Kawasaki C 2

Kawasaki C-2
Tipas	Karinis transportinis lėktuvas
Gamintojas
Gamybos metai	2010-
Pirmas skrydis	2010 m. sausio 26 d.
Pradėtas naudoti	2016 m. birželio 30 d.
Pagaminta vnt.	15 (2022 m.). Viso planuojama pagaminti 22 vnt.
Programos kaina	345 mlrd. ¥

„Kawasaki C-2“ (ankstesni pavadinimai – „XC-2“ ir „CX“) – vidutinio dydžio dvimotoris reaktyvinis didelio nuotolio, greitaeigis karinis transporto lėktuvas, sukurtas ir gaminamas Japonijos įmonėje „Kawasaki Aerospace Company“.

Lėktuvas pakeitė ankstesnį, nuo aštunto dešimtmečio naudotą to paties gamintojo modelį „Kawasaki C-1". Oficialios eksploatacijos Japonijos savigynos oro pajėgose (JASDF) pradžia – 2016 m. birželis.

Iki XXI a. trečio dešimtmečio pradžios lėktuvas nebuvo eksportuojamas, nors gamintojas ir šalies vyriausybė dėl šių orlaivių pardavimo derėjosi su Naująja Zelandija ir Jungtiniais Arabų Emyratais.

Projekto vystymas

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, ištyrusi užsienio orlaivius, tokius kaip „", „" ir „", padarė išvadą, kad nėra gaminamų orlaivių, atitinkančių Japonijos gynybos pajėgų reikalavimus. 1995 m. „Kawasaki“ kreipėsi į Japonijos gynybos agentūrą su prašymu finansuoti transportinio lėktuvo, kodiniu pavadinimu „C-X“, kūrimui. Apie 2000 m. Japonijos gynybos agentūra (JDA) suformavo reikalavimus naujam transportiniam lėktuvui: tai turėjo būti reaktyvinis dvimotoris orlaivis, galintis iš Japonijos pasiekti Havajus ir gabenti dvigubai daugiau naudingo krovinio nei „C-130".

2001 m. gegužės mėn. Japonijos gynybos ministerija oficialiai išplatino prašymą teikti pasiūlymus sukurti naują transportinį orlaivį. Ši programa gavo pavadinimą „C-X“. Japonijos gynybos pajėgos planavo įsigyti 40 orlaivių, kurie būtų skirti pakeisti senstančius „" ir C-130 Hercules parkus. 2001 m. gruodį buvo paskelbta, kad konkursą laimėjo „Kawasaki Heavy Industries“ aviacijos ir kosmoso padalinys „Kawasaki Aerospace Company“.

C-X „Kawasaki“ kūrė lygiagrečiai su jūriniam patruliavimui skirtu modeliu , kurio kūrimo kontraktą įmonė laimėjo kitame konkurse. Siekiant sumažinti išlaidas buvo priimtas sprendimas abiems orlaiviams naudoti tą patį sklandmenį ir daugumą sisteminių komponentai. Abejuose orlaiviuose naudojama ta pati pagrindinė sparno konstrukcija, nors ir skirtingo strėliškumo, ir su skirtinga mechanizacija. Naudojami tokie patys pilotų kabinos langai, sparnų galai, horizontalus stabilizatorius ir kitos sistemos, taip pat pagalbinis generatorius, kabinos prietaisų skydas, skrydžio valdymo sistemos kompiuteris, žibintai ir t. t. 2007 m. bendros dviejų orlaivių kūrimo išlaidos siekė 345 mlrd. ¥ (360,07 mlrd jenų arba 3,3 mlrd. JAV dolerių 2019 m. kainomis), kas yra mažai, palyginti su kitomis programomis: pavyzdžiui, „" kūrimo sutarties vertė 2004 m. siekė 3,89 mlrd. JAV dolerių.

Jėgainei buvo renkamasi iš , ir agregatų. 2003 m. gegužę „Ishikawajima-Harima Heavy Industries“ paskelbė remianti „General Electric“ variklį CF6-80C2L1F, sudariusi susitarimą dėl jėgainės gamybos vietoje. Tais pačiais metais CF6-80C2L1F pasirinkimas buvo oficialiai patvirtintas. 2003 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbta, kad C-X projektas praėjo preliminarią Japonijos gynybos agentūros (JDA) projekto peržiūrą, leidžiančią tęsti prototipo gamybą.

Statant pirmąjį prototipą buvo nustatyta dalies JAV pagamintų kniedžių brokas, dėl ko tiek C-X, tiek P-X, gavusio pavadinimą P-1, pristatymas buvo atidėtas iki 2007 m. liepos 4 d. Stendinių bandymų metu nustatytos horizontalaus stabilizatoriaus deformacijos, taip pat važiuoklės pagrindo konstrukcijos ir fiuzeliažo dalių įtrūkimai. Pranešama, kad įtrūkimų problemas buvo sunku išspręsti. Vėliau prokuratūra tyrė įtarimus, kad pareigūnai, atsakingi už variklių pasirinkimą, buvo papirkti.

Remiantis laikraštyje „Chunichi Shimbun“ 2008 m. paskelbtu pranešimu, kiekvienas „C-2" turėjo kainuoti apie 10 mlrd. ¥ (10,29 mlrd. jenų arba 94,43 mln. JAV dolerių 2019 m. kainomis).

Vyriausybei atidėjus lygiagrečiai vykdytą naikintuvo kūrimo programą „F-X“, paskyrus papildimą finansavimą skubiai naikintuvų F-15J parko modernizacijai privertė CX programą atidėti vieneriems metams.

2014 m. lėktuvo kūrimas vėl buvo atidėtas po to, kai atliekant slėgio bandymus sugedo galinės krovinio durys. Dėl vėlavimo programos išlaidos padidėjo 40 mlrd. ¥ (383,35 mln. JAV dolerių) iki 260 mlrd. jenų. 2016 m. kovo mėn. buvo pranešta, kad „C-2" programa lyginant su pradiniu grafiku vėlavo penkerius metus, o jos kaštai siekė 264,3 mlrd. jenų, t. y. 80 mlrd. jenų daugiau, nei planuota iš pradžių. 2017 m. kovo 27 d. Japonijos gynybos ministerija paskelbė, kad „C-2" kūrimas baigtas.

„Kawasaki“ siekė pasiūlyti ir civilinę „C-2" versiją. Šiame variante, gavusiame indeksą „YC-X", numatyta nedaug modifikuoti C-2, kartu padidinant naudingąjį svorį nuo 26 iki 37 tonų. 2007 metais buvo paskelbta, kad civilinio C-2 varianto kūrimui teikiamas mažesnis prioritetas nei karinio lėktuvo užbaigimui. 2012 m. pabaigoje „Kawasaki“ vykdė konsultacijas su potencialiais klientais dėl negabaritinių krovinių gabenimui skirto „YC-X". Konsultacijų pagrindu „Kawasaki“ 2020–2030 m. laikotarpiui prognozavo iki 100 tokių krovininių orlaivių pasaulinę paklausą.

2023 m. kovo 20 d. „Kawasaki“ atstovai paskelbė apie ketinimus mažinti „C-2“ gamybos savikainą.

Konstrukcija

„Kawasaki C-2“ yra metalinis dvimotoris aukštasparnis monoplanas su iš kompozitinių medžiagų pagaminta uodega, transportinis lėktuvas, skirtas dideliu nuotoliu pervežti vidutinio dydžio krovinius. Lyginant su senesniu modeliu C-1, C-2 gali šešis kartus didesniu atstumu gabenti iki keturių kartų sunkesnius krovinius, tokius kaip „MIM-104 Patriot" „žemė-oras“ tipo raketų baterijos ar sraigtasparniai „" (licencinis japoniškas „Sikorsky UH-60 Black Hawk“ variantas).

„C-2“ buvo kuriamas pagal šiuos Gynybos ministerijos reikalavimus: degalų papildymo skrydžio metu galimybė, infraraudojųjų spindulių radaras, minimalus naudingas krovinys – 26 tonos, galimybė kilti ir leistis ant trumpų kilimo ir tūpimo takų (orientaciškai – 500 m, toks reikalavimas kilo iš Tachikawa (900 m), (800 m), Hateruma (800 m) aerodromų ypatybių), maksimalus naudingas krovinys – 37 600 kg, kylant nuo 2 300 m ilgio tako, esant iki 141 tonos kilimo svoriui; gebėjimas skristi tarptautiniais oro maršrutais daugiau nei 0,8 Macho greičiu (dėl mažesnio kreiserinio greičio buvo atmestas variantas). Įprasti krovininiai orlaiviai negali skristi komerciniais maršrutais optimaliame aukštyje dėl mažesnio kreiserinio greičio ir oro erdvės kontrolieriai dažnai jiems suteikia žemesnius ešelonus, kas sąlygoja mažiau efektyvius skrydžio režimus.

Nors būdamas struktūriškai panašus su „Kawasaki P-1“, „C-2“ fiuzeliažas yra daug platesnis, kas leidžia sutalpinti krovinių denį su automatizuota pakrovimo ir iškrovimo sistema, sumažinančia personalo ir antžeminės įrangos poreikį. Priekinis fiuzeliažas ir yra pagaminti iš Japonijoje sukurtos „KMS6115". Lėktuve montuojama taktinė skrydžio valdymo sistema ir ant stiklo skrydžio duomenis vaizduojantis ekranas, palengvinantis pilotavimą mažame aukštyje virš kalnuoto reljefo. „C-2“ montuojami pilnai stikliniai pilotų displėjai, didelio tikslumo navigacijos sistema ir lėktuvo savisaugos sistemos.

Eksploatacijos istorija

2010 m. sausio 26 d. įvyko pirmasis XC-2 skrydis. Lėktuvas pakilo iš Chūbu regione esančio Gifu aerodromo. Skrydis įvyko be jokių problemų. Prieš jį orlaivis buvo pervadintas C-2. 2010 m. kovo 30 d. pirmasis orlaivis buvo pristatytas užsakovui – Japonijos gynybos ministerijai.

2016 m. vasario 24 d. 1-ąjam prototipui, Nr. 08-1201, buvo baigta fiuzeliažo sustiprinimo programa.

2016 m. kovo mėn. JASDF oficialiai paskelbė apie C-2 eksploatacijos pradžią.

2017 m. lapkritį „C-2“ pirmą kartą buvo dislokuotas užsienyje – Japonijos savigynos pajėgų bazėje Džibutyje. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Jungtinių Valstijų prašymu Japonija iš Irumos oro bazės išsiuntė vieną „C-2“ padėti evakuoti JAV personalą po Kabulo žlugimo.

RC-2

2015 m. pradėta kurti elektroninės žvalgybos platforma RC-2. 2018 m. vasario 6 d. Gifu aerodrome buvo pristatytas į „RC-2“ modifikuotas antrasis prototipas, Nr.18-1202. 2020 m. spalio mėn. JASDF oficialiai pristatė šiuos elektroninės žvalgybos (ELINT) orlaivius, kuriuos numatoma dislokuoti Irumos aviacijos bazėje. Jais numatoma pakeisti elektroninei žvalgybai naudotas modifikacijas „EB“ ir „EA“.

Eksporto bandymai

„C-2“ yra tinkamas vykdyti strateginio transporto misijas taip pat sėkmingai kaip ar Ilyushin Il-76 ir pasaulinėje rinkoje turi nedaug konkurentų, todėl „Kawasaki“ siekė jį eksportuoti. Reaguodama į Japonijos vyriausybės planus sumažinti gynybos eksporto apribojimus, 2015 m. Kawasaki pradėjo aktyviai reklamuoti C-2 užsienio klientams

2017 m. lapkričio mėn. „C-2“ buvo pristatytas Dubajaus aviacijos parodoje. 2018 m. liepos mėn. jis buvo pristatytas Didžiojoje Britanijoje kasmet vykstančioje aviacijos parodoje „Royal International Air Tattoo“. 2021 m. lapkričio 18 d. „C-2“ buvo reklamuojamas Dubajaus aviacijos parodoje.

2019 m. vasario mėn. lėktuvas buvo pristatytas Tarptautinėje Australijos aviacijos parodoje (Australian International Airshow). Ten prasidėjo derybos dėl jo įsigijimo su Naujosios Zelandijos Karališkosiomis oro pajėgoms, jų oro mobilumo ateities pajėgumų (angl. Future Air Mobility Capability – FAMC) programai, kuri „C-2“ pakeistų iki tol naudotus . Visgi, 2019 m. birželio mėn. Naujosios Zelandijos vyriausybė pasirinko amerikietiškus „C-130J-30 Super Hercules“.

Operatoriai

  Japonija

• Japonijos savigynos oro pajėgos: 2022 m. kovo mėn. JASDF eksploatavo 14 vnt. C-2.

• • Aviacijos vystymo ir bandymų sparnas (nuo 2010 m.)
  • 3-asis taktinis oro transporto sparnas
    • 403-oji taktinė oro transporto eskadrilė (nuo 2017 m.)
  • 2-asis taktinio oro transporto sparnas
    • 402-oji taktinė oro transporto eskadrilė (nuo 2021 m.)

Techniniai duomenys (C-2)

• Įgula: 3: 2 pilotai ir 1 krovinio operatorius
• Keliamoji galia:
  • 32 t (perkrovos riba +2,5G);
  • 36 t (perkrovos riba +2,25G);
  • 37,6 t (maksimali), kas sudaro:
    • Karo lauko sistema arba
    • Kranas sunkvežimio bazėje arba
    • 8 x arba
    • 1 x sraigtasparnis arba
    • 1 x  – ratinė prieštankinė kovos mašina
• Ilgis: 43,90 m (144 pėdos 0 colių)
• Sparno mojis: 44,40 m (145 pėdos 8 coliai)
• Aukštis: 14,20 m (46 pėdos 7 coliai)
• Svoris:
  • tuščio: 69 000 kg (152 119 svarai)
  • maksimalus kilimo: 141 400 kg (311 734 svarai)
• Jėgainė: 2 × turboventiliatoriniai varikliai „-80C2K1F", po 265,7 kN traukos

Skrydžio duomenys

• Greitis:
  • maksimalus: 920 km/h (570 mylių į valandą, 500 mazgų)
  • maksimalus: 0,82 Macho
  • kreiserinis: 890 km/h (550 mylių į valandą, 480 mazgai) / 0,8 Macho
• Skrydžio nuotolis:
  • su 20 t krovinio: 7 600 km (4 700 mylių, 4 100 jūrmylių)
  • su 30 t krovinio: 5 700 km (3 500 mylių; 3 100 jūrmylių)
  • su 36 t krovinio: 4 500 km (2 800 mylių; 2 400 jūrmylių)
  • pervarymo: 9 800 km (6 100 mylių, 5 300 jūrmylių)

• Skrydžio lubos: 13 100 m (43 000 pėdų)
• Minimalus tako ilgis pakilimui: 500 m (1 641 pėda)

Susijusios konstrukcijos

•  – Japonijos jūrinis patrulinis lėktuvas
•  – siūlomas dvimotoris avialaineris, P-1 pagrindu

To paties laikotarpio, konfigūracijos ir paskirties lėktuvai

•  – karinis transporto lėktuvas, Ukraina/Rusija (keliamoji galia – 47 t),
•  – Europoje sukurtas keturmotoris turbosraigtinis transporto lėktuvas. (keliamoji galia – 37 t).
•  – karinis transportinis lėktuvas / aviacinis tankeris, Brazilija. (keliamoji galia – 26 t).
•  – karinio transportinio lėktuvo projektas, Rusija. (keliamoji galia – 35 t)

Išnašos

1. „次期輸送機試作１号機の初飛行について.“
2. „次期輸送機試作１号機の初飛行について.“
3. „Air Self-Defense Force unveils C-2 next-generation transport aircraft“. . 15 March 2016. Suarchyvuotas originalas 2016-11-13. Nuoroda tikrinta 9 December 2016.
4. Lewis, Paul.
5. Jeziorski, Andrzej.
6. „平成２１年度ライフサイクルコスト管理年次報告書“.
7. Doyle, Andrew.
8. "Sky-High Expectations for Japan’s P-X and C-X Aircraft. " Archyvuota kopija 2011-06-05 iš Wayback Machine projekto.
9. "Kawasaki to lead the way in C-X/P-X development. "
10. Jeziorski, Andrzej.
11. „Ares Blog“. Aviation Week. 27 January 2010. Nuoroda tikrinta 27 January 2010.
12. “"Boeing Team Wins $3.89 Billion Multi-Mission Maritime Aircraft Program. "
13. Doyle, Andrew.
14. Lewis, Paul.
15. Sobie, Brendan.
16. Sobie, Brendan.
17. „Production fault hits Kawasaki transport and MPA projects. „
18. Govindasamy, Siva.
19. “中日新聞:＜蜜月の終焉＞　ミライズに固執:防衛利権　蜜月の構図.“ Archyvuota kopija 2012-06-30 iš archive.today
20. „防衛省・自衛隊：次期輸送機試作１号機の初飛行について“. Nuoroda tikrinta 2010-01-26.
21. „防衛省・自衛隊：次期輸送機試作１号機の初飛行結果について“. Nuoroda tikrinta 2010-01-26.
22. Kubo, Nobuhiro (4 July 2014). „Japan again delays C-2 cargo plane, could hamper overseas push“. Reuters (Online). Reuters. Nuoroda tikrinta 7 July 2014.^{[neveikianti nuoroda]}
23. Pultarova, Tereza.
24. „Air Self-Defense Force unveils C-2 next-generation transport aircraft. „ Archyvuota kopija 2016-11-13 iš Wayback Machine projekto.
25. ATLA “次期輸送機（ＸＣ－２）の開発完了について“ „ATLA“, 29 March 2017.
26. Francis, Leithen.
27. Waldron, Greg.
28. „Kawasaki Works To Make C-2 More Attractive For Export | Aviation Week Network“. aviationweek.com. Nuoroda tikrinta 11 May 2023.
29. „Requirements for C-X“ Japanese Defense Agency, 2001.
30. „次期輸送機（次期固定翼哨戒機及び次期輸送機（その２） 政策評価書（要旨） (Policy assessments for coming transporter aircraft)“ Japanese Defense Agency, 2001.
31. „防衛省大型機の民間転用構想について (Research for commercializing XC-2 Cargo Aircraft)“ Kawasaki Heavy Industries, 23 April 2010.
32. hikita, Atsushi.
33. "P-X and C-X Test Aircraft Rolled Out. "
34. "XC-2 Test Aircraft for Japanese Defense Ministry Completes First Flight. "
35. "XC-2 Test Aircraft Delivered to Japanese Defense Ministry. "
36. „航空自衛隊 Kawasaki C-2 18-1202 岐阜基地 航空フォト | by サイパンダマルコスさん 撮影2016年05月24日“. FlyTeam(フライチーム).
37. mod.go.jp (PDF) (japonų). October 6, 2017 https://www.mod.go.jp/asdf/news/houdou/H29/291006.pdf. Nuoroda tikrinta November 15, 2017. {{cite web}}: Missing or empty |title= (pagalba)
38. „防衛省統合幕僚監部“. facebook.com. November 14, 2017. Nuoroda tikrinta November 15, 2017.
39. „自衛隊機、２３日夕にアフガンへ | Reuters“. Reuters. 23 August 2021.
40. „航空自衛隊 Kawasaki C-2 18-1202 岐阜基地 航空フォト | by まんぼ しりうすさん 撮影2018年02月06日“. FlyTeam(フライチーム).
41. ATLA „次期機上電波測定装置／機上電波測定装置の開発“
42. Japan is bolstering its electronic warfare capabilities, Mike Yeo, , 2020-10-05
43. Aboulafia, Richard.
44. Francis, Leithen.
45. O’Doherty, John.
46. Waldron, Greg.
47. Bitzinger, Richard A. "Japan’s disappointing entrée into the global arms market. "
48. „Japan to show off new heavy lift military plane in search for first overseas arms sale“. Jane's 360. 2017-10-06. Suarchyvuotas originalas 2017-10-11. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.
49. „Japan positions C-2 transport aircraft for exports“. Jane's 360. 2017-10-09. Suarchyvuotas originalas 2017-10-11. Nuoroda tikrinta 2017-10-11.
50. Najib, Mohammed (14 November 2017). „Dubai Airshow 2017: Japan looks to Gulf for C-2 export sales“. IHS Jane's 360. Nuoroda tikrinta 14 November 2017.
51. „Royal International Air Tattoo at RAF Fairford“. britishairshows.com. Nuoroda tikrinta July 17, 2018.
52. mod.go.jp (PDF) (japonų). . July 6, 2018 https://www.mod.go.jp/asdf/news/houdou/H30/300706.pdf. Nuoroda tikrinta July 17, 2018. {{cite web}}: Missing or empty |title= (pagalba)
53. „C-2輸送機、RIATへ参加 カナダ・グリーンウッド基地を経由“. flyteam.jp (japonų). July 6, 2018. Nuoroda tikrinta July 17, 2018.
54. „Dubai Airshow 2021: Japan promotes C-2 to Middle East“.
55. Pittaway, Nigel (28 February 2019). „Japan pitches C-2 for New Zealand transport fleet“. Defense News. Nuoroda tikrinta 1 March 2019.
56. Defence of Japan 2022 (Annual White Paper). p.53.
57. „Transport Aircraft C-2“ (PDF).
58. „Type Certificate Data Sheet: E13NE“ Archyvuota kopija 2016-12-28 iš Wayback Machine projekto. (PDF). faa.gov.
59. „C-2“.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.