Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kilikijos Armėnija arm Կիլիկյան Հայաստան Giligyan Hayastan Kilikijos armėnų karalystė Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն Gilig
Kilikijos Armėnija
Kilikijos Armėnija (arm. Կիլիկյան Հայաստան = Giligyan Hayastan), Kilikijos armėnų karalystė (Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն = Giligio Hayoc’ T’akavorut’yun) – armėnų valstybė, gyvavusi Mažosios Azijos pietryčiuose, Viduržemio jūros šiaurės rytų pakrantėje. 1080–1198 m. tituluojama kaip didžioji kunigaikštystė, 1198–1375 m. – kaip karalystė. Valstybės sostinė pradžioje buvo Tarsas (1080–1198 m.), vėliau – (1198–1375 m., šalia dabartinio ).
| Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն Kilikijos armėnų karalystė | ||||
| buvusi valstybė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Kilikijos Armėnijos žemės skirtingu laikmečiu | ||||
| Sostinė | Tarsas, | |||
| Kalbos | armėnų, lotynų, sen. prancūzų, graikų, sirų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Kryžiaus žygiai | |||
| - Įkurta | 1080 m. | |||
| - Užkariauta | 1375 m. | |||
| Valiuta | dramas | |||
Istorija
Armėnai Kilikijos šalyje įsikūrė Armėnijos karalystės laikais, kai Tigranas Didysis užkariavo didelę dalį Mažosios Azijos ir Levanto. Vėliau Kilikija buvo užkariauta romėnų, priklausė Bizantijai. X a. ties Kilikija ėjo kovų tarp arabų ir Bizantijos frontas. Dėl arabų ir turkų seldžiukų antpuolių vis daugiau armėnų iš valstybės kėlėsi į Bizantiją, kurioje ieškojo prieglobsčio.
1071–1078 m., pasinaudodamas tuo, kad antpuoliai ir vidiniai konfliktai skaldo Bizantiją, armėnų kunigaikštis pabandė sutelkti Kilikijos armėnus ir įkurti nepriklausomą kunigaikštystę. Nors jam to padaryti nepavyko, vėliau iškilęs didikas sukilo prieš Bizantiją ir 1080 m. įsteigė Kilikijos Armėnijos didžiąją kunigaikštystę. Po šio mirties, dėl sosto nuolat varžėsi dvi dinastijos – ir . Valdovas parėmė I kryžiaus žygio dalyvius, užmezgė sąjungas su kryžininkų valstybėmis. perkėlė sostinę iš Tarso į Sisą, plėtė valstybę. 1105 m. iš tiurkų seldžiukų nusiaubtos Bagratunių Armėnijos į Kilikijos armėnų valstybę buvo perkeltas Armėnų apaštališkosios bažnyčios religinis centras.
Valdant , Bizantijos valdovas , kuris Kilikijos Armėniją tebelaikė Bizantijos valsale, užkariavo daugelį lygumų Kilikijos miestų, o patį kunigaikštį įkalino. atkovojo dalį prarastų žemių, bet 1158 m. sudarė taikos sutartį su Bizantija. 1187 m. į sostą įžengęs Levonas II atsikratė vasalinės priklausomybės nuo Bizantijos, kovodamas su gretimomis musulmonų valstybėmis (Rumo sultonatu, Danišmendais) išplėtė valstybės teritoriją, stiprino ryšius su Vakarų Europos ir kryžininkų įkurtomis valstybėmis (Kipru, Antiochija ir kitomis), sudarė prekybos sutarčių su Venecija, Genuja ir kitais miestais. 1198 m. Levonas II titulavosi Armėnijos karaliumi. Popiežius Klemensas III už pagalbą kryžininkams jam įteikė karališkas regalijas.
XIII a. pr. Kilikijos Armėnijos sostą bandė užimti kryžininkai ( pasiskelbė karaliumi), o 1226 m. įsitvirtino Hetumianų dinastija. Į armėnų žemes ėmė veržtis tiek mongolai, tiek seldžiukai. 1254 m. karalius sudarė taikos sutartį su mongolais, jų padedamas atrėmė musulmonų valstybių puolimus. XIII a. antroje pusėje Mameliukai ėmė spausti Kilikijos valdovą sudaryti sąjungą, bet Hetumas išvyko į Ilchanatą prašyti mongolų paramos. Tuo pasinaudoję, 1266 m. Mameliukai įsiveržė į Kilikiją ir Marių mūšyje įveikė armėnų didikus. Nors Hetumui I pavyko išlaikyti dalį karalystės, jis buvo priverstas Mameliukams mokėti duoklę, o 1268 m. šalį dar nusiaubė žemės drebėjimas. 1275 m. Mameliukai įsiveržė į Kilikiją ir neradę pasipriešinimo, plėšė miestus, žudė arba varė vergijon jų gyventojus (ypač nukentėjo Ajo, dab. miestas).
1281 m. armėnų sąjungininkai mongolai pralaimėjo Mameliukams, todėl 1285 m. Kilikijos valdovai buvo priversti pasirašyti taiką su Mameliukais ypač nepalankiomis sąlygomis (mokėjo duoklę, turėjo prekiauti su Egiptu, neteko daug žemių). 1299 m. armėnai, Ilchanatas, Gruzijos karalystė ir Kipro kryžininkai surengė bendrą puolimą prieš Mameliukus, bet pralaimėjo III Homso mūšį ir buvo priversti atsitraukti. 1303 m. jungtinės mongolų ir armėnų pajėgos vėl įsiveržė į Levantą. Tačiau pasikeitus karaliui padėtis pasikeitė. Mongolų generolas Bulargu 1307 m. susitikimo metu nužudė naujuosius armėnų valdovus (Hetumą II ir Levoną III) dėl tariamo šių sąmokslo prieš mongolus. , tapęs nauju valdovu, atkeršijo Bulargu ir išvijo mongolus iš Kilikijos. XIV a. vid. karalius sudarė sąjungą su Kipro karalyste (). 1342 m. šios dinastijos atstovas Gui de Luzinjanas tapo Kilikijos karaliumi Konstantinu II. Dėl to, kad kipriečiai buvo katalikai ir skatino katalikybę Kilikijoje, daugelis armėnų (ypač žemųjų luomų) piktinosi ir maištavo. Nors kilikiečiai prašė Europos valstybių pagalbos kovoje prieš musulmonus, bet jos negavo, ir 1374–1375 m. Mameliukai užėmė Kilikiją bei jos sostinę Sisą. Karalius išvyko į Paryžių, kur nesėkmingai bandė paraginti europiečius kryžiaus žygiui. Vėliau Kilikijos karaliaus titulas perėjo Kipro (tuo pačiu – ir Jeruzalės) karaliui.
Mameliukams užėmus Kilikiją, daugelis armėnų didikų persikėlė į Luzinjanų valdomą Kiprą arba į Vakarų Europą. Kilikijoje liko daugiausia armėnų valstiečiai, į kurių žemes palaipsniui kėlėsi tiurkai. Tiesa, iki pat XX a. pr. Kilikijoje armėnai sudarė ženklią gyventojų dalį ir buvo išlaikę savo kalbą bei kultūrą. 1909 m. Adanos skerdynėse nužudyta ~30 tūkst. Kilikijos armėnų, kiti išsikraustė į Europą ar Levantą. Dabar Kilikijos Šventasis Sostas yra (Libanas).
Kultūra
| Turkijos istorija |
| Mažosios Azijos istorija |
| Bizantijos imperija |
| Seldžiukų imperija |
| Rumo sultonatas |
| Kilikijos Armėnija, , Trapezunto imperija |
| Anatolijos beilikai |
| Osmanų imperija |
| Turkijos Respublika |
Kilikijos armėnų valstybėje buvo sukurta daug architektūros, dailės šedevrų (), istorijos, teologijos, filosofijos, teisės veikalų, grožinės literatūros (poetas ).
Kilikijos Armėnijoje be armėnų dar gyveno graikai, žydai, musulmonų ir europiečių bendruomenės. Dėl ankstyvų ryšių su kryžininkais, armėnų didikai perėmė daug Vakarų Europos kultūros bruožų (riterystę, feodalizmą, prancūziškus vardus).
Dėl savo strateginės vietos valstybė vertėsi pelninga , taip pat plėtojo gyvulininkystę, prekiavo kailiais, vilna, medvilne, mediena, vynu, javais, dervomis, šilku, drabužiais, metalo dirbiniais. Pagrindiniai prekybos partneriai buvo Viduržemio jūros pakrančių miestai, ypač Italijos miestai-valstybės. Kilikija kaldinosi tiek savas monetas (dramus bei tagvorinus), tiek naudojo arabų, italų, prancūzų, graikų valiutą.
Šaltiniai
- Vega Ribikauskienė. Kilikijos Armėnija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kilikijos Armėnija, Kas yra Kilikijos Armėnija? Ką reiškia Kilikijos Armėnija?
Kilikijos Armenija arm Կիլիկյան Հայաստան Giligyan Hayastan Kilikijos armenu karalyste Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն Giligio Hayoc T akavorut yun armenu valstybe gyvavusi Mazosios Azijos pietryciuose Vidurzemio juros siaures rytu pakranteje 1080 1198 m tituluojama kaip didzioji kunigaikstyste 1198 1375 m kaip karalyste Valstybes sostine pradzioje buvo Tarsas 1080 1198 m veliau 1198 1375 m salia dabartinio Կիլիկիոյ Հայոց Թագաւորութիւն Kilikijos armenu karalystebuvusi valstybe 1080 1375HerbasLocation ofKilikijos Armenijos zemes skirtingu laikmeciuSostine Tarsas Kalbos armenu lotynu sen prancuzu graiku siruValdymo forma monarchijaEra Kryziaus zygiai Įkurta 1080 m Uzkariauta 1375 m Valiuta dramasIstorijaArmenai Kilikijos salyje įsikure Armenijos karalystes laikais kai Tigranas Didysis uzkariavo didele dalį Mazosios Azijos ir Levanto Veliau Kilikija buvo uzkariauta romenu priklause Bizantijai X a ties Kilikija ejo kovu tarp arabu ir Bizantijos frontas Del arabu ir turku seldziuku antpuoliu vis daugiau armenu is valstybes kelesi į Bizantija kurioje ieskojo prieglobscio 1071 1078 m pasinaudodamas tuo kad antpuoliai ir vidiniai konfliktai skaldo Bizantija armenu kunigaikstis pabande sutelkti Kilikijos armenus ir įkurti nepriklausoma kunigaikstyste Nors jam to padaryti nepavyko veliau iskiles didikas sukilo pries Bizantija ir 1080 m įsteige Kilikijos Armenijos didziaja kunigaikstyste Po sio mirties del sosto nuolat varzesi dvi dinastijos ir Valdovas pareme I kryziaus zygio dalyvius uzmezge sajungas su kryzininku valstybemis perkele sostine is Tarso į Sisa plete valstybe 1105 m is tiurku seldziuku nusiaubtos Bagratuniu Armenijos į Kilikijos armenu valstybe buvo perkeltas Armenu apastaliskosios baznycios religinis centras Valdant Bizantijos valdovas kuris Kilikijos Armenija tebelaike Bizantijos valsale uzkariavo daugelį lygumu Kilikijos miestu o patį kunigaikstį įkalino atkovojo dalį prarastu zemiu bet 1158 m sudare taikos sutartį su Bizantija 1187 m į sosta įzenges Levonas II atsikrate vasalines priklausomybes nuo Bizantijos kovodamas su gretimomis musulmonu valstybemis Rumo sultonatu Danismendais isplete valstybes teritorija stiprino rysius su Vakaru Europos ir kryzininku įkurtomis valstybemis Kipru Antiochija ir kitomis sudare prekybos sutarciu su Venecija Genuja ir kitais miestais 1198 m Levonas II titulavosi Armenijos karaliumi Popiezius Klemensas III uz pagalba kryzininkams jam įteike karaliskas regalijas XIII a pr Kilikijos Armenijos sosta bande uzimti kryzininkai pasiskelbe karaliumi o 1226 m įsitvirtino Hetumianu dinastija Į armenu zemes eme verztis tiek mongolai tiek seldziukai 1254 m karalius sudare taikos sutartį su mongolais ju padedamas atreme musulmonu valstybiu puolimus XIII a antroje puseje Mameliukai eme spausti Kilikijos valdova sudaryti sajunga bet Hetumas isvyko į Ilchanata prasyti mongolu paramos Tuo pasinaudoje 1266 m Mameliukai įsiverze į Kilikija ir Mariu musyje įveike armenu didikus Nors Hetumui I pavyko islaikyti dalį karalystes jis buvo priverstas Mameliukams moketi duokle o 1268 m salį dar nusiaube zemes drebejimas 1275 m Mameliukai įsiverze į Kilikija ir nerade pasipriesinimo plese miestus zude arba vare vergijon ju gyventojus ypac nukentejo Ajo dab miestas Kilikijos Mazoji Armenija 1300 m 1281 m armenu sajungininkai mongolai pralaimejo Mameliukams todel 1285 m Kilikijos valdovai buvo priversti pasirasyti taika su Mameliukais ypac nepalankiomis salygomis mokejo duokle turejo prekiauti su Egiptu neteko daug zemiu 1299 m armenai Ilchanatas Gruzijos karalyste ir Kipro kryzininkai surenge bendra puolima pries Mameliukus bet pralaimejo III Homso musį ir buvo priversti atsitraukti 1303 m jungtines mongolu ir armenu pajegos vel įsiverze į Levanta Taciau pasikeitus karaliui padetis pasikeite Mongolu generolas Bulargu 1307 m susitikimo metu nuzude naujuosius armenu valdovus Hetuma II ir Levona III del tariamo siu samokslo pries mongolus tapes nauju valdovu atkersijo Bulargu ir isvijo mongolus is Kilikijos XIV a vid karalius sudare sajunga su Kipro karalyste 1342 m sios dinastijos atstovas Gui de Luzinjanas tapo Kilikijos karaliumi Konstantinu II Del to kad kiprieciai buvo katalikai ir skatino katalikybe Kilikijoje daugelis armenu ypac zemuju luomu piktinosi ir maistavo Nors kilikieciai prase Europos valstybiu pagalbos kovoje pries musulmonus bet jos negavo ir 1374 1375 m Mameliukai uzeme Kilikija bei jos sostine Sisa Karalius isvyko į Paryziu kur nesekmingai bande paraginti europiecius kryziaus zygiui Veliau Kilikijos karaliaus titulas perejo Kipro tuo paciu ir Jeruzales karaliui Mameliukams uzemus Kilikija daugelis armenu didiku persikele į Luzinjanu valdoma Kipra arba į Vakaru Europa Kilikijoje liko daugiausia armenu valstieciai į kuriu zemes palaipsniui kelesi tiurkai Tiesa iki pat XX a pr Kilikijoje armenai sudare zenklia gyventoju dalį ir buvo islaike savo kalba bei kultura 1909 m Adanos skerdynese nuzudyta 30 tukst Kilikijos armenu kiti issikrauste į Europa ar Levanta Dabar Kilikijos Sventasis Sostas yra Libanas KulturaTurkijos istorijaMazosios Azijos istorijaBizantijos imperijaSeldziuku imperijaRumo sultonatasKilikijos Armenija Trapezunto imperijaAnatolijos beilikaiOsmanu imperijaTurkijos RespublikaXIII a Kilikijos armenu miniatiura Kilikijos armenu valstybeje buvo sukurta daug architekturos dailes sedevru istorijos teologijos filosofijos teises veikalu grozines literaturos poetas Kilikijos Armenijoje be armenu dar gyveno graikai zydai musulmonu ir europieciu bendruomenes Del ankstyvu rysiu su kryzininkais armenu didikai pereme daug Vakaru Europos kulturos bruozu riteryste feodalizma prancuziskus vardus Del savo strategines vietos valstybe vertesi pelninga taip pat pletojo gyvulininkyste prekiavo kailiais vilna medvilne mediena vynu javais dervomis silku drabuziais metalo dirbiniais Pagrindiniai prekybos partneriai buvo Vidurzemio juros pakranciu miestai ypac Italijos miestai valstybes Kilikija kaldinosi tiek savas monetas dramus bei tagvorinus tiek naudojo arabu italu prancuzu graiku valiuta SaltiniaiVega Ribikauskiene Kilikijos Armenija Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu