Keleivinis vagonas vagono tipas skirtas traukiniais pervežti keleivius Keleiviniai vagonai būna bendrieji kupiniai nekup

Keleivinis vagonas – vagono tipas, skirtas traukiniais pervežti keleivius. Keleiviniai vagonai būna bendrieji (kupiniai, nekupiniai) ir specialieji (tarnybiniai, sanitariniai ir kt.). Keleivinius vagonus traukia lokomotyvas (dyzelinis arba elektrinis, seniau – garvežys), prie dyzelinių traukinių vagonų kartais priskiriamos ir automotrisės. Lietuvoje keleiviniais vagonais laikomi vagonai keleiviams, paštui ir bagažui vežti, restorano vagonai, sanitariniai, tarnybiniai, tyrimo ir matavimo laboratorijos bei kiti specialūs keleiviniai vagonai.

Keleiviniai vagonai būna įvairių klasių, ne tik vieno, bet ir dviejų aukštų. Vagonai su sėdimomis vietomis dažniausiai skirti kelionėms iki 7 valandų (ilgesnėms naudojami kupiniai), tolimiesiems maršrutams naudojami vagonai-restoranai, miegamieji vagonai. Keleiviniuose vagonuose telpa įvairus skaičius žmonių. Sėdimos vietos išdėstomos įvairiai, dažniausiai – abipus atviro koridoriaus. Tarp sėdimųjų vietų būna pastatyti staliukai, neretai sėdynės būna atlenkiamos. Keleiviniuose vagonuose yra įrengti įvairūs patogumai, oro kondicionieriai. Tolimųjų maršrutų traukiniuose vagonai skirstomi pagal įvairias funkcijas – miegamieji, vagonai-restoranai, vagonai-valgyklos, ar kino teatrų vagonai. Dažnai keleiviniai vagonai būna sujungti vienas šalia kito, kad keleiviai galėtų laisvai pereiti iš vieno vagono į kitą. Kai kurie vagonai sujungti permatoma pertvara, kad keleiviams būtų jaukiau ir atrodytų kaip vienas ilgas vagonas.

Istorija

Jau XIX a. keleiviniai vagonai buvo skirstomi į klases pagal patogumą, ramumą, prabangos elementus, šildymui buvo naudojamos ketaus krosnelės. 1837 m. JAV pagamintas pirmasis . Iki XX a. pradžios vagonuose apšvietimas veikdavo su žvakėmis arba naudojant dujas, retai buvo naudojama elektra.

TSRS keleiviniai minkštieji kupiniai vagonai turėdavo 24–32 miegamąsias vietas, kietieji – 38 vietas, nekupiniai – 54–81 vietą.

Nekupinis vagonas
Vagonas-valgykla
Kupinis vagonas

Numeracija

Keleivinio vagono numerį sudaro 12 ženklų:

vagono sąveikos nuoroda (2 skaitmenys),
šalies, kurioje įregistruotas vagonas, nuoroda (2 skaitmenys),
pagrindinės techninės charakteristikos (4 skaitmenys),
vagono eilės numeris serijoje (3 skaitmenys),
kontrolinis skaičius (1 skaitmuo).

Šaltiniai

Vagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).
Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 365
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo. 1996 m. rugsėjo 20 d. Nr. 297.
Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 50. ISBN 978-9955-423-68-3.
Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.
Вагон. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.

[1] Vagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).

[vai-2] Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 365

[3] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo. 1996 m. rugsėjo 20 d. Nr. 297.

[4] Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 50. ISBN 978-9955-423-68-3.

[5] Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.

[6] Вагон. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.

[7] Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.