Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stalingrado mūšisPriklauso Rytų kampanija Antrasis pasaulinis karasData 1942 m rugpjūčio 23 d 1943 m vasario 2 d Vieta S
Stalingrado mūšis
| Stalingrado mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Rytų kampanija, Antrasis pasaulinis karas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Trečiasis reichas Rumunija | Sovietų Sąjunga | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Adolf Hitler | Josifas Stalinas Georgijus Žukovas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| Mūšio pradžioje: 270 000 kareivių 3 000 artilerijos 500 tankų 600 lėktuvų Sovietų puolimo metu: 1 040 000 kareivių: (400 000 vokiečių, 235 000 italų, 200 000 rumunų, 200 000 vengrų, 5 000 kroatų) 10 250 artilerijos 500 tankų 732 lėktuvų | Mūšio pradžioje: 187 000 kareivių 2 200 artilerijos 400 tankų 300 lėktuvų Sovietų puolimo metu: 1 143 500-2 500 000 kareivių 13 451 artilerijos 894–4 000 tankų 1 115 lėktuvų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 850 000 žuvo, dingo arba sužeista įskaitant 91 000 sugauta 900 lėktuvų 1 500 tankų 6 000 artilerijos | 478 741 žuvo ir dingo 650 878 sužeista ir susirgo 40 000 civilių žuvo 4 341 tankų 15 728 artilerijos 2 769 lėktuvų | ||||||
Stalingrado mūšis – Antrojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1942 m. rugpjūčio 21 d.–1943 m. vasario 2 d. tarp Vokietijos su sąjungininkais ir TSRS kariuomenių dėl Stalingrado miesto. Tai buvo vienas svarbiausių įvykių Antrojo pasaulinio karo metu, o kartu su mūšiu Kursko lanke tapo persilaužimo momentu, po kurio Vokietijos kariuomenė prarado strateginę iniciatyvą. Stalingrado mūšis buvo didžiausias ir daugiausiai istorijoje gyvybių atėmęs karo mūšis. Mūšis baigėsi Vokietijos pralaimėjimu. Pirmą kartą visa vokiečių armija buvo paimta į nelaisvę. Kartu 1943 m. sausio 31 d. į nelaisvę buvo paimtas Feldmaršalas Paulius. Šis mūšis kartais laikomas strateginio persilaužimo Antrajame pasauliniame kare pradžia.
Stalingrado mūšyje vokiečių pusėje dalyvavo ir 7-asis lietuvių savisaugos batalionas su vadu kapitonu Jonu Semaška. Iš 700 bataliono karių grįžo 400.
Esmė
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Adolfui Hitleriui nepavykus užimti Maskvos, jis visą savo dėmesį nukreipė į Stalingrado miestą. Stalingradas turėjo milžinišką strateginę reikšmę, tai buvo pramoninis miestas ir tuo pačiu raktas nuo Volgos upės, kurią perkirtus būtų blokuotas naftos iš Kaukazo tiekimas, tuo pačiu parūpintas degalų tiekimas Vermachtui. 1942 m. Stalinas paskelbė žymųjį įsakymą Nr.277 („Nė žingsnio atgal“), dėl kurio visą 1942-ųjų rudenį ir žiemą buvo kovojama dėl kiekvienos Stalingrado gatvės, kiekvieno namo, kiekvieno kambario. Didžiąją laiko dalį abi pusės buvo taip arti, kad galėjo viena kitai svaidyti įžeidinėjančius šūkius. Kad žemėje atsivėrė pragaras, bylojo tai, jog degantis miestas naktį matėsi iš už 45 kilometrų... Po lapkričio 19-ąją surengtos sovietų kontratakos, generolas Friedrichas Paulusas ir 90 tūkst. jo 6-osios armijos karių pateko į apsuptį. Tada šeštosios armijos vadas generolas Fridrichas Paulius, pasiuntė radiogramą į Berlyną ir paprašė leidimo bandyti prasiveržti iš apsupties, Hitleris atmetė šią paskutinę išsigelbėjimo galimybę trumpu nurodymu: „Armija turi išlaikyti savo pozicijas iki paskutinio šovinio“.
Nors buvo pažadėta „Stalingrado katile“ atsidūrusius dalinius aprūpinti kariniu oro tiltu, tačiau esamomis sąlygomis tai reiškė šimtų tūkstančių karių – vokiečių ir rusų – pasmerkimą pražūčiai. Dėl šių priežasčių Rytų flangas buvo priverstas pasiduoti. Vėliau A.Hitleris apie generolą F.Paulusą ir Stalingrado mūšį kalbėjo, jog "tokio didelio skaičiaus kareivių heroizmą pavertė niekais vienintelio charakterio neturinčio ir silpnavalio žmogystos veiksmai".
Išnašos
- Гриф секретности снят: Потери Вооружённых Сил СССР в войнах, боевых действиях и военных конфликтах: Стат. исслед. / Г. Ф. Кривошеев, В. М. Андроников, П. Д. Буриков. — М.: Воениздат, 1993. С. 178—182, 369—370. ISBN 5-203-01400-0
- „„LAISVĖS KRYŽKELĖS (XV). LIETUVIAI KARO FRONTUOSE”, R. Čekutis, D. Žygelis“. Bernardinai. 2006 m. gegužės 8 d. Nuoroda tikrinta gruodžio 26, 2018.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stalingrado mūšis, Kas yra Stalingrado mūšis? Ką reiškia Stalingrado mūšis?
Stalingrado musisPriklauso Rytu kampanija Antrasis pasaulinis karasData 1942 m rugpjucio 23 d 1943 m vasario 2 d Vieta Stalingradas Rusijos TFSR Sovietu SajungaRezultatas Galutine sovietu pergale Asis pradejo silpneti Rytu fronte Persilauzimas Antrajame pasauliniame kareKonflikto salys Treciasis reichas Rumunija Italija Vengrija Kroatija Sovietu SajungaVadovai ir kariniai vadaiAdolf Hitler Friedrich Paulus Josifas Stalinas Georgijus Zukovas Nikita Chrusciovas Konstantinas RokosovskisPajegosMusio pradzioje 270 000 kareiviu 3 000 artilerijos 500 tanku 600 lektuvu Sovietu puolimo metu 1 040 000 kareiviu 400 000 vokieciu 235 000 italu 200 000 rumunu 200 000 vengru 5 000 kroatu 10 250 artilerijos 500 tanku 732 lektuvu Musio pradzioje 187 000 kareiviu 2 200 artilerijos 400 tanku 300 lektuvu Sovietu puolimo metu 1 143 500 2 500 000 kareiviu 13 451 artilerijos 894 4 000 tanku 1 115 lektuvuNuostoliai850 000 zuvo dingo arba suzeista įskaitant 91 000 sugauta 900 lektuvu 1 500 tanku 6 000 artilerijos 478 741 zuvo ir dingo 650 878 suzeista ir susirgo 40 000 civiliu zuvo 4 341 tanku 15 728 artilerijos 2 769 lektuvu Stalingrado musis Antrojo pasaulinio karo musis vykes 1942 m rugpjucio 21 d 1943 m vasario 2 d tarp Vokietijos su sajungininkais ir TSRS kariuomeniu del Stalingrado miesto Tai buvo vienas svarbiausiu įvykiu Antrojo pasaulinio karo metu o kartu su musiu Kursko lanke tapo persilauzimo momentu po kurio Vokietijos kariuomene prarado strategine iniciatyva Stalingrado musis buvo didziausias ir daugiausiai istorijoje gyvybiu atemes karo musis Musis baigesi Vokietijos pralaimejimu Pirma karta visa vokieciu armija buvo paimta į nelaisve Kartu 1943 m sausio 31 d į nelaisve buvo paimtas Feldmarsalas Paulius Sis musis kartais laikomas strateginio persilauzimo Antrajame pasauliniame kare pradzia Raudonosios armijos kontrapuolimas Stalingrado musyje vokieciu puseje dalyvavo ir 7 asis lietuviu savisaugos batalionas su vadu kapitonu Jonu Semaska Is 700 bataliono kariu grįzo 400 Esme Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Miesto bombordavimas Adolfui Hitleriui nepavykus uzimti Maskvos jis visa savo demesį nukreipe į Stalingrado miesta Stalingradas turejo milziniska strategine reiksme tai buvo pramoninis miestas ir tuo paciu raktas nuo Volgos upes kuria perkirtus butu blokuotas naftos is Kaukazo tiekimas tuo paciu parupintas degalu tiekimas Vermachtui 1942 m Stalinas paskelbe zymujį įsakyma Nr 277 Ne zingsnio atgal del kurio visa 1942 uju rudenį ir ziema buvo kovojama del kiekvienos Stalingrado gatves kiekvieno namo kiekvieno kambario Didziaja laiko dalį abi puses buvo taip arti kad galejo viena kitai svaidyti įzeidinejancius sukius Kad zemeje atsivere pragaras bylojo tai jog degantis miestas naktį matesi is uz 45 kilometru Po lapkricio 19 aja surengtos sovietu kontratakos generolas Friedrichas Paulusas ir 90 tukst jo 6 osios armijos kariu pateko į apsuptį Tada sestosios armijos vadas generolas Fridrichas Paulius pasiunte radiograma į Berlyna ir paprase leidimo bandyti prasiverzti is apsupties Hitleris atmete sia paskutine issigelbejimo galimybe trumpu nurodymu Armija turi islaikyti savo pozicijas iki paskutinio sovinio Nors buvo pazadeta Stalingrado katile atsidurusius dalinius aprupinti kariniu oro tiltu taciau esamomis salygomis tai reiske simtu tukstanciu kariu vokieciu ir rusu pasmerkima prazuciai Del siu priezasciu Rytu flangas buvo priverstas pasiduoti Veliau A Hitleris apie generola F Paulusa ir Stalingrado musį kalbejo jog tokio didelio skaiciaus kareiviu heroizma paverte niekais vienintelio charakterio neturincio ir silpnavalio zmogystos veiksmai IsnasosGrif sekretnosti snyat Poteri Vooruzhyonnyh Sil SSSR v vojnah boevyh dejstviyah i voennyh konfliktah Stat issled G F Krivosheev V M Andronikov P D Burikov M Voenizdat 1993 S 178 182 369 370 ISBN 5 203 01400 0 LAISVĖS KRYZKELĖS XV LIETUVIAI KARO FRONTUOSE R Cekutis D Zygelis Bernardinai 2006 m geguzes 8 d Nuoroda tikrinta gruodzio 26 2018 Vikiteka Stalingrado musis vaizdine ir garsine medziaga