Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kauno elektrinė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
54°53′58″ š. pl. 23°54′48″ r. ilg. / 54.89944°š. pl. 23.91333°r. ilg.
Kauno centrinė elektrinė – pirmoji Lietuvoje viešoji centrinė elektrinė. Nuo 1913 m. dar vadinta Kauno dyzelinė elektrinė.
Istorija
Apie 1880 m. Kauno miesto valdžia nusprendė, kad iki tol naudotas gatvių apšvietimas žibaliniais šviestuvais yra per brangus, gatvės apšviečiamos blogai, o žibintus aptarnauti yra pernelyg sudėtinga ir brangu. Prieita išvados, kad juos reikia pakeisti pažangiu elektros apšvietimu. Galutinį sprendimą miesto dūma (taryba) priėmė 1892 m. birželio 11 d., gubernijos valdybai pateikdama pirminius skaičiavimus dėl vandentiekio ir elektrinio apšvietimo įrengimo.
Konkurencinėje kovoje nugalėjo belgų inžinierius E. du Velcas: 1895 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto dūma su juo pasirašė sutartį dėl elektrinės statybos ir elektrinio apšvietimo įrengimo. E. du Velcas Kauno miesto elektrinio apšvietimo koncesijos reikalavo 52 metams. Rusijos vidaus reikalų ministerijos ūkio departamentas pageidavo, kad koncesijos laikas būtų apribotas 40 metų, o teisė koncesiją išpirkti – 15 m.
Pagal sutartyje numatytą teisę E. du Velcas savo vietą užleido kitam belgui – R. F. Smatceriui ir 1899 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto dūma su pastarojo įgaliotiniu E. Mandeliu pasirašė naują Kauno miesto elektrinio apšvietimo sutartį ir elektrinės statytojui suteikė miesto elektrinio apšvietimo koncesiją 40-čiai m. nuo elektrinės paleidimo dienos. R. F. Smatceris įsipareigojo pastatyti modernią elektrinę, įrengti elektros skirstomąjį tinklą ir 75 elektros lempas gatvėms apšviesti.
Derinant sutartį, Kauno tvirtovės komendantas ir pašto bei telegrafo valdyba iškėlė savo reikalavimus. Reikalauta elektros linijas tiesti kita gatvės puse, ten, kur orinės linijos susikerta su telegrafo linijomis, tarp linijų įrengti izoliuotus tinklelius, tiesti izoliuotą laidą ir t. t. Be to, sutartyje numatyta, kad pasibaigus koncesijos terminui, elektrinė turėjo pereiti miesto nuosavybei neatlyginamai. Išskyrus R. F. Smatcerį, visi jo įgaliotiniai ir elektrinės darbuotojai turėjo būti Rusijos piliečiai.
1900 m. sausio 8 d. elektrinė buvo užbaigta ir inventorizuota. Jai vadovauti ėmė pirmasis direktorius Eduardas Penžazas. Birželio mėn. direktoriaus pareigas pradėjo eiti J. Patvorovskis. Elektrinės veikloje aktyviai dalyvavo du stambiausieji Kauno mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonės fabrikantai N. Rekošas ir R. Tilmansas. Nuo 1908 m. derybose R. F. Smatceriui atstovavo belgas G. Zonerhauzenas, o nuo 1912 m. elektrinės direktoriumi tapo kitas belgas – A. Langė. 1912 m. Kauno centrinė elektrinė jau priklausė belgų akcinei bendrovei „Compagnie d’Electricitė de Kaunas a Bruxelles“.
Įranga
Elektrinės ir apšvietimo tinklo statyba vyko sparčiai. Mūrinis elektrinės pastatas buvo aptvertas 3 m aukščio lentų tvora. Pastate numatyta katilinė, mašinų salė, akumuliatorinė, du atsarginių dalių sandėliai, elektros lempų patalpa, raštinė, sargo kambarys, bokštelyje, antrame aukšte, – du kambariai.
Elektrinėje buvo sumontuoti keturi „Babkock – Wilcox“ garo katilai. Kiekvieno katilo kaitinamasis paviršius – 150 m² Katilinėje taip pat buvo įrengtas katilų maitinimo garinis siurblys, inžektoriai, 72 m³ talpos maitinamojo vandens bakas. Katilinė buvo naudojama ir dirbtuvėms – joje stovėjo frezavimo ir gręžimo staklės, elektros variklis šioms staklėms sukti, priekalas ir kiti remonto dirbtuvių įrengimai. Katilams maitinti elektrinė vandenį ėmė elektriniu siurbliu iš elektrinės teritorijoje iškasto 10 m gylio šulinio.
Mašinų salėje buvo įrengti keturi 170 AG vieno cilindro nekondensaciniai garo varikliai. Jie turėjo po du 4,27 m skersmens smagračius. Smagračiai su elektros generatoriais buvo sujungti 25,6 m ilgio kupranugario odos diržais. Iš viso elektrinėje buvo įrengtos aštuonios nuolatinės srovės keturpolės . Kiekviena jų, sukdamasi 625 aps/min. greičiu, tiekė 135 V, 330 A srovę. Visos elektrinės galia buvo 350 kW. Mašinų salėje buvo įrengtas 500 pūdų (8,2 t) keliamosios galios tiltinis kranas. Akumuliatorinėje buvo 150 akumuliatorių, sujungtų į bateriją.
Mašinų salėje buvo ir skirstomasis skydas iš trijų marmurinių plokščių, kuriame įrengti elektros generatorių ampermetrai, šuntiniai reostatai ir vienpoliai kirtikliai. Nuo skirstomojo skydo į miestą ėjo 14 iš elektrinės valdomų 110 V įtampos fiderių. Kiekvienas fideris turėjo savo 150 V voltmetrą, reostatą lempoms uždegti ir švininius saugiklius. Akumuliatorių baterijos grandinėje buvo du , švininiai saugikliai, vienpoliai kirtikliai, ampermetrai ir voltmetrai. Skirstomajame skyde buvo ir laikrodis. Elektrinės raštinėje įrengtas signalizuojantis elektrinis laikrodis. Pastate švietė keturios 6 A Voltos lanko bei kaitinamosios lemputės.
Elektrinė techniškai ir ekonomiškai buvo neprogresyvi: garo varikliuose atidirbęs garas buvo išleidžiamas į atmosferą, ir tai kėlė elektros energijos savikainą. Sutarties 36 straipsnis įpareigojo miesto valdybą neleisti niekam kitam įrengti viešojo naudojimo elektrinių bei elektrinio apšvietimo mieste. Buvo galima statyti tik privačias įmonės, įstaigos ar atskiro namo elektrines, kurios tiektų energiją tik tai įmonei, įstaigai ar atskiro savininko namui. Ši Kauno viešajai centrinei elektrinei suteikta koncesija, vėliau dar išplėsta ir prailginta, pakenkė normaliai Kauno elektros energetikos raidai.
Veikla ir plėtra
1900 m. sausio 15 d. elektrinė pradėjo veikti ir vakare Miesto sode bei gatvėse užsidegė pirmosios 75 Voltos lanko lempos. Iš pradžių apšvietimas įrengtas tik gatvėse. Nutiesta apie 12 km varinio laido linija, pastatytos 76 ketaus ir 421 medinės 10,5 m aukščio atramos. Laidai turėjo būti ne žemiau kaip 6 m nuo žemės. Gatvėms apšviesti naudotos 8 A Voltos lanko lempos. Kiekviena lempa turėjo nuleidžiamąjį ir pakeliamąjį mechanizmą angliukams pakeisti. Gatvių elektrinio apšvietimo tinklas buvo apsaugotas 21 žaibolaidžiu. Elektros tiekimo linijos ėjo Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės alėja) ir Ukmergės gatvės (dab. Savanorių prospektas) kairiąja puse. Senamiesčio jos nesiekė. Elektros energija buvo tiekiama tik miesto centrui ir daliai Žaliakalnio. Netrukus pradėta rengti elektrinį apšvietimą valstybinėse įstaigose ir gyvenamuosiuose namuose.
1903 m. Kauno miesto dūma pareikalavo, kad dalis elektros lempų gatvėse šviestų ištisą naktį. Koncesininkas savo ruožtu pareikalavo leidimo vieną garo variklį pakeisti dyzeliniu, motyvuodamas tuo, kad garo varikliui aptarnauti ištisą naktį reikia 5 žmonių, o dyzeliui pakaks vieno. Tik 1908 m. susitarta laipsniškai iki 1915 m. visus garo variklius pakeisti 120 AG dyzeliniais varikliais. Kartu numatyta gatvių apšvietimo lempas pakeisti 5 A Fiusterio (Füster) sistemos lempomis, jų skaičių padidinti nuo 88 iki 125 ir elektrinėje vietoj akumuliatorių baterijos įrengti 35 AG dyzelinį variklį su dviem 11 kW nuolatinės srovės generatoriais. Elektrinę pradėta rekonstruoti 1908 m. Per trejus metus 2 garo varikliai pakeisti dviem 120 AG dyzeliniais varikliais, o kiti du – dviem 400 AG dyzeliais ir 270 kW galios nuolatinės srovės generatoriais.
1913 m. Kauno miesto dūma nutarė elektrinį apšvietimą įrengti Kauno senamiestyje, Žaliakalnyje, Šančiuose, Aleksote, Panemunėje ir Vilijampolėje. Gatves numatyta apšviesti 25 ir 50 žvakių 344 kaitinamosiomis lemputėmis. Be to, elektrinėje numatyta įrengti dar tris 400 AG dyzelinius variklius. Pradėti naujų miesto rajonų elektrifikavimo ir elektrinės rekonstravimo darbai. Spartinti šiuos darbus reikalavo ir Kauno tvirtovės komendantas, nes elektros energijos skubiai reikėjo tvirtovės inžinerinėms dirbtuvėms Žaliakalnyje.
Žaliakalnis, kaip ir miesto centras, vartojo žemos įtampos . Elektrifikuojamuose miesto pakraščiuose numatyta įrengti 6 kV kintamosios srovės skirstomąjį tinklą ir transformatorių pastotes. Tačiau iš šių planų buvo realizuotas tik Žaliakalnio apšvietimas, be to, elektrinėje įrengtas penktas (400 AG) ir 270 kW nuolatinės srovės generatorius; kiti 2 dyzeliniai varikliai nebuvo įrengti, o 10 km 6 kV kabelio ir 60 kW galios 6 kV srovės keitiklis liko gulėti elektrinės kieme – prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas darbus sutrukdė.
Žinoma, kad 1903 m. Kauno centrinėje elektrinėje dirbo 9 darbininkai, ji pagamino elektros energijos už 28,5 tūkst. rb. 1912 m. joje dirbo 22 darbininkai, kurie aptarnavo elektrinę, skirstomąjį, gatvių apšvietimo tinklą ir abonentus. Tais metais elektrinė pagamino 783 tūkst. kWh elektros energijos. 1913 m. Kauno centrinės elektrinės instaliuotoji mechaninė galia buvo 1475 AG, elektrinė – 1010 kW. Augant elektrinės galiai, kartu gausėjo joje darbuotojų: 1914 m. čia dirbo 47 darbininkai.
Kainos
Belgų koncesininkai nevaržomai lupikavo, elektros energiją pardavinėjo tokiomis aukštomis kainomis, kad net carinės Rusijos vidaus reikalų ministerija ne kartą ragino mažinti tarifus. Elektros energija Kaune buvo labai brangi: 1,5–2 kartus brangesnė negu kituose Rusijos miestuose. Elektros energijos apskaitos nei elektrinėje, nei vartotojų patalpose nebuvo. Už elektrinį apšvietimą sutartimi buvo nustatyta sudėtinga mokos sistema. Pavyzdžiui, miesto dūma buvo pasižadėjusi už kiekvieną 6 A lempą, degusią vieną valandą, mokėti elektrinei 6 , tai yra už 1 Ah maždaug 1 . Už kaitinamąsias lemputes dūma mokėjo: už 16 žvakių lemputę, degusią 1 valandą, – 2 ., už 25 žvakių – 2,88 ., už 32 žvakių – 3,86 . ir už 50 žvakių – 5,76 . Privačių elektrinės abonentų padėtis buvo dar blogesnė – čia elektrinės savininkai savivaliavo – dėl kainos laisvai susitardavo su kiekvienu abonentu. Didžiausias tarifas – 40 . už 1 kWh, suvartotą elektros varikliams, ir 50 . už 1 kWh, suvartotą apšvietimui.
Elektrinės šeimininkai varė dvilypę politiką: nuo elektros vartotojų lupo devynis kailius, tačiau, kad elektrinė dirbtų patikimai, darbininkams mokėjo didelius atlyginimus. 1914 m. vidutinis mėnesinis elektrinės darbininko atlyginimas siekė 41,4 rb., t. y. buvo 1,5 karto didesnis negu metalo apdirbimo pramonės darbininkų ir 2 kartus didesnis negu maisto pramonės darbininkų.
Tarpukario ir pokario metai
Pirmojo pasaulinio karo metais varinius orinių ir kabelinių linijų laidus bei daug kitų elektrinės medžiagų vokiškieji okupantai rekvizavo ir išvežė į Vokietiją. Elektrinė buvo eksploatuojama netvarkingai: įrengimai perkraunami, neremontuojami ir neprižiūrimi. Pagaliau vokiečiai, palikdami Kauną, nutarė elektrinę susprogdinti: 1919 m. birželio mėnesį, išviję iš elektrinės darbininkus, šešiose vietose padėjo sprogmenis ir padegė Bikfordo dagtį. Kariškis M. Nurka, rizikuodamas gyvybe, dagtis nukarpė ir elektrinę išgelbėjo.
1921 m. elektrinė perėjo į Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akcinės bendrovės rankas. 3-iojo dešimtmečio pradžioje elektrinė pradėta rekonstruoti ir moderninti. Pirmoji elektrinės ir tinklo restauracija atlikta 1921–1923 m. – rekonstruotas ir išplėstas skirstomasis tinklas, nutiesta 20 km kintamosios srovės 6 kV elektros tiekimo linijų bei įrengta 11 transformatorinių pastočių. Panemunės, Šančių, Aleksoto ir Vilijampolės gyventojams buvo tiekiama 6 kV įtampos kintamoji elektros srovė, transformuojama į 380/220 V įtampą. Elektra naudojosi 6000 abonentų. 1924 m. iš Kauno elektros energiją jau gavo Prienai ir Jonava.
1924–1925 m. pastatyti du nauji 780 AG dyzeliniai varikliai ir galingi kintamosios srovės generatoriai. 1925 m. elektrinė, pasiekusi savo galios apogėjų – 3000 AG, daugiau neaugo. Tais metais elektrinėje dirbo 40 tarnautojų ir 115 darbininkų (iš jų 5 nepilnamečiai). Elektros energija miestui pradėta tiekti ištisą parą.
Moderninti ir plėsti centrinę elektrinę, kuri, pasibaigus koncesijos laikui, turėjo atitekti miesto savivaldybei, Belgijos kapitalistams buvo nenaudinga, o didėjant miesto elektros energijos poreikiams, reikėjo naujų pajėgumų. 1923 m. susikūrė Lietuvos rajoninių elektros stočių akcinė bendrovė, kurioje šeimininkavo tie patys Belgijos kapitalistai. Bendrovė nutarė statyti naują šiluminę elektrinę Petrašiūnuose.
1930 m. lapkričio 11 d., kai pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Kauno centrinė elektrinė savo gamybą ėmė mažinti, nes jos elektros energijos savikaina buvo aukštesnė. Kauno aprūpinimo elektros energija koncesija buvo suteikta Kauno dyzelinės elektrinės šeimininkei – „Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akcinei bendrovei“. Naudodamasi su miesto savivaldybe sudarytos sutarties 5 paragrafu, kuris suteikė bendrovei teisę pirkti arba gaminti elektros energiją bet kurioje kitoje vietoje, ši bendrovė elektros energiją pirkdavo iš Petrašiūnų elektrinės, mokėdama jai po 0,13–0,19 Lt už kilovatvalandę, o Kauno gyventojams ją pardavinėdavo po 1,35 Lt. Perparduodama elektros energiją Kauno centrinės elektrinės vardu, bendrovė gaudavo ne tik didžiulį pelną, bet ir dirbtinai didino šios elektrinės išperkamąją vertę. Kauno centrinė elektrinė vartotojams 1931 m. patiekė elektros energijos 28 kartus mažiau, o 1932 m. – net 60 kartų mažiau, negu Petrašiūnų elektrinė.
Stiprėjantis visuomenės nepasitenkinimas dėl nepaprastai aukštos elektros energijos kainos 1933 m. kovo 12 d. Kaune išaugo į visuotinį elektros vartotojų streiką, kurio dėka elektros kaina buičiai buvo sumažinta 1,6 karto.
1944 m. prie Lietuvos artėjant tarybinei armijai, vokiečiai įsakė didesnes elektrines demontuoti ir išgabenti į Vokietiją, o ko neįmanoma išvežti – susprogdinti. 1944 m. liepos mėn. pabaigoje griuvėsiais virto ir seniausioji Lietuvos centrinė elektrinė – Kauno centrinė elektrinė. Tačiau energetikams pavyko iš Kauno centrinės elektrinės griuvėsių surinkti ir 1944 m. gruodžio 17 d. įjungti veikti vieną 500 kW galios dyzelį. Pradėjo veikti ir atstatytas miesto centro elektros skirstymo punktas.
Kai buvo pastatytos Vilniaus termofikacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė, Lietuva elektros pajėgumų nestokojo ir buvo galima pradėti galvoti apie neekonomiškai veikiančių elektrinių likimą. Energetikos ūkio valdyba 1959 m. likvidavo Kauno centrinę elektrinę.
Kauno viešoji centrinė elektrinė, valdoma belgų kapitalistų, aukštomis elektros energijos kainomis alino krašto ekonomiką ir ypač sunkiai slėgė eilinį elektros energijos vartotoją. Tačiau jos įžiebta elektros šviesa viename iš stambiausių Lietuvos miestų tuo metu buvo reikšmingas techninės pažangos įvykis, teigiamai paveikęs miesto ūkinį ir kultūrinį gyvenimą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno elektrinė, Kas yra Kauno elektrinė? Ką reiškia Kauno elektrinė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais 54 53 58 s pl 23 54 48 r ilg 54 89944 s pl 23 91333 r ilg 54 89944 23 91333 Kauno centrine elektros stotis Kauno centrine elektrine pirmoji Lietuvoje viesoji centrine elektrine Nuo 1913 m dar vadinta Kauno dyzeline elektrine IstorijaKauno centrine elektrine Apie 1880 m Kauno miesto valdzia nusprende kad iki tol naudotas gatviu apsvietimas zibaliniais sviestuvais yra per brangus gatves apsvieciamos blogai o zibintus aptarnauti yra pernelyg sudetinga ir brangu Prieita isvados kad juos reikia pakeisti pazangiu elektros apsvietimu Galutinį sprendima miesto duma taryba prieme 1892 m birzelio 11 d gubernijos valdybai pateikdama pirminius skaiciavimus del vandentiekio ir elektrinio apsvietimo įrengimo Konkurencineje kovoje nugalejo belgu inzinierius E du Velcas 1895 m lapkricio 3 d Kauno miesto duma su juo pasirase sutartį del elektrines statybos ir elektrinio apsvietimo įrengimo E du Velcas Kauno miesto elektrinio apsvietimo koncesijos reikalavo 52 metams Rusijos vidaus reikalu ministerijos ukio departamentas pageidavo kad koncesijos laikas butu apribotas 40 metu o teise koncesija ispirkti 15 m Pagal sutartyje numatyta teise E du Velcas savo vieta uzleido kitam belgui R F Smatceriui ir 1899 m rugsejo 15 d Kauno miesto duma su pastarojo įgaliotiniu E Mandeliu pasirase nauja Kauno miesto elektrinio apsvietimo sutartį ir elektrines statytojui suteike miesto elektrinio apsvietimo koncesija 40 ciai m nuo elektrines paleidimo dienos R F Smatceris įsipareigojo pastatyti modernia elektrine įrengti elektros skirstomajį tinkla ir 75 elektros lempas gatvems apsviesti Derinant sutartį Kauno tvirtoves komendantas ir pasto bei telegrafo valdyba iskele savo reikalavimus Reikalauta elektros linijas tiesti kita gatves puse ten kur orines linijos susikerta su telegrafo linijomis tarp liniju įrengti izoliuotus tinklelius tiesti izoliuota laida ir t t Be to sutartyje numatyta kad pasibaigus koncesijos terminui elektrine turejo pereiti miesto nuosavybei neatlyginamai Isskyrus R F Smatcerį visi jo įgaliotiniai ir elektrines darbuotojai turejo buti Rusijos pilieciai 1900 m sausio 8 d elektrine buvo uzbaigta ir inventorizuota Jai vadovauti eme pirmasis direktorius Eduardas Penzazas Birzelio men direktoriaus pareigas pradejo eiti J Patvorovskis Elektrines veikloje aktyviai dalyvavo du stambiausieji Kauno masinu gamybos ir metalo apdirbimo pramones fabrikantai N Rekosas ir R Tilmansas Nuo 1908 m derybose R F Smatceriui atstovavo belgas G Zonerhauzenas o nuo 1912 m elektrines direktoriumi tapo kitas belgas A Lange 1912 m Kauno centrine elektrine jau priklause belgu akcinei bendrovei Compagnie d Electricite de Kaunas a Bruxelles ĮrangaElektrines ir apsvietimo tinklo statyba vyko sparciai Murinis elektrines pastatas buvo aptvertas 3 m aukscio lentu tvora Pastate numatyta katiline masinu sale akumuliatorine du atsarginiu daliu sandeliai elektros lempu patalpa rastine sargo kambarys bokstelyje antrame aukste du kambariai Elektrineje buvo sumontuoti keturi Babkock Wilcox garo katilai Kiekvieno katilo kaitinamasis pavirsius 150 m Katilineje taip pat buvo įrengtas katilu maitinimo garinis siurblys inzektoriai 72 m talpos maitinamojo vandens bakas Katiline buvo naudojama ir dirbtuvems joje stovejo frezavimo ir grezimo stakles elektros variklis sioms staklems sukti priekalas ir kiti remonto dirbtuviu įrengimai Katilams maitinti elektrine vandenį eme elektriniu siurbliu is elektrines teritorijoje iskasto 10 m gylio sulinio Masinu saleje buvo įrengti keturi 170 AG vieno cilindro nekondensaciniai garo varikliai Jie turejo po du 4 27 m skersmens smagracius Smagraciai su elektros generatoriais buvo sujungti 25 6 m ilgio kupranugario odos dirzais Is viso elektrineje buvo įrengtos astuonios nuolatines sroves keturpoles Kiekviena ju sukdamasi 625 aps min greiciu tieke 135 V 330 A srove Visos elektrines galia buvo 350 kW Masinu saleje buvo įrengtas 500 pudu 8 2 t keliamosios galios tiltinis kranas Akumuliatorineje buvo 150 akumuliatoriu sujungtu į baterija Masinu saleje buvo ir skirstomasis skydas is triju marmuriniu ploksciu kuriame įrengti elektros generatoriu ampermetrai suntiniai reostatai ir vienpoliai kirtikliai Nuo skirstomojo skydo į miesta ejo 14 is elektrines valdomu 110 V įtampos fideriu Kiekvienas fideris turejo savo 150 V voltmetra reostata lempoms uzdegti ir svininius saugiklius Akumuliatoriu baterijos grandineje buvo du svininiai saugikliai vienpoliai kirtikliai ampermetrai ir voltmetrai Skirstomajame skyde buvo ir laikrodis Elektrines rastineje įrengtas signalizuojantis elektrinis laikrodis Pastate sviete keturios 6 A Voltos lanko bei kaitinamosios lemputes Elektrine techniskai ir ekonomiskai buvo neprogresyvi garo varikliuose atidirbes garas buvo isleidziamas į atmosfera ir tai kele elektros energijos savikaina Sutarties 36 straipsnis įpareigojo miesto valdyba neleisti niekam kitam įrengti viesojo naudojimo elektriniu bei elektrinio apsvietimo mieste Buvo galima statyti tik privacias įmones įstaigos ar atskiro namo elektrines kurios tiektu energija tik tai įmonei įstaigai ar atskiro savininko namui Si Kauno viesajai centrinei elektrinei suteikta koncesija veliau dar isplesta ir prailginta pakenke normaliai Kauno elektros energetikos raidai Veikla ir pletra1900 m sausio 15 d elektrine pradejo veikti ir vakare Miesto sode bei gatvese uzsidege pirmosios 75 Voltos lanko lempos Is pradziu apsvietimas įrengtas tik gatvese Nutiesta apie 12 km varinio laido linija pastatytos 76 ketaus ir 421 medines 10 5 m aukscio atramos Laidai turejo buti ne zemiau kaip 6 m nuo zemes Gatvems apsviesti naudotos 8 A Voltos lanko lempos Kiekviena lempa turejo nuleidziamajį ir pakeliamajį mechanizma angliukams pakeisti Gatviu elektrinio apsvietimo tinklas buvo apsaugotas 21 zaibolaidziu Elektros tiekimo linijos ejo Nikolajaus prospekto dab Laisves aleja ir Ukmerges gatves dab Savanoriu prospektas kairiaja puse Senamiescio jos nesieke Elektros energija buvo tiekiama tik miesto centrui ir daliai Zaliakalnio Netrukus pradeta rengti elektrinį apsvietima valstybinese įstaigose ir gyvenamuosiuose namuose 1903 m Kauno miesto duma pareikalavo kad dalis elektros lempu gatvese sviestu istisa naktį Koncesininkas savo ruoztu pareikalavo leidimo viena garo variklį pakeisti dyzeliniu motyvuodamas tuo kad garo varikliui aptarnauti istisa naktį reikia 5 zmoniu o dyzeliui pakaks vieno Tik 1908 m susitarta laipsniskai iki 1915 m visus garo variklius pakeisti 120 AG dyzeliniais varikliais Kartu numatyta gatviu apsvietimo lempas pakeisti 5 A Fiusterio Fuster sistemos lempomis ju skaiciu padidinti nuo 88 iki 125 ir elektrineje vietoj akumuliatoriu baterijos įrengti 35 AG dyzelinį variklį su dviem 11 kW nuolatines sroves generatoriais Elektrine pradeta rekonstruoti 1908 m Per trejus metus 2 garo varikliai pakeisti dviem 120 AG dyzeliniais varikliais o kiti du dviem 400 AG dyzeliais ir 270 kW galios nuolatines sroves generatoriais 1913 m Kauno miesto duma nutare elektrinį apsvietima įrengti Kauno senamiestyje Zaliakalnyje Sanciuose Aleksote Panemuneje ir Vilijampoleje Gatves numatyta apsviesti 25 ir 50 zvakiu 344 kaitinamosiomis lemputemis Be to elektrineje numatyta įrengti dar tris 400 AG dyzelinius variklius Pradeti nauju miesto rajonu elektrifikavimo ir elektrines rekonstravimo darbai Spartinti siuos darbus reikalavo ir Kauno tvirtoves komendantas nes elektros energijos skubiai reikejo tvirtoves inzinerinems dirbtuvems Zaliakalnyje Zaliakalnis kaip ir miesto centras vartojo zemos įtampos Elektrifikuojamuose miesto pakrasciuose numatyta įrengti 6 kV kintamosios sroves skirstomajį tinkla ir transformatoriu pastotes Taciau is siu planu buvo realizuotas tik Zaliakalnio apsvietimas be to elektrineje įrengtas penktas 400 AG ir 270 kW nuolatines sroves generatorius kiti 2 dyzeliniai varikliai nebuvo įrengti o 10 km 6 kV kabelio ir 60 kW galios 6 kV sroves keitiklis liko guleti elektrines kieme prasidejes Pirmasis pasaulinis karas darbus sutrukde Zinoma kad 1903 m Kauno centrineje elektrineje dirbo 9 darbininkai ji pagamino elektros energijos uz 28 5 tukst rb 1912 m joje dirbo 22 darbininkai kurie aptarnavo elektrine skirstomajį gatviu apsvietimo tinkla ir abonentus Tais metais elektrine pagamino 783 tukst kWh elektros energijos 1913 m Kauno centrines elektrines instaliuotoji mechanine galia buvo 1475 AG elektrine 1010 kW Augant elektrines galiai kartu gausejo joje darbuotoju 1914 m cia dirbo 47 darbininkai KainosBelgu koncesininkai nevarzomai lupikavo elektros energija pardavinejo tokiomis aukstomis kainomis kad net carines Rusijos vidaus reikalu ministerija ne karta ragino mazinti tarifus Elektros energija Kaune buvo labai brangi 1 5 2 kartus brangesne negu kituose Rusijos miestuose Elektros energijos apskaitos nei elektrineje nei vartotoju patalpose nebuvo Uz elektrinį apsvietima sutartimi buvo nustatyta sudetinga mokos sistema Pavyzdziui miesto duma buvo pasizadejusi uz kiekviena 6 A lempa degusia viena valanda moketi elektrinei 6 tai yra uz 1 Ah mazdaug 1 Uz kaitinamasias lemputes duma mokejo uz 16 zvakiu lempute degusia 1 valanda 2 uz 25 zvakiu 2 88 uz 32 zvakiu 3 86 ir uz 50 zvakiu 5 76 Privaciu elektrines abonentu padetis buvo dar blogesne cia elektrines savininkai savivaliavo del kainos laisvai susitardavo su kiekvienu abonentu Didziausias tarifas 40 uz 1 kWh suvartota elektros varikliams ir 50 uz 1 kWh suvartota apsvietimui Elektrines seimininkai vare dvilype politika nuo elektros vartotoju lupo devynis kailius taciau kad elektrine dirbtu patikimai darbininkams mokejo didelius atlyginimus 1914 m vidutinis menesinis elektrines darbininko atlyginimas sieke 41 4 rb t y buvo 1 5 karto didesnis negu metalo apdirbimo pramones darbininku ir 2 kartus didesnis negu maisto pramones darbininku Tarpukario ir pokario metaiPirmojo pasaulinio karo metais varinius oriniu ir kabeliniu liniju laidus bei daug kitu elektrines medziagu vokiskieji okupantai rekvizavo ir isveze į Vokietija Elektrine buvo eksploatuojama netvarkingai įrengimai perkraunami neremontuojami ir nepriziurimi Pagaliau vokieciai palikdami Kauna nutare elektrine susprogdinti 1919 m birzelio menesį isvije is elektrines darbininkus sesiose vietose padejo sprogmenis ir padege Bikfordo dagtį Kariskis M Nurka rizikuodamas gyvybe dagtis nukarpe ir elektrine isgelbejo 1921 m elektrine perejo į Elektros sviesos gaminimo Kauno miestui apsviesti akcines bendroves rankas 3 iojo desimtmecio pradzioje elektrine pradeta rekonstruoti ir moderninti Pirmoji elektrines ir tinklo restauracija atlikta 1921 1923 m rekonstruotas ir isplestas skirstomasis tinklas nutiesta 20 km kintamosios sroves 6 kV elektros tiekimo liniju bei įrengta 11 transformatoriniu pastociu Panemunes Sanciu Aleksoto ir Vilijampoles gyventojams buvo tiekiama 6 kV įtampos kintamoji elektros srove transformuojama į 380 220 V įtampa Elektra naudojosi 6000 abonentu 1924 m is Kauno elektros energija jau gavo Prienai ir Jonava 1924 1925 m pastatyti du nauji 780 AG dyzeliniai varikliai ir galingi kintamosios sroves generatoriai 1925 m elektrine pasiekusi savo galios apogeju 3000 AG daugiau neaugo Tais metais elektrineje dirbo 40 tarnautoju ir 115 darbininku is ju 5 nepilnameciai Elektros energija miestui pradeta tiekti istisa para Moderninti ir plesti centrine elektrine kuri pasibaigus koncesijos laikui turejo atitekti miesto savivaldybei Belgijos kapitalistams buvo nenaudinga o didejant miesto elektros energijos poreikiams reikejo nauju pajegumu 1923 m susikure Lietuvos rajoniniu elektros stociu akcine bendrove kurioje seimininkavo tie patys Belgijos kapitalistai Bendrove nutare statyti nauja silumine elektrine Petrasiunuose 1930 m lapkricio 11 d kai pradejo veikti Petrasiunu silumine elektrine Kauno centrine elektrine savo gamyba eme mazinti nes jos elektros energijos savikaina buvo aukstesne Kauno aprupinimo elektros energija koncesija buvo suteikta Kauno dyzelines elektrines seimininkei Elektros sviesos gaminimo Kauno miestui apsviesti akcinei bendrovei Naudodamasi su miesto savivaldybe sudarytos sutarties 5 paragrafu kuris suteike bendrovei teise pirkti arba gaminti elektros energija bet kurioje kitoje vietoje si bendrove elektros energija pirkdavo is Petrasiunu elektrines mokedama jai po 0 13 0 19 Lt uz kilovatvalande o Kauno gyventojams ja pardavinedavo po 1 35 Lt Perparduodama elektros energija Kauno centrines elektrines vardu bendrove gaudavo ne tik didziulį pelna bet ir dirbtinai didino sios elektrines isperkamaja verte Kauno centrine elektrine vartotojams 1931 m patieke elektros energijos 28 kartus maziau o 1932 m net 60 kartu maziau negu Petrasiunu elektrine Stiprejantis visuomenes nepasitenkinimas del nepaprastai aukstos elektros energijos kainos 1933 m kovo 12 d Kaune isaugo į visuotinį elektros vartotoju streika kurio deka elektros kaina buiciai buvo sumazinta 1 6 karto 1944 m prie Lietuvos artejant tarybinei armijai vokieciai įsake didesnes elektrines demontuoti ir isgabenti į Vokietija o ko neįmanoma isvezti susprogdinti 1944 m liepos men pabaigoje griuvesiais virto ir seniausioji Lietuvos centrine elektrine Kauno centrine elektrine Taciau energetikams pavyko is Kauno centrines elektrines griuvesiu surinkti ir 1944 m gruodzio 17 d įjungti veikti viena 500 kW galios dyzelį Pradejo veikti ir atstatytas miesto centro elektros skirstymo punktas Kai buvo pastatytos Vilniaus termofikacine elektrine ir Kauno hidroelektrine Lietuva elektros pajegumu nestokojo ir buvo galima pradeti galvoti apie neekonomiskai veikianciu elektriniu likima Energetikos ukio valdyba 1959 m likvidavo Kauno centrine elektrine Kauno viesoji centrine elektrine valdoma belgu kapitalistu aukstomis elektros energijos kainomis alino krasto ekonomika ir ypac sunkiai slege eilinį elektros energijos vartotoja Taciau jos įziebta elektros sviesa viename is stambiausiu Lietuvos miestu tuo metu buvo reiksmingas technines pazangos įvykis teigiamai paveikes miesto ukinį ir kulturinį gyvenima