų Dobrudžą su Silistrija, šiaurinė Makedonija atiteko Serbijai, Rytų Trakija su Adrianopoliu Turkijai, o Egėjo pakrantė – Graikijai. Bulgarijai liko vakarų Trakija ir priėjimas prie Egėjo su Dede-Agačo uostu.
Bukarešto ir Konstantinopolio sutarčių nuostatos buvo laikinos; po dešimties mėnesių kovos atsinaujino prasidėjus Pirmam pasauliniam karui.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antrasis Balkanų karas, Kas yra Antrasis Balkanų karas? Ką reiškia Antrasis Balkanų karas?
Antrasis Balkanu karasBalkanu karaiSerbijos pajegos Antrojo Balkanu karo metu Data Birzelio 16 d 1913 Liepos 18 d 1913Vieta Balkanu pusiasalisRezultatas pralaimejimas 1913PriesininkaiSerbija Juodkalnija Rumunija Osmanu ImperijaVadai Karalius Konstantinas Kronprincas Ferdinandas Pajegos500 000 450 000 220 000 150 000 12 000 255 000 Is viso 1 087 000 Antrasis Balkanu karas trumpas karas 1913 m birzelio 29 liepos 29 d tarp Bulgarijos ir jos Pirmojo Balkanu karo sajungininkiu Serbijos Graikijos ir Juodkalnijos Prie ju prisidejo Rumunija ir Osmanu imperija Bulgarija kara pralaimejo Teritorija kuria Bulgarija uzkariavo per Pirmajį Balkanu kara pasidalino salys laimetojos Karo veiksmai pagal 1986 m Bulgarijoje isleista istorijos vadovelį Kara isprovokavo Austrijos Vengrijos ir Vokietijos diplomatai kurie sieke sugriauti Balkanu lyga Priezastys Pirmasis Balkanu karasPer Pirmajį Balkanu kara pasiseke atsiimti Europos zemes is Osmanu imperijos Albanija Makedonija ir Trakija Osmanams paliekant tik Cataldzio ir Galipolio pusiasalius Londono sutartimi pasirasyta 1913 m geguzes 30 d karas buvo baigtas Balkanu salys pasieke Enos Medejos vakaru linija Susikure nepriklausoma Albanija Taciau sutartis ne vienos puses netenkino Balkanu salys nepasirase jokio preliminaraus sutikimo del atkariautu is Osmanu imperijos teritoriju ypac Makedonijos pasidalinimo Londono konferencija paprasciausiai pripazino status quo kur teritorijos perejo okupuojanciai jegai Bulgarija jaute kad jos nuopelnai kare ypac Makedonijoje buvo nepakankamai įvertinti ir pareiske pretenzijas į svarbu Saloniku miesta kuriame jau įvede savo rezima Graikija ir Serbija buvo nepatenkintos jog turejo atsisakyti Albanijos ir į padidejusia Bulgarijos gresme atsake įsileisdamos į derybas siekiant sukliudyti Bulgarijos ekspansijai Jos 1913 m geguzes 1 d sudare karinį aljansa tuoj po to pasirase abipuses draugystes ir apsaugos sutartį Veliau Rumunija pareikalavo is Bulgarijos Silistrijos kaip atlygio uz neutraluma per Pirmajį Balkanu kara Rusijos tarpininkavimas 1912 m serbu ir bulgaru sutarciai buvo vangus nes Rusija nenorejo prarasti ne vienos is slavu sajungininkiu Balkanuose Vykstant deryboms gincai tesesi Makedonijoje daugiausia tarp Serbijos ir Bulgarijos kariu Bulgarija sieke atgauti visa Bulgarijos Makedonija kaip numatyta San Stefano sutartyje ir dominuoti Balkanuose o serbai ir graikai tikejosi didesniu Makedonijos teritoriju ir sutrukdyti Bulgarijos PajegosBulgarijos karalystes armija turejo 500 000 kariu pasidalijusiu į 5 armijas issidesciusiu apie 500 km fronto linijoje nuo Dunojaus siaureje iki Egejo juros pietuose Serbijos karalystes armija turejo 230 000 kariu pasidalijusiu į 3 armijas pagrindines pajegos dislokuotos Makedonijos fronte palei Vardaro upe ir Skopjeje Graikijos karalystes armija turejo 120 000 kariu daugiausia aplink Salonikus Juodkalnijos karalyste pasiunte viena divizija 12 000 kariu į Makedonijos fronta Rumunijos karalyste mobilizavo 500 000 kariu issidesciusiu 5 korpusais Osmanu Imperija įsitrauke į kara su 255 000 kariu armija Antrojo Balkanu karo pradzia1913 m birzelio 29 d bulgarai eme pulti serbus ir graikus Bulgaru 1 os 3 ios 4 os 5 os armiju ataka suplanuota pries serbus o 2 osios uzduotis atakuoti graiku pozicijas Salonikuose Bulgaru kariu skaicius pranoko graiku fronta ir mazo pajegumo kovos greitai pasikeite graiku atakomis palei visa fronto linija birzelio 19 d Bulgaru pajegos nedelsiant pasitrauke is savo poziciju Saloniku siaureje isskyrus Saloniku įgula kuria pavyko greitai uzimti į gynybines pozicijas tarp Kilkis ir Struma upes Planuota staigiai sutriuskinti serbu armija centrineje Makedonijoje koncentruotomis atakomis del Rumunijos įsitraukimo is siaures ataka nepavyko ir bulgarai buvo sustabdyti Kilkis Lahana musisBulgarijos 2 ai armijai pietu Makedonijoje vadovavo generolas Ivanov armija uzeme linija nuo Doiran ezero svarbiausio musio lauko britu armijai po treju metu pietryciu iki Langaza dabar Koronia ir Beshik dabar Volvi ezeru tada skersai Kavalos uosta Egejo juroje Armija ten buvo nuo geguzes menesio ir kovesi Adrianopolio musyje Pirmame Balkanu kare Bulgarai teigia kad ju kariai buvo nesusitelke ir ju nebuvo daugiau nei 40 000 per abi silpnas divizijas Kariu stoka uzpilde rekrutai is vietiniu gyventoju Graikai paskaiciavo kad jiems priesinosi apie 80 000 kariu Graiku armija kuriai vadovavo karalius Konstantinas pirmasis turejo devynias divizijas ir kavalerija 120 000 kariu virsijusias bulgaru pajegas kurios buvo stipriai įsitvirtinusios Kilkis mieste bulgarai pastate stiprius gynybinius pastatus taip pat uzeme osmanu pozicijas zemiau slenyje Liepos 3 d graiku 4 oji 2 oji ir 5 oji divizijos atakavo slenį skubiai sustiprinta artilerijos Tuo tarpu bulgaru kaireje graiku 7 oji divizija uzeme Nigrita o 1 oji ir 6 oji Liahana Bulgaru desineje Evzoni uzeme Gevgelija ir Matsikovo aukstumas Taigi bulgaru frontui atsitraukusiam per Doirana iskilo gresme ir Ivanovo armija pradejo atsitraukima Pastiprinimas is 14 osios divizijos prisijunge per velai link Strumica ir Bulgaru sienos Graikai uzeme Doirana liepos 5 d bet negalejo nutraukti bulgaru pasitraukimo per Struma tarpeklį Liepos 11 d graikai susijunge su serbais ir patrauke Struma upes link kol pasieke Kresna Gorge liepos 24 d Cia graikai isnaudojo fronto atsargas ir buvo priversti pasiduoti Bregalnica Kalimantsi ir Kresna GorgeCentrines Makedonijos fronte serbai nustume bulgaru pajegas į rytus Bregalnicos musyje birzelio 30 liepos 9 Tuo tarpu siaureje bulgarai pradejo zygį į serbu miesta Pirot netoli serbu ir bulgaru sienos ir priverte Serbijos vadovus siusti pastiprinimus 2 ai armijai ginanciai Pirot ir Nisa Taip Bulgarai sustabde serbu gynyba Makedonijoje Kalimantsi liepos 18 d Tuo metu kai situacija serbu fronte aprimo karalius Konstantinas tikedamas kad bulgarai jau sutriuskinti įsake graiku armijai zygiuoti į bulgaru teritorija ir uzimti Sofija Karalius Konstantinas norejo zenklios karo pergales nepaisant nesutarimu su Eleftherios Venizelos Graikai mane kad jau nugalejo ir nesisaugodami zenge gilyn į Bulgarija Kresnoje graikus uzpuole bulgaru 1 oji 2 oji armijos jau turejusios gynybines pozicijas ten Tiek graiku tiek bulgaru armijos patyre nemazu nuostoliu per paskutines musiu dienas Pabaigoje bulgaru ir graiku vadovybes norejo taikos taigi tarp ju karas baigesi Karo pabaigaRumunija pareikalavo is bulgaru atiduoti jiems Silistrija o siems nesutinkant liepos 10 d paskelbe kara Rumunija okupavo neapginta pietu Dobrudza ir zygiuodama per siaures Bulgarija kele gresme Sofijai Osmanu imperija irgi pasinaudojo situacija kad atgautu kai kurias prarastas teritorijas Trakijoje Enver Bei be kautyniu liepos 23 d uzeme Adrianopolį Del to kad bulgaru kariai buvo dislokuoti Serbijos ir Graikijos fronte osmanai ir rumunai nepatyre jokiu karo nuostoliu nors smarkiai nukentejo nuo choleros protrukio 1913 m liepos 18 31 d susitarta del paliaubu o teritoriniai nesutarimai isspresti rugpjucio 10 d Bukaresto sutartyje ir rugsejo 29 d Konstantinopolio sutartyje Bulgarija prarado beveik visas teritorijas gautas per Pirmajį Balkanu kara Bulgarija turejo atiduoti Rumunijai Pietu Dobrudza su Silistrija siaurine Makedonija atiteko Serbijai Rytu Trakija su Adrianopoliu Turkijai o Egejo pakrante Graikijai Bulgarijai liko vakaru Trakija ir priejimas prie Egejo su Dede Agaco uostu Bukaresto ir Konstantinopolio sutarciu nuostatos buvo laikinos po desimties menesiu kovos atsinaujino prasidejus Pirmam pasauliniam karui NuorodosVikiteka Antrasis Balkanu karas vaizdine ir garsine medziaga