Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karinė padėtis Lenkijoje (1981 m. gruodžio 13 d. iki 1983 m. liepos 22 d.) – karinio valdymo laikotarpis Lenkijos Liaudies Respublikoje. Karinį valdymą įgyvendino kietosios linijos generolo W. Jaruzelskio vadovaujama Karinė liaudies gelbėjimo taryba (WRON). Karinė padėtis buvo įvesta po 16 mėnesių trukusio streiko, privedusio prie „Solidarumo“ (lenk. Solidarność) susikūrimo ir politinio atlydžio Lenkijoje. Prieš pat įvedant karinę padėtį, gruodžio 12 d. nutarimą dėl jos įvedimo patvirtino Lenkijos parlamentas. Nutarimu pavesta Karinei liaudies gelbėjimo tarybai palaikyti karinę padėtį šalyje. Jėga numalšinus opoziciją, visų pirma profesinę sąjungą „Solidarumas“, pavyko laikinai stabilizuoti režimą. Represijų metu žuvo dešimtys žmonių, o iki 10 tūkstančių buvo įkalinti.
Lenkijos parlamentas paskelbė paliaubas tik 1982 m. gruodžio 19 d., o galutinai karinė padėtis nutraukta 1983 m. liepos 20 d. Lenkijos parlamento tos pat dienos sprendimu.
Karinės padėties įvedimo priežastys
Jau aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir ypač jo pabaigoje Lenkijos Liaudies Respublikoje kilo streikai ir susidūrimai tarp gyventojų (daugiausia darbininkų) ir komunistinio valdančiojo režimo. Blogėjanti šalies ekonominė ir socialinė padėtis kėlė vis didesnį gyventojų pasipiktinimą. Ketvirtajame centrinio komiteto plenume, vykusiame 1981 m. spalio 16-18 d. nuosaikus partijos vadovas Stanislavas Kania (Stanisław Kania), buvo pakeistas generolu Wojciech Jaruzelski. Tuo norėta nuslopinti stiprėjusį Lech Wałęsa, bei Tadeusz Mazowiecki vadovaujamą profsąjungų judėjimą Solidarność, kėlusį vis rimtesnius socialinio, ekonominio ir politinio pobūdžio reikalavimus režimui. Tuo metu buvo nuspręsta pradėti rengtis galutiniam kariniam smūgiui prieš opoziciją.
| Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Oficiali skelbimo priežastis buvo ekonominės situacijos pablogėjimas, kurio pasekmės buvo plataus vartojimo ir maisto prekių trūkumas bei jų įsigijimo reglamentavimas, taip pat energetiniai sunkumai, artėjant žiemai. Tačiau tikrąja priežastimi tapo komunistinio režimo valdžios silpnėjimas, pasireiškęs nepriklausomų profsąjungų judėjimų, tokių kaip Nepriklausoma Savivaldžia Profesine Sąjunga „Solidarumas“ kontrolės praradimu. Skirtingos Lenkijos Jungtinės darbo partijos jėgos taip pat negalėjo susitarti, kaip toliau reformuoti socialistinę Lenkiją. Ženkliai sumažėjo pasitikėjimas komunistų valdžia. Pagal Visuomeninės Nuomonės Tyrimo Centro (lenk. Ośrodek Badania Opinii Publicznej) duomenis 1981 m. birželį vyriausybe pasitikėjo 24 % apklaustų respondentų, Lenkijos Jungtine Darbo Partija – 6 %, o Nepriklausomą savivaldžią profesinę sąjungą „Solidarumas“ palaikė net 62 % lenkų.
Sovietai įvykius Lenkijoje suprato kaip kontrrevoliucinį perversmą. Dėl to pagrindiniu argumentu karinei padėčiai įvesti tapo galima kitų Varšuvos sutarties pakto valstybių karinė intervencija. Šios intervencijos grėsmėje vyko 1981 m. vasaros Lenkijos komunistų derybos su sovietais. Tačiau 1981 m. gruodžio 13 d. nebuvo pastebėti jokie karinių pajėgų judėjimai, taip pat kokie nors padidėję radijo pokalbiai Varšuvos sutarties valstybėse. Pranešimą apie nepadidėjusius radijo pokalbius pateikė NATO Generalinis sekretorius Josepas Lungsas 1981 m. gruodžio 13 d. apie 16:00 NATO būstinėje Briuselyje; apie 4:20 ryto JAV departamentas išleido komunikatą, kuriame patvirtino, kad
Dar gruodžio 10 d. per Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Politbiuro pasitarimą SSRS Vyriausybė patvirtino, kad intervencija į Lenkiją yra laikoma paskutiniu žingsniu, žengtinu tuo atveju, jei lenkų saugumo pajėgos, kariuomenė ir Lenkijos Jungtinė darbo partija negalėtų susitvarkyti su situacija. Dar buvo bijoma antikomunistinio perversmo Lenkijos armijoje. Per debatus prieš intervenciją pasisakė įtakingas SSKP Politbiuro narys Jurijus Andropovas.
(Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Politbiuro 1981 m. gruodžio 10 d. posėdžio protokolas).
SSRS jau nuo 1980 m. vidurio vertė Lenkiją spręsti problemas Lenkijos armijos ir saugumo pajėgomis, nes pati tuo metu vykdė brangią karinę kampaniją Afganistane.
Lenkijos komunistų valdžia opoziciją įvardijo karinės padėties įvedimo priežastimi. Tam ji panaudojo visas monopolizuotas žiniasklaidos priemones. Brutalia propaganda buvo siekiama demoralizuoti „Solidarumą“ ir diskredituoti jį visuomenės akyse. Valstybinė žiniasklaida falsifikavo ir keitė faktus, neretai naudodami ir šovinistinius lozungus. Opozicija karinę diktatūrą vadino „naująja okupacija“ ar „karu su liaudimi“.
Karinės padėties teisinis pagrindas
Galiojusioje Lenkijos konstitucijoje buvo nurodyta, kad valstybėje gali būti įvesta karinė padėtis. Tačiau ši konstitucija ir visas socialistinis ūkininkavimo bei valdymo būdas Lenkijai buvo SSRS primestas prievarta.
Socialistinėje Lenkijoje, kaip ir kitose socialistinėse ir nedemokratiškose valstybėse, žmonės ne tik neturėjo deklaruojamų laisvių, bet faktiškai už įstatymais nedraudžiamus ar net formaliai leistinus veiksmus galėjo būti nubausti.
Karinės padėties paskelbimas 1981 m. gruodžio 13 d
Nepaisant to, kad Solidarumas buvo pasirengęs kompromisams, naktį iš 1981 m. gruodžio 12 į 13 d. kariuomenė ir saugumo organai (Milicja Obywatelska, ZOMO) perėmė faktinę valdžią Lenkijoje. Gruodžio 13 d. apie 1 val. nakties ZOMO visoje šalyje pradėjo opozicijos veikėjų areštų akciją. Gdanske tą pačią dieną buvo suimti visi profsąjungų vadovai. Kariuomenė užėmė svarbiausius pastatus – valstybines įstaigas, radiją, kitas įstaigas. Apie karinės padėties įvedimą per televiziją paskelbė generolas V. Jeruzelskis.
Karinės padėties įvedime dalyvavo apie 70 tūkst. Lenkijos armijos kareivių, 30 tūkst. Vidaus reikalų Ministerijos ir administracijos (lenk. Ministerstwo Spraw Wewnętrznych i Administracji) funkcionierių, miestų gatvėse įvesta apie 1750 tankų ir 1400 šarvuotų mašinų, 500 karinių transporto priemonių, 9 000 automobilių, keletas sraigtasparnių ir transporto lėktuvų eskadrilių. Dvidešimt penki procentai visų pajėgų buvo sukoncentruota Varšuvoje ir jos apylinkėse.
Lenkijos armija pašaukė dešimtis tūkstančių rezervistų, gyventojams uždraudė turėti ginklus, keisti gyvenamąją vietą. Buvo militarizuota daug institucijų (į jas buvo nusiųsta iki 8 000 komisarų, tarp jų 400 resortų, į centrines institucijas), dalis strateginių ūkio sektorių, tokių kaip komunikacija, telekomunikacija, energetika, kasyba ir jūrų uostai, taip pat 129 svarbiausieji fabrikai. Buvo išjungtas telefoninis ryšys, įvesta spaudos cenzūra, taip pat komendanto valanda (nuo 22:00 iki 6:00 valandos), sustabdytas, išskyrus du valstybinius laikraščius, spaudos leidimas, uždaryta valstybės siena, nutraukti civilinės aviacijos skrydžiai.
Lenkijos Saugumo tarnybai veiksmuose prieš opoziciją aktyviai padėjo Vokietijos Demokratinės Respublikos Stasi žvalgyba – operatyvi Stasi grupė buvo įkurta Varšuvoje jau nuo 1980 m. vidurio, po masinių streikų visoje valstybėje bangos. Stasi ir Lenkijos Saugumo veiksmus palaikė ir koordinavo SSRS KGB, kuri jau nuo 1970 m. vidurio veikė Rytų bloko valstybėse, kontroliavo ir neutralizavo opozicinius judėjimus.
Visuomenės pasipriešinimas
Pasipriešinimas karinės padėties įvedimui vyko įvairiomis formomis. Daugelis aktorių ir menininkų boikotavo viešus pasirodymus valstybinėje žiniasklaidoje. Apie 800 žurnalistų buvo atleista iš darbo. Paprasti gyventojai, prieštaravę generolo Voicecho Jaruzelskio politikai, ant drabužių pradėjo nešioti protesto simbolius ar specialiai vėluodavo į darbą, kad tuo pareikštu savo požiūrį (naujais darbo simboliais tapo sraigė ir vėžlys). Ant namų, sunkiai pasiekiamuose vietose atsirado užrašai „Žiema jūsų, pavasaris mūsų“, „Varna erelio nenugalės“ (panašus į varnos pavadinimą buvo karo padėtyje veikusios represinės organizacijos pavadinimo sutrumpinimas WRON). Tokie užrašai specialių brigadų buvo uždažomi ar tiesiog keičiami, pvz., pavadinimas „KOR = Żydzi“ ar „S = $“.
Pasipriešinimo simboliu tapo V ženklas (Viktorija - pergalės simbolis), o populiariu ženklu buvo kiškis, kurio ausų forma sudarė panašų ženklą. Taip pat vystėsi pogrindinis filatelistų judėjimas, prekiavęs Solidarumo pašto ženklais, o iš jų gautomis pajamomis buvo finansuojama opozicija. Buvo net pervadintos gatvės. Naujos Hutos mieste Rožių alėjos gatvė pervadinta į Zomostrasse, taip parodant ZOMO dalinių kovos būdą. Į talpas buvo įpilama lako, kuriuo apipurškus saugumo tarnybos transporto priemonių langus, sumažėdavo jų matomumas; buvo nešiojamos dujokaukės, mažinančios nervus paralyžiuojančių dujų veikimą.
Represijos
Per pirmąją karinės padėties savaitę kalėjimuose ir internavimo vietose buvo uždaryta apie 5 tūkst. žmonių. Iš viso karinės padėties metu buvo internuota apie 10 tūkst. žmonių 49 internavimo vietose visoje šalyje. Tai daugiausiai buvo „Solidarumo“ nariai, patarėjai ir su jais susiję intelektualai bei kiti opozicijos veikėjai. Gruodžio 28 d. kasykloje „Piast“ numalšinus paskutinį streiką, iš darbo išmesta 2 tūkst. darbuotojų. Masiniai atleidimai vyko visoje valstybėje. 1982 m. rugpjūčio 31 d., per antras rugpjūčio susipratimo metines, 34 vaivadijose sulaikyta apie 5 tūkst. žmonių, iš jų trys tūkstančiai stojo pagal įvairius kaltinimus prieš nusižengimų kolegiją, o 126 žmonėms buvo iškeltos baudžiamosios bylos.
Taip pat baustos ir nenorėjusios persitvarkyti organizacijos. 1982 m. kovo 20 d. uždaryta Lenkų žurnalistų sąjunga, 1983 m. – Lenkijos artistų mimų sąjunga, Lenkijos literatų sąjunga, taip pat PEN klubas.
Pačioje Lenkijos jungtinėje darbo partijoje buvo atleidžiami darbuotojai ir uždaromi kai kurie teritoriniai skyriai. Iki gruodžio 20 d. darbą prarado 500 partijos narių ir uždaryta keletas dešimčių teritorinių skyrių. Dažniausiai propagandiniais tikslais buvo areštuoti kai kurie garsūs komunistų veikėjai.
2006 m. Liaudies atminties institutas įvardijo žuvusių karinės padėties metu nuo mirtinų šūvių ar sumušimų per streikus ir manifestacijas 56 asmenis. Bendras žuvusiųjų nuo represijų skaičius per 1981–1983 m. laikotarpį sudaro ne mažiau nei 91 žmogų. Tai nustatė Nepaprastoji Seimo komisija. Ji ištyrė 122 mirties atvejus, kurių priežastimi buvo įtariami milicininkai. Iš viso galima kalbėti apie 100 nužudytųjų.
Kontroversijos dėl karinės padėties įvedimo
Karinės padėties įvedimas vertinamas nevienareikšmiškai. Lenkai šiuo klausimu yra susiskaldę, vyrauja keli požiūriai ir vertinimai.
Istorikų vertinimai
Britų istorikas Normanas Daviesas karinės padėties įvedimą pavadino „netobuliausiu kariniu veiksmu dabartinėje Europos istorijoje„. Pagal Andrzejų Ajnenkielą, tai buvo sui generis karinis žingsnis karine padėtimi. Voiciecho Roškovskio nuomone, “karinė padėtis teisiškai atitiko situaciją“. Andrzejus Friszke tvirtina, kad Lenkijos Seimo sprendimas įvesti karinę padėtį buvo “įstatymų sulaužymas".
Argumentai už karinės padėties įvedimą
Kai kuriais vertinimais, dalis Lenkijos visuomenės pritarė karinės padėties įvedimui. Ankstesni įvykiai Vengrijoje (1956 m. Vengrijos sukilimas), ir Čekoslovakijoje (1968 m. Čekoslovakijos sukilimas) parodė, kad ir šį kartą buvo galimas Varšuvos sutarties šalių įsikišimas. Generolas Voicechas Jaruzelskis tvirtino, kad jei nebūtų įvesta karinė padėtis, tai tikriausiai sovietų armija būtų įvesta į Lenkiją. To patvirtinimui jis pateikia tokius argumentus:
- Brežnevo doktrina 1981 m. įpareigojo visomis priemonėmis palaikyti socialistinius režimus Varšuvos sutarties organizacijos narių teritorijoje. Šias priemones turėjo užtikrinti Sovietų Armija ir kitų socialistinių valstybių - Čekoslovakijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos kariuomenės. Sovietų Armija 1980 m. pradžioje buvo gerai aprūpinta ir apmokyta, nors SSRS intervencija į Afganistaną truputį sumažino jos jėgą; * JAV vyriausybės perspėjimas, kad SSRS armijos įvedimas į Lenkiją sukels daug problemų;
- sovietų valdžios spaudimas pateikti žemėlapius, padėsiančius įvesti į Lenkiją kariuomenę;
- įvairių srovių Lenkijos Jungtinėje Darbo partijoje atsiradimas. Kai kurios nusprendė bent dalinai įdiegti „socializme rinkos elementus“ primenančius Nepo politiką, ar palaipsniui įvesti laisvosios rinkos elementus. Įvedus karinę padėtį, radikaliais metodais buvo susidorota su bandymais pakeisti socialistinį ūkininkavimo būdą;
- Lenkijos Jungtinės Darbo partijos funkcionierių noras išvengti atsakomybės už neefektyvų užsienio paskolų panaudojimą nuo 1970 m., kurios 1981 m. peržengė 20 milijardų dolerių sumą. 1981 m. pavasarį Lenkijos Jungtinės Darbo partijos Centro Komitetas tyrė funkcionierių finansinius piktnaudžiavimus, kas sukėlė kai kurių partijos narių pasipiktinimą. 1981 m. liepos 16 d. komisija pateikė raportą, kuriame buvo kaltinama „klaidomis ir broku partijos funkcionavime“, nurodant pagrindinius kaltininkus ir asmenis, „nesilaikiusius Lenkijos Jungtinės Darbo partijos nuostatų“. Komisijos vadovo raportas buvo paskelbtas tik 1985 m., atšaukus karo padėtį, pogrindžio literatūroje per Literatų Institutą Paryžiuje.
Argumentai prieš karinės padėties įvedimą
Opozicijos veikėjų internavimas, telefoninių pokalbių kontrolė, kariuomenė miesto gatvėse, trukdžiai keliauti (draudimas palikti miestą per komendanto valandą) yra pasikėsinimas į gyventojų laisvę. Be to:
Jokios karinės intervencijos iš Varšuvos sutarties šalių nebuvo, o karinė padėtis buvo įvesta norint išsaugoti Lenkijos Jungtinės Darbo partijos valdžią. 1981 m. gruodžio 8 ir 9 d. ant šalutinio geležinkelio kelio Breste gen. susitiko su maršalu Viktoru Kulikovu ir SSRS vicepremjeru Baibakovu, kurių paprašė karinės pagalbos. Apie tai buvo kalbama gruodžio 10 d. Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Politbiure. Rusai V. Jaruzelskio prašymą atmetė ir pasiūlė problemas su opozicija spręsti patiems.
SSRS intervencija į Afganistaną, pradėta 1979 m. gruodžio 25 d., dar labiau padidino šaltojo karo įtampą ir nubraukė planus sumažinti karinį ginklavimąsi – 1980 m. JAV kongresas neratifikavo susitarimo dėl strateginių ginklų apribojimo. Buvo didelė tikimybė, kad Sovietų armijos įvedimas į Lenkiją sukeltų tokią pačią JAV reakciją. Tai būtų suprasta kaip provokacija, pretekstas pradėti griežtesnes varžybas ir Europoje išdėstyti dar daugiau trumpojo nuotolio raketų.
Karinės padėties įtaka pasauliui
Kai Lenkijoje buvo įvesta karinė padėtis, JAV nusprendė pagreitinti naujos kartos raketų MGM-31 Pershing ir Cruis dislokavimą V. Europoje, o 1983 m. kovo 23 d. JAV prezidentui Ronaldui Reiganui buvo lengviau patvirtinti ir oficialiai paskelbti apie lazerinės sistemos (angl. Strategic Defense Initiative – vadinamosios Strateginės gynybos iniciatyvos) įvedimą, plačiau žinomą „žvaigždžių karų“ programos pavadinimu.
Tai buvo dar viena ginklavimosi varžybų banga, į kurią SSRS jau nesugebėjo atsakyti tokiomis pačiomis technologijomis, ypač informatikos srityje. Ji nepajėgė daugiau didinti išlaidų kariuomenei (karas Afganistane jau ir taip SSRS kainavo apie 100 milijardų JAV dolerių). Paradoksalu tai, kad karinė padėtis, turėjusi išsaugoti Lenkijos Liaudies Respubliką ir socializmą, iš dalies pagreitino SSRS ir viso komunistinio lagerio žlugimą.
Nuorodos lenkų kalba
- V. Jaruzelskis skelbia karinę padėtį (1) Archyvuota kopija 2006-12-01 iš Wayback Machine projekto.
- V. Jaruzelskis skelbia karinę padėtį (2) Archyvuota kopija 2007-06-20 iš Wayback Machine projekto.
- Per karinę padėtį suimtų žmonių svetainė
- 1982 m. gegužės 1 d. manifestacijos Gdanske nuotraukos Archyvuota kopija 2014-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- 1982 m. rugpjūčio 31 d. tragiški įvykiai
- Marija Ščesniak „Eik ir užmušk“ – kasyklos pacifikacijos šūkis 1981 m. gruodžio 16 d.
- Žuvusiųjų per 1981–1983 komuną laiškai
- 100 žuvusiųjų per karinę padėtį laiškai Archyvuota kopija 2008-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- 1982 metai remiantis Lenkijos tyrimo stoties duomenimis Archyvuota kopija 2007-02-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m., Kas yra Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.? Ką reiškia Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karine padetis Lenkijoje 1981 m gruodzio 13 d iki 1983 m liepos 22 d karinio valdymo laikotarpis Lenkijos Liaudies Respublikoje Karinį valdyma įgyvendino kietosios linijos generolo W Jaruzelskio vadovaujama Karine liaudies gelbejimo taryba WRON Karine padetis buvo įvesta po 16 menesiu trukusio streiko privedusio prie Solidarumo lenk Solidarnosc susikurimo ir politinio atlydzio Lenkijoje Pries pat įvedant karine padetį gruodzio 12 d nutarima del jos įvedimo patvirtino Lenkijos parlamentas Nutarimu pavesta Karinei liaudies gelbejimo tarybai palaikyti karine padetį salyje Jega numalsinus opozicija visu pirma profesine sajunga Solidarumas pavyko laikinai stabilizuoti rezima Represiju metu zuvo desimtys zmoniu o iki 10 tukstanciu buvo įkalinti Tankai Varsuvos gatvese karines padeties metuPaskelbimas apie karo padeties įvedima 1981 m Lenkijos parlamentas paskelbe paliaubas tik 1982 m gruodzio 19 d o galutinai karine padetis nutraukta 1983 m liepos 20 d Lenkijos parlamento tos pat dienos sprendimu Karines padeties įvedimo priezastysMaisto kortele Jau astuntojo desimtmecio pradzioje ir ypac jo pabaigoje Lenkijos Liaudies Respublikoje kilo streikai ir susidurimai tarp gyventoju daugiausia darbininku ir komunistinio valdanciojo rezimo Blogejanti salies ekonomine ir socialine padetis kele vis didesnį gyventoju pasipiktinima Ketvirtajame centrinio komiteto plenume vykusiame 1981 m spalio 16 18 d nuosaikus partijos vadovas Stanislavas Kania Stanislaw Kania buvo pakeistas generolu Wojciech Jaruzelski Tuo noreta nuslopinti stiprejusį Lech Walesa bei Tadeusz Mazowiecki vadovaujama profsajungu judejima Solidarnosc kelusį vis rimtesnius socialinio ekonominio ir politinio pobudzio reikalavimus rezimui Tuo metu buvo nuspresta pradeti rengtis galutiniam kariniam smugiui pries opozicija Sį straipsnį ar jo skyriu reiketu perziureti Butina istaisyti gramatines klaidas patikrinti rasyba skyryba stiliu ir pan Istaise pastebetas klaidas istrinkite sį pranesima Oficiali skelbimo priezastis buvo ekonomines situacijos pablogejimas kurio pasekmes buvo plataus vartojimo ir maisto prekiu trukumas bei ju įsigijimo reglamentavimas taip pat energetiniai sunkumai artejant ziemai Taciau tikraja priezastimi tapo komunistinio rezimo valdzios silpnejimas pasireiskes nepriklausomu profsajungu judejimu tokiu kaip Nepriklausoma Savivaldzia Profesine Sajunga Solidarumas kontroles praradimu Skirtingos Lenkijos Jungtines darbo partijos jegos taip pat negalejo susitarti kaip toliau reformuoti socialistine Lenkija Zenkliai sumazejo pasitikejimas komunistu valdzia Pagal Visuomenines Nuomones Tyrimo Centro lenk Osrodek Badania Opinii Publicznej duomenis 1981 m birzelį vyriausybe pasitikejo 24 apklaustu respondentu Lenkijos Jungtine Darbo Partija 6 o Nepriklausoma savivaldzia profesine sajunga Solidarumas palaike net 62 lenku Sovietai įvykius Lenkijoje suprato kaip kontrrevoliucinį perversma Del to pagrindiniu argumentu karinei padeciai įvesti tapo galima kitu Varsuvos sutarties pakto valstybiu karine intervencija Sios intervencijos gresmeje vyko 1981 m vasaros Lenkijos komunistu derybos su sovietais Taciau 1981 m gruodzio 13 d nebuvo pastebeti jokie kariniu pajegu judejimai taip pat kokie nors padideje radijo pokalbiai Varsuvos sutarties valstybese Pranesima apie nepadidejusius radijo pokalbius pateike NATO Generalinis sekretorius Josepas Lungsas 1981 m gruodzio 13 d apie 16 00 NATO bustineje Briuselyje apie 4 20 ryto JAV departamentas isleido komunikata kuriame patvirtino kad nenustatytas joks Sovietu armijos judejimas Dar gruodzio 10 d per Sovietu Sajungos Komunistu partijos Politbiuro pasitarima SSRS Vyriausybe patvirtino kad intervencija į Lenkija yra laikoma paskutiniu zingsniu zengtinu tuo atveju jei lenku saugumo pajegos kariuomene ir Lenkijos Jungtine darbo partija negaletu susitvarkyti su situacija Dar buvo bijoma antikomunistinio perversmo Lenkijos armijoje Per debatus pries intervencija pasisake įtakingas SSKP Politbiuro narys Jurijus Andropovas Negalime rizikuoti Neplanuojame kariuomenes įvedineti į Lenkija Tai yra pagrįsta nuostata ir turime mes jos laikytis iki galo Nezinau kaip pasisuks reikalai Lenkijoje bet jei net Lenkija taps vadovaujama Solidarumo tai bus tik tiek O jei pries Sovietu Sajunga kapitalistines valstybes panaudos įvairias ekonomines ir politines sankcijas mums bus labai sunku Turime rupintis savo krastu stiprinti Sovietu Sajunga Tai musu pagrindine linija Sovietu Sajungos Komunistu partijos Politbiuro 1981 m gruodzio 10 d posedzio protokolas SSRS jau nuo 1980 m vidurio verte Lenkija spresti problemas Lenkijos armijos ir saugumo pajegomis nes pati tuo metu vykde brangia karine kampanija Afganistane Lenkijos komunistu valdzia opozicija įvardijo karines padeties įvedimo priezastimi Tam ji panaudojo visas monopolizuotas ziniasklaidos priemones Brutalia propaganda buvo siekiama demoralizuoti Solidaruma ir diskredituoti jį visuomenes akyse Valstybine ziniasklaida falsifikavo ir keite faktus neretai naudodami ir sovinistinius lozungus Opozicija karine diktatura vadino naujaja okupacija ar karu su liaudimi Karines padeties teisinis pagrindasGaliojusioje Lenkijos konstitucijoje buvo nurodyta kad valstybeje gali buti įvesta karine padetis Taciau si konstitucija ir visas socialistinis ukininkavimo bei valdymo budas Lenkijai buvo SSRS primestas prievarta Socialistineje Lenkijoje kaip ir kitose socialistinese ir nedemokratiskose valstybese zmones ne tik neturejo deklaruojamu laisviu bet faktiskai uz įstatymais nedraudziamus ar net formaliai leistinus veiksmus galejo buti nubausti Karines padeties paskelbimas 1981 m gruodzio 13 dMinimos 25 osios karines padeties Lenkijoje metines Varsuva Nepaisant to kad Solidarumas buvo pasirenges kompromisams naktį is 1981 m gruodzio 12 į 13 d kariuomene ir saugumo organai Milicja Obywatelska ZOMO pereme faktine valdzia Lenkijoje Gruodzio 13 d apie 1 val nakties ZOMO visoje salyje pradejo opozicijos veikeju arestu akcija Gdanske ta pacia diena buvo suimti visi profsajungu vadovai Kariuomene uzeme svarbiausius pastatus valstybines įstaigas radija kitas įstaigas Apie karines padeties įvedima per televizija paskelbe generolas V Jeruzelskis Karines padeties įvedime dalyvavo apie 70 tukst Lenkijos armijos kareiviu 30 tukst Vidaus reikalu Ministerijos ir administracijos lenk Ministerstwo Spraw Wewnetrznych i Administracji funkcionieriu miestu gatvese įvesta apie 1750 tanku ir 1400 sarvuotu masinu 500 kariniu transporto priemoniu 9 000 automobiliu keletas sraigtasparniu ir transporto lektuvu eskadriliu Dvidesimt penki procentai visu pajegu buvo sukoncentruota Varsuvoje ir jos apylinkese Lenkijos armija pasauke desimtis tukstanciu rezervistu gyventojams uzdraude tureti ginklus keisti gyvenamaja vieta Buvo militarizuota daug instituciju į jas buvo nusiusta iki 8 000 komisaru tarp ju 400 resortu į centrines institucijas dalis strateginiu ukio sektoriu tokiu kaip komunikacija telekomunikacija energetika kasyba ir juru uostai taip pat 129 svarbiausieji fabrikai Buvo isjungtas telefoninis rysys įvesta spaudos cenzura taip pat komendanto valanda nuo 22 00 iki 6 00 valandos sustabdytas isskyrus du valstybinius laikrascius spaudos leidimas uzdaryta valstybes siena nutraukti civilines aviacijos skrydziai Lenkijos Saugumo tarnybai veiksmuose pries opozicija aktyviai padejo Vokietijos Demokratines Respublikos Stasi zvalgyba operatyvi Stasi grupe buvo įkurta Varsuvoje jau nuo 1980 m vidurio po masiniu streiku visoje valstybeje bangos Stasi ir Lenkijos Saugumo veiksmus palaike ir koordinavo SSRS KGB kuri jau nuo 1970 m vidurio veike Rytu bloko valstybese kontroliavo ir neutralizavo opozicinius judejimus Visuomenes pasipriesinimasPasipriesinimas karines padeties įvedimui vyko įvairiomis formomis Daugelis aktoriu ir menininku boikotavo viesus pasirodymus valstybineje ziniasklaidoje Apie 800 zurnalistu buvo atleista is darbo Paprasti gyventojai priestarave generolo Voicecho Jaruzelskio politikai ant drabuziu pradejo nesioti protesto simbolius ar specialiai veluodavo į darba kad tuo pareikstu savo poziurį naujais darbo simboliais tapo sraige ir vezlys Ant namu sunkiai pasiekiamuose vietose atsirado uzrasai Ziema jusu pavasaris musu Varna erelio nenugales panasus į varnos pavadinima buvo karo padetyje veikusios represines organizacijos pavadinimo sutrumpinimas WRON Tokie uzrasai specialiu brigadu buvo uzdazomi ar tiesiog keiciami pvz pavadinimas KOR Zydzi ar S Pasipriesinimo simboliu tapo V zenklas Viktorija pergales simbolis o populiariu zenklu buvo kiskis kurio ausu forma sudare panasu zenkla Taip pat vystesi pogrindinis filatelistu judejimas prekiaves Solidarumo pasto zenklais o is ju gautomis pajamomis buvo finansuojama opozicija Buvo net pervadintos gatves Naujos Hutos mieste Roziu alejos gatve pervadinta į Zomostrasse taip parodant ZOMO daliniu kovos buda Į talpas buvo įpilama lako kuriuo apipurskus saugumo tarnybos transporto priemoniu langus sumazedavo ju matomumas buvo nesiojamos dujokaukes mazinancios nervus paralyziuojanciu duju veikima RepresijosVienkartinis leidimas leidziantis per sventes isvaziuoti is miesto Karines padeties laikotarpio cenzuruota telegrama Per pirmaja karines padeties savaite kalejimuose ir internavimo vietose buvo uzdaryta apie 5 tukst zmoniu Is viso karines padeties metu buvo internuota apie 10 tukst zmoniu 49 internavimo vietose visoje salyje Tai daugiausiai buvo Solidarumo nariai patarejai ir su jais susije intelektualai bei kiti opozicijos veikejai Gruodzio 28 d kasykloje Piast numalsinus paskutinį streika is darbo ismesta 2 tukst darbuotoju Masiniai atleidimai vyko visoje valstybeje 1982 m rugpjucio 31 d per antras rugpjucio susipratimo metines 34 vaivadijose sulaikyta apie 5 tukst zmoniu is ju trys tukstanciai stojo pagal įvairius kaltinimus pries nusizengimu kolegija o 126 zmonems buvo iskeltos baudziamosios bylos Taip pat baustos ir nenorejusios persitvarkyti organizacijos 1982 m kovo 20 d uzdaryta Lenku zurnalistu sajunga 1983 m Lenkijos artistu mimu sajunga Lenkijos literatu sajunga taip pat PEN klubas Pacioje Lenkijos jungtineje darbo partijoje buvo atleidziami darbuotojai ir uzdaromi kai kurie teritoriniai skyriai Iki gruodzio 20 d darba prarado 500 partijos nariu ir uzdaryta keletas desimciu teritoriniu skyriu Dazniausiai propagandiniais tikslais buvo arestuoti kai kurie garsus komunistu veikejai 2006 m Liaudies atminties institutas įvardijo zuvusiu karines padeties metu nuo mirtinu suviu ar sumusimu per streikus ir manifestacijas 56 asmenis Bendras zuvusiuju nuo represiju skaicius per 1981 1983 m laikotarpį sudaro ne maziau nei 91 zmogu Tai nustate Nepaprastoji Seimo komisija Ji istyre 122 mirties atvejus kuriu priezastimi buvo įtariami milicininkai Is viso galima kalbeti apie 100 nuzudytuju Kontroversijos del karines padeties įvedimoKarines padeties įvedimas vertinamas nevienareiksmiskai Lenkai siuo klausimu yra susiskalde vyrauja keli poziuriai ir vertinimai Istoriku vertinimai Britu istorikas Normanas Daviesas karines padeties įvedima pavadino netobuliausiu kariniu veiksmu dabartineje Europos istorijoje Pagal Andrzeju Ajnenkiela tai buvo sui generis karinis zingsnis karine padetimi Voiciecho Roskovskio nuomone karine padetis teisiskai atitiko situacija Andrzejus Friszke tvirtina kad Lenkijos Seimo sprendimas įvesti karine padetį buvo įstatymu sulauzymas Argumentai uz karines padeties įvedima Kai kuriais vertinimais dalis Lenkijos visuomenes pritare karines padeties įvedimui Ankstesni įvykiai Vengrijoje 1956 m Vengrijos sukilimas ir Cekoslovakijoje 1968 m Cekoslovakijos sukilimas parode kad ir sį karta buvo galimas Varsuvos sutarties saliu įsikisimas Generolas Voicechas Jaruzelskis tvirtino kad jei nebutu įvesta karine padetis tai tikriausiai sovietu armija butu įvesta į Lenkija To patvirtinimui jis pateikia tokius argumentus Breznevo doktrina 1981 m įpareigojo visomis priemonemis palaikyti socialistinius rezimus Varsuvos sutarties organizacijos nariu teritorijoje Sias priemones turejo uztikrinti Sovietu Armija ir kitu socialistiniu valstybiu Cekoslovakijos Vokietijos Demokratines Respublikos kariuomenes Sovietu Armija 1980 m pradzioje buvo gerai aprupinta ir apmokyta nors SSRS intervencija į Afganistana truputį sumazino jos jega JAV vyriausybes perspejimas kad SSRS armijos įvedimas į Lenkija sukels daug problemu sovietu valdzios spaudimas pateikti zemelapius padesiancius įvesti į Lenkija kariuomene įvairiu sroviu Lenkijos Jungtineje Darbo partijoje atsiradimas Kai kurios nusprende bent dalinai įdiegti socializme rinkos elementus primenancius Nepo politika ar palaipsniui įvesti laisvosios rinkos elementus Įvedus karine padetį radikaliais metodais buvo susidorota su bandymais pakeisti socialistinį ukininkavimo buda Lenkijos Jungtines Darbo partijos funkcionieriu noras isvengti atsakomybes uz neefektyvu uzsienio paskolu panaudojima nuo 1970 m kurios 1981 m perzenge 20 milijardu doleriu suma 1981 m pavasarį Lenkijos Jungtines Darbo partijos Centro Komitetas tyre funkcionieriu finansinius piktnaudziavimus kas sukele kai kuriu partijos nariu pasipiktinima 1981 m liepos 16 d komisija pateike raporta kuriame buvo kaltinama klaidomis ir broku partijos funkcionavime nurodant pagrindinius kaltininkus ir asmenis nesilaikiusius Lenkijos Jungtines Darbo partijos nuostatu Komisijos vadovo raportas buvo paskelbtas tik 1985 m atsaukus karo padetį pogrindzio literaturoje per Literatu Instituta Paryziuje Argumentai pries karines padeties įvedima Opozicijos veikeju internavimas telefoniniu pokalbiu kontrole kariuomene miesto gatvese trukdziai keliauti draudimas palikti miesta per komendanto valanda yra pasikesinimas į gyventoju laisve Be to Jokios karines intervencijos is Varsuvos sutarties saliu nebuvo o karine padetis buvo įvesta norint issaugoti Lenkijos Jungtines Darbo partijos valdzia 1981 m gruodzio 8 ir 9 d ant salutinio gelezinkelio kelio Breste gen susitiko su marsalu Viktoru Kulikovu ir SSRS vicepremjeru Baibakovu kuriu paprase karines pagalbos Apie tai buvo kalbama gruodzio 10 d Sovietu Sajungos Komunistu partijos Politbiure Rusai V Jaruzelskio prasyma atmete ir pasiule problemas su opozicija spresti patiems SSRS intervencija į Afganistana pradeta 1979 m gruodzio 25 d dar labiau padidino saltojo karo įtampa ir nubrauke planus sumazinti karinį ginklavimasi 1980 m JAV kongresas neratifikavo susitarimo del strateginiu ginklu apribojimo Buvo didele tikimybe kad Sovietu armijos įvedimas į Lenkija sukeltu tokia pacia JAV reakcija Tai butu suprasta kaip provokacija pretekstas pradeti grieztesnes varzybas ir Europoje isdestyti dar daugiau trumpojo nuotolio raketu Karines padeties įtaka pasauliuiKai Lenkijoje buvo įvesta karine padetis JAV nusprende pagreitinti naujos kartos raketu MGM 31 Pershing ir Cruis dislokavima V Europoje o 1983 m kovo 23 d JAV prezidentui Ronaldui Reiganui buvo lengviau patvirtinti ir oficialiai paskelbti apie lazerines sistemos angl Strategic Defense Initiative vadinamosios Strategines gynybos iniciatyvos įvedima placiau zinoma zvaigzdziu karu programos pavadinimu Tai buvo dar viena ginklavimosi varzybu banga į kuria SSRS jau nesugebejo atsakyti tokiomis paciomis technologijomis ypac informatikos srityje Ji nepajege daugiau didinti islaidu kariuomenei karas Afganistane jau ir taip SSRS kainavo apie 100 milijardu JAV doleriu Paradoksalu tai kad karine padetis turejusi issaugoti Lenkijos Liaudies Respublika ir socializma is dalies pagreitino SSRS ir viso komunistinio lagerio zlugima Nuorodos lenku kalbaVikiteka Karine padetis Lenkijoje 1981 1983 m vaizdine ir garsine medziagaV Jaruzelskis skelbia karine padetį 1 Archyvuota kopija 2006 12 01 is Wayback Machine projekto V Jaruzelskis skelbia karine padetį 2 Archyvuota kopija 2007 06 20 is Wayback Machine projekto Per karine padetį suimtu zmoniu svetaine 1982 m geguzes 1 d manifestacijos Gdanske nuotraukos Archyvuota kopija 2014 02 07 is Wayback Machine projekto 1982 m rugpjucio 31 d tragiski įvykiai Marija Scesniak Eik ir uzmusk kasyklos pacifikacijos sukis 1981 m gruodzio 16 d Zuvusiuju per 1981 1983 komuna laiskai 100 zuvusiuju per karine padetį laiskai Archyvuota kopija 2008 04 13 is Wayback Machine projekto 1982 metai remiantis Lenkijos tyrimo stoties duomenimis Archyvuota kopija 2007 02 07 is Wayback Machine projekto