Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Renė Dekartas pranc René DescartesRené Descartes dail Frans Hals Gimė 1596 m kovo 31 d La Hė Centro regionas PrancūzijaM
Renė Dekartas
| Renė Dekartas pranc. René Descartes | |
|---|---|
| René Descartes (dail. Frans Hals) | |
| Gimė | 1596 m. kovo 31 d. La Hė, Centro regionas, Prancūzija |
| Mirė | 1650 m. vasario 11 d. (53 metai) Stokholmas, Švedija |
| Palaidotas (-a) | Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku. |
| Vikiteka | René Descartes |
Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – žymus prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.
Žymiausias Renė Dekarto posakis – („Mąstau, vadinasi, esu“).
Buvo nevedęs, tačiau turėjo vieną dukterį, mirusią jaunystėje.
Biografija
R. Dekartas gimė Turenės provincijoje. 1604–1612 m. studijavo filosofiją ir gamtos mokslus jėzuitų kolegijoje La Flešo (La Fleche), vėliau – teisę Poitiers (iki 1616 m.). Baigęs karo mokyklą Bredė (Brede) nuo 1618 m. tarnavo kariuomenėje Nyderlanduose. Vėliau keliavo po Europą, o 1625–1629 m. gyveno Paryžiuje, bei studijavo matematiką. 1629 m. vėl emigravo į Nyderlandus, kur sukūrė didžiąją dalį matematikos, fizikos, medicinos ir filosofijos veikalų. 1633–1647 m. R. Dekarto veikalai buvo įtraukti į Katalikų bažnyčios draudžiamų knygų sąrašą ir pasmerkti viešai sudeginti. 1649 m. R. Dekartas, pakviestas Švedijos karalienės Kristinos, išvyko į Stokholmą, kur po kelių mėnesių mirė nuo plaučių uždegimo (1819 m. jo palaikai perlaidoti Paryžiuje). Paties R. Dekarto žodžiais, gyvenimas Stokholme jam labai pakenkė, kadangi jis mėgo šiltą klimatą ir gerai pamiegoti, o Švedijoje klimatas drėgnas, be to, karalienė Kristina prašė, kad filosofas keltųsi 5 valandą ryto.
R. Dekartas nagrinėjo tiek filosofijos, tiek etikos klausimus. Jo filosofija turėjo įtakos Dž. Lokui, G. V. Leibnicui, B. Spinozai, I. Kantui.
Filosofijos apžvalga
R. Dekarto filosofija – tai bandymas sukurti visiškai naują ir nepriklausomą filosofinę sistemą. Naujasis pasaulėvaizdis, anot mąstytojo, turėjo būti prieinamas visiems. R. Dekartas savo filosofinę koncepciją grindė iki tol negirdėta nuostata, kad „iš visų dalykų pasaulyje būtent protas yra paskirstytas teisingiausiai, tad gebėjimas daryti tinkamus sprendimus yra iš prigimties visų žmonių vienodas. " R. Dekartas propagavo naujų žmonių filosofiją, kuri nesiremtų jokiais ansktesnių laikų .
Savo filosofinės koncepcijos kūrimą mąstytojas pradėjo nuo . R. Dekartas atmetė empirinį metodą. Filosofo mąstymo išeities taškas buvo garsioji nuostata – „“ – „mąstau, vadinasi, esu (gyvenu)“. „Cogito“ tapo pirmąja R. Dekarto filosofinio mąstymo prielaida. Dubito ergo cogito (abejoju, vadinasi, mąstau) yra šios prielaidos prielaida.
„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus. ".
Anot filosofo, daiktas yra savybių visuma. Dėl to pasaulis yra pažinus. Žmogus egzistuoja, nes jis yra mąstanti esybė. Jis geba pažinti, nesaistomas išorės veiksnių. Filosofijos uždavinys yra tą pažinimą išgauti ir logiškai pateikti darnios sistemos pavidalu. Konstruktyvus tokio elgesio modelis turėtų būti geometrija, o pagrindinis metodas – .
R. Dekarto filosofinėje koncepcijoje iškilo problema: ar vizija, ar tai, ką suvokia mąstantis „Aš“, yra tikrovė? Kaip pereiti nuo mąstymo apie pasaulį prie tikrojo pasaulio? Šią problemą R. Dekarto filosofijoje išsprendžia Dievas. Kadangi žmogaus sąmonėje yra tobulos esybės sąvoka, t. y. Dievo, vadinasi ji galėjusi pereiti tik iš tobulesniojo. Vadinasi Dievo idėjos egzistavimas prote įrodo, kad Kūrėjas tikrai yra. Taip pat Dievas, anot filosofo, laiduoja žmogaus pažinimo tikrumą. Būtent Dievas davė pasauliui judėjimą. R. Dekarto amžininkas B. Paskalis pastebėjo, jog Dievas R. Dekarto fizikoje buvo reikalingas tik tam, kad duotų pasauliui sprigtą.
Pagrindinis filosofo mąstymo kriterijus – protas. R. Dekarto pasaulis piešiamas mechanistinis, jam būdingas visuotinis determinizmas. Filosofas neigė atomizmą.
Didžioji R. Dekarto filosofijos problema taip ir liko neišspręsta. Pastaroji filosofijoje vadinama dualizmu. Anot filosofo, žmogus priklauso ir fizinei, ir dvasinei sistemai. Tad kaip šios skirtingos sistemos gali sąveikauti tarpusavyje, kokie jų sąveikos principai ir dėsniai? Dualizmo problema tapo komplikuotu klausimu, į kurį R. Dekartas bandė atsakyti alegoriškai: „Aš juk savame kūne, nelyginant irkluotojas valtyje, ne vien tik esu. " Problema išliko.
Kūriniai
- Samprotavimas apie metodą gerai nukreipti savo protą ir rasti mokslų tiesą (Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité dans les sciences; 1637)
- Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (Meditationes de prima philosophia, in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur; 1631–1642),
- Filosofijos principai (Principa philosophiae; 1644)
- Tiesos ieškojimas, remiantis natūralia šviesa (Inquisitio veritatis per lumenem naturale; 1701)
Bibliografija
- Renė Dekartas „Rinktiniai raštai“ (vertė Gvidonas Bartkus, Petras Račius). – Vilnius, Mintis, 1978
- René Descartes „Sielos aistros“ (vertė Linas Rybelis). – Vilnius, Pradai, 2002, ISBN 9986-943-77-9
Šaltiniai
- Descartes René (lotyniškai Renatus Cartesius; Renė Dekartas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 632-633 psl.
- A. Sikora, Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio, Vilnius, 2004, p. 187.
- Ten pat, p. 189–190.
- Ten pat, p. 194.
- Ten pat, p. 195.
Nuorodos
Vikicitatos
- Renė Dekartas Archyvuota kopija 2006-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- Renė Dekartas – Cogito Ergo Sum Archyvuota kopija 2005-12-01 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Renė Dekartas, Kas yra Renė Dekartas? Ką reiškia Renė Dekartas?
Rene Dekartas pranc Rene DescartesRene Descartes dail Frans Hals Gime 1596 m kovo 31 d La He Centro regionas PrancuzijaMire 1650 m vasario 11 d 53 metai Stokholmas SvedijaPalaidotas a Paryziaus Sen Zermen de Pre abatijaTautybe prancuzasVeikla prancuzu filosofas matematikas ir fizikas Laikomas moderniosios filosofijos pradininku Vikiteka Rene Descartes Rene Dekartas pranc Rene Descartes 1596 m kovo 31 d 1650 m vasario 11 d zymus prancuzu filosofas matematikas ir fizikas Laikomas moderniosios filosofijos pradininku Zymiausias Rene Dekarto posakis Mastau vadinasi esu Buvo nevedes taciau turejo viena dukterį mirusia jaunysteje BiografijaR Dekartas gime Turenes provincijoje 1604 1612 m studijavo filosofija ir gamtos mokslus jezuitu kolegijoje La Fleso La Fleche veliau teise Poitiers iki 1616 m Baiges karo mokykla Brede Brede nuo 1618 m tarnavo kariuomeneje Nyderlanduose Veliau keliavo po Europa o 1625 1629 m gyveno Paryziuje bei studijavo matematika 1629 m vel emigravo į Nyderlandus kur sukure didziaja dalį matematikos fizikos medicinos ir filosofijos veikalu 1633 1647 m R Dekarto veikalai buvo įtraukti į Kataliku baznycios draudziamu knygu sarasa ir pasmerkti viesai sudeginti 1649 m R Dekartas pakviestas Svedijos karalienes Kristinos isvyko į Stokholma kur po keliu menesiu mire nuo plauciu uzdegimo 1819 m jo palaikai perlaidoti Paryziuje Paties R Dekarto zodziais gyvenimas Stokholme jam labai pakenke kadangi jis mego silta klimata ir gerai pamiegoti o Svedijoje klimatas dregnas be to karaliene Kristina prase kad filosofas keltusi 5 valanda ryto R Dekartas nagrinejo tiek filosofijos tiek etikos klausimus Jo filosofija turejo įtakos Dz Lokui G V Leibnicui B Spinozai I Kantui Filosofijos apzvalgaR Dekartas su Svedijos karaliene Kristina R Dekarto filosofija tai bandymas sukurti visiskai nauja ir nepriklausoma filosofine sistema Naujasis pasaulevaizdis anot mastytojo turejo buti prieinamas visiems R Dekartas savo filosofine koncepcija grinde iki tol negirdeta nuostata kad is visu dalyku pasaulyje butent protas yra paskirstytas teisingiausiai tad gebejimas daryti tinkamus sprendimus yra is prigimties visu zmoniu vienodas R Dekartas propagavo nauju zmoniu filosofija kuri nesiremtu jokiais ansktesniu laiku Savo filosofines koncepcijos kurima mastytojas pradejo nuo R Dekartas atmete empirinį metoda Filosofo mastymo iseities taskas buvo garsioji nuostata mastau vadinasi esu gyvenu Cogito tapo pirmaja R Dekarto filosofinio mastymo prielaida Dubito ergo cogito abejoju vadinasi mastau yra sios prielaidos prielaida Galiu įsivaizduoti kad viskas yra apgaulinga sapnu zaisme kad neegzistuoja nei pasaulis nei Dievas kad esu kazkas skirtingo nuo kuno Taciau niekaip negaliu pamastyti kad nemastau Tik mastymo negaliu jokiu budu nuo saves atskirti tik jis yra butina mano esybes savastis Todel į klausima kas as esu gali buti tik vienas atsakymas esu mastanti esybe esybe kuri abejoja supranta teigia priestarauja jaucia Apibreziu save kaip nematerialia siela kaip substancija kurios vienintelis atributas yra mastymas ir kuri yra tapati mastymui Net ir tada kai zvilgsnį nukreipiu į isores pasaulį pazįstu juk ne pasaulį o savo paties psichines busenas ir intelektinius aktus Anot filosofo daiktas yra savybiu visuma Del to pasaulis yra pazinus Zmogus egzistuoja nes jis yra mastanti esybe Jis geba pazinti nesaistomas isores veiksniu Filosofijos uzdavinys yra ta pazinima isgauti ir logiskai pateikti darnios sistemos pavidalu Konstruktyvus tokio elgesio modelis turetu buti geometrija o pagrindinis metodas R Dekarto filosofineje koncepcijoje iskilo problema ar vizija ar tai ka suvokia mastantis As yra tikrove Kaip pereiti nuo mastymo apie pasaulį prie tikrojo pasaulio Sia problema R Dekarto filosofijoje issprendzia Dievas Kadangi zmogaus samoneje yra tobulos esybes savoka t y Dievo vadinasi ji galejusi pereiti tik is tobulesniojo Vadinasi Dievo idejos egzistavimas prote įrodo kad Kurejas tikrai yra Taip pat Dievas anot filosofo laiduoja zmogaus pazinimo tikruma Butent Dievas dave pasauliui judejima R Dekarto amzininkas B Paskalis pastebejo jog Dievas R Dekarto fizikoje buvo reikalingas tik tam kad duotu pasauliui sprigta Pagrindinis filosofo mastymo kriterijus protas R Dekarto pasaulis piesiamas mechanistinis jam budingas visuotinis determinizmas Filosofas neige atomizma Didzioji R Dekarto filosofijos problema taip ir liko neisspresta Pastaroji filosofijoje vadinama dualizmu Anot filosofo zmogus priklauso ir fizinei ir dvasinei sistemai Tad kaip sios skirtingos sistemos gali saveikauti tarpusavyje kokie ju saveikos principai ir desniai Dualizmo problema tapo komplikuotu klausimu į kurį R Dekartas bande atsakyti alegoriskai As juk savame kune nelyginant irkluotojas valtyje ne vien tik esu Problema isliko KuriniaiPrincipia philosophiae 1685Samprotavimas apie metoda gerai nukreipti savo prota ir rasti mokslu tiesa Discours de la methode pour bien conduire sa raison et chercher la verite dans les sciences 1637 Apmastymai apie pirmaja filosofija kuriais įrodinejamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas Meditationes de prima philosophia in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur 1631 1642 Filosofijos principai Principa philosophiae 1644 Tiesos ieskojimas remiantis naturalia sviesa Inquisitio veritatis per lumenem naturale 1701 BibliografijaRene Dekartas Rinktiniai rastai verte Gvidonas Bartkus Petras Racius Vilnius Mintis 1978 Rene Descartes Sielos aistros verte Linas Rybelis Vilnius Pradai 2002 ISBN 9986 943 77 9SaltiniaiDescartes Rene lotyniskai Renatus Cartesius Rene Dekartas Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 632 633 psl A Sikora Susitikimai su filosofija nuo Herakleito iki Huserlio Vilnius 2004 p 187 Ten pat p 189 190 Ten pat p 194 Ten pat p 195 NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Rene Descartes Rene Dekartas Archyvuota kopija 2006 01 17 is Wayback Machine projekto Rene Dekartas Cogito Ergo Sum Archyvuota kopija 2005 12 01 is Wayback Machine projekto