Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie istorinį regioną Apie nepripažintą valstybę šiame regione skaitykite straipsnyje Arcacho Respublika
Kalnų Karabachas
- Šis straipsnis apie istorinį regioną. Apie nepripažintą valstybę šiame regione skaitykite straipsnyje Arcacho Respublika.
| Armėnijos istorinis regionas Dağlıq Qarabağ / Արցախ | |
|---|---|
| Šalis | Arcacho Respublika |
| Tautos | armėnai, azeriai |
| Valstybės | Arcacho karalystė, Chačeno kunigaikštystė, Karabacho chanatas |
| Miestai | Stepanakertas, Šuša |
Kalnų Karabachas (azer. Dağlıq Qarabağ, arm. Լեռնային Ղարաբաղ, Leṙnayin Ġarabaġ) – regionas pietvakarių Azerbaidžane tarp Žemutinio Karabacho ir Siuniko srities, Karabacho kalnyno šiaurės rytinėje pusėje. Vietos armėnai jį vadina Arcachu (Արցախ).
Nuo 1991 m. Kalnų Karabachas yra ginčijama teritorija, tarptautinės bendruomenės pripažįstama Azerbaidžano dalimi. Didelę dalį jo nominaliai sudaro (4,4 tūkst. kv. km plotas). 2002 m. čia buvo 144 300 gyventojų.
Didžiąją dalį regiono iki 2023 m. valdė Kalnų Karabacho Respublika, kuri buvo de facto nepriklausomas politinis darinys, dominuojamas armėnų etninės grupės ir sukurtas Azerbaidžano TSR Kalnų Karabacho autonominės srities pagrindu. Azerbaidžanas regiono nekontroliavo nuo pradžios 1988 m. Po pabaigos 1994 m. Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybių atstovai veda taikos derybas, kurioms tarpininkauja .
Geografija
Istorinis regionas apima 8 223 kv. km plotą.
Regionas - ryčiausias Armėnijos kalnyno pakraštys, todėl Kalnų Karabachas daugiausia kalnuotas ir miškingas. Vakaruose ir pietuose Kalnų Karabachas pereina į stepingas žemumas. Vakaruose nuo jo yra (Arano dalis), kur vyrauja stepinė gamta, besitęsianti iki pat Kuros upės, o pietuose regoną uždaro Araso upė, už kurios prasideda Pietų Azerbaidžanas.
Vakarinė Kalnų Karabacho riba sutampa su Akeros upe. Už jos prasideda kitas kalnų regionas - Siunikas. Šiaurėje regioną uždaro Murovdago/Mravo kalnynas. Už jo šiaurės rytuose yra Arano žemumos (su didžiausiu miestu Gandža).
Topografiškai visa teritorija sutampa su Mažojo Kaukazo pietine atkarpa, ir regiono stuburą sudaro Karabacho kalnagūbris. Jį į kelias dalis dalina upės, kurios suteka į Kurą arba Arasą.
Istoriškai Kalnų Karabachas dalinamas į mažesnius kultūrinius-etninius vienetus. Senovėje (pirmaisiais mūsų eros amžiais) kraštas buvo dalinamas į 12 gavarų, o nuo XV a. susiformavo 5 teritoriniai vienetai:
- (senovės ) - šiauriausia ir labiausiai kalnuota dalis Murovdago kalnyne;
- (senovės , ir ) - Tertero upės baseinas. Svarbiausios gyvenvietės čia yra Aterkas, ;
- Chačenas (senovės , , ir ) - upės baseinas. Svarbiausios gyvenvietės čia yra Stepanakertas, Mardakertas, Askeranas;
- (senovės ) - Teritorija tarp Karkaro šiaurėje ir pietuose. Svarbiausios gyvenvietės čia yra Fiuzuli, ;
- (senovės ir ) - Išchano ir baseinas regiono pietuose. Svarbiausia gyvenvietė čia yra Hadrutas. Senovėje buvo ;
Istorija
Arcachas
Kalnų Karabachas patenka į teritoriją, kurioje buvo paplitusi archeologinė Kuros-Arakso kultūra, buvusi tarp Kuros ir Arakso upių.
Seniausi regiono gyventojai buvo įvairios autochtoninės ir migrantų gentys, daugiausia ne indoeuropiečiai. Regioną nuo maždaug VI a. pr. m. e. ėmė kolonizuoti armėnai. Regioną įjungus į Armėnijos karalystę, regionas buvo pavadintas Arcachu ir čia sukurta atskira administracinė provincija, egzistavusi iki IV a. Tada regionas buvo prijungtas prie Kaukazo Albanijos, tačiau tautinė sudėtis nepasikeitė, nes daugumą čia sudarė armėnai, ir regionas buvo vienu iš armėnų krikščionybės centrų.
VII a. regioną prijungus prie Kalifato, vietos gyventojai išlaikė savo religiją, t. y. Krikščionybę, o Kalifatui silpstant, čia susikūrė krikščioniškos kunigaikštystės.
Tiurkizacija ir islamizacija
Nuo XI a. regioną valdė įvairios tiurkiškos musulmonų valstybės: Seldžiukų sultonatas, Ilchanatas, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, Safavidai. Per šį laikotarpį regioną siekta islamizuoti ir tiurkizuoti, jam prigijo tiurkiškas pavadinimas Kalnų Karabachas. Nepaisant to, XIX a. regiono didžioji gyventojų dauguma buvo krikščionys armėnai, o jų naudojamas dialektas (Arcacho tarmė) buvo laikomas bendriniu visos armėnų kalbos dialektu.
XIX a. regionas priklausė Rusijos imperijai, , t. y. buvo administruojamas iš dab. Azerbaidžano miesto Gandžos. Tai nulėmė vėlesnius azerbaidžaniečių interesus regione: 1917 m. Užkaukazėje formuojantis nepriklausomoms valstybėms, naujai atsiradęs Azerbaidžanas, gavęs tarptautinį pritarimą, paskelbė regioną savo dalimi ir taip sukėlė vietos armėnų pasipriešinimą, kuris peraugo į 1920 m. Kalnų Karabacho karą. Jį baigė Užkaukazę okupavusi TSRS, kuri Kalnų Karabachą priskyrė Azerbaidžanui ir jame suformavo Kalnų Karabacho autonominę sritį, nors tuo metu 92 proc. srities gyventojų sudarė armėnai.
Konfliktas
XX a. devintajame dešimtmetyje, Michailo Gorbačiovo perestroikos reformų fone Armėnijoje susikūrė ekologinis judėjimas peraugo į politinį. Susikūręs kaltino Azerbaidžaną kultūriniu genocidu Karabache bei siekė Kalnų Karabacho suvienijimo su Armėnija. 1988 m. Kalnų Karabacho armėnai surengė balsavimą už susijungimą su Armėnija, o Sumgaite buvo surengtos armėnų žudynės, kurias inspiravo Azerbaidžano valdžia. M. Gorbačiovo pastangos sustabdyti konfliktą buvo nesėkmingos - 1988 m. pabaigoje suimti Karabacho komiteto nariai buvo paleisti ir įkūrė politinę organizaciją - Armėnijos Nacionalinį Judėjimą. 1989 m. M. Gorbačiovas įvedė tiesioginį Kalnų Karabacho valdymą iš Maskvos. Armėnijos Aukščiausioji Taryba į tai atsakė paskelbdama Karabachą "suvienytos Armėnijos respublikos" dalimi. 1991 m. Armėnijos Nacionalinis Judėjimas tapo dominuojančia politine jėga Armėnijoje, o apie 1992 m. metus konfliktas Karabache sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusių nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais. Iš Kalnų Karabacho ir kitų armėnų užimtų Azerbaidžano teritorijų buvo priversti pasitraukti ir musulmonai kurdai.
Karas oficialiai nėra baigtas. Tais pačiais metais ESBO sudarė vadinamąją Minsko Grupę, sudarytą iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Švedijos, Turkijos ir JAV atstovų, kurie ligi šiol stengiasi išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą. 1993 metais Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliucijas Nr. 822, 853, 874 ir 884, kuriose teigiama, kad armėnai okupavo azerbaidžaniečių žemes ir vykdė neteisingą karą prieš Azerbaidžaną ir jo teritorinį vientisumą. JT rezoliucijos Kalnų Karabachą pripažino nedaloma Azerbaidžano teritorija. 1994 m. tarp šalių įtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.
Kalnų Karabachas – strategiškai svarbus rajonas. Už kelių kilometrų nuo konflikto zonos eina pagrindinis naftotiekis, jungiantis Kaspijos jūroje esančius naftos telkinius su pasaulio rinkomis.
2020 m. rugsėjo 27 d. šiame regione vėl atsinaujino nauji kariniai susirėmimai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Armėnija ir Kalnų Karabacho Respublika tuo metu paskelbė ir visišką karinę mobilizaciją. Kitą dieną dalinė karinė mobilizacija paskelbta Azerbaidžane. Lapkričio 9 d. susitarta dėl taikos tarpininkaujant Rusijai po to kai armėnų pajėgos prarado Šušos miesto ir kitų gyvenviečių kontrolę.
2023 m. rugsėjo 18 d. Azerbaidžanas atnaujino karinius veiksmus šioje teritorijoje. Pasak Azerbaidžano gynybos ministerijos pranešimo, šalis pradėjo „antiteroristines operacijas, siekiant atstatyti konstitucinę tvarką nuginkluojant ir priverčiant atsitraukti armėnų karinius dalinius“.
Galerija
Išnašos
- „General Assembly adopts resolution reaffirming territorial integrity of Azerbaijan, demanding withdrawal of all Armenian forces“. United Nations. 14 March 2008. Nuoroda tikrinta 30 Aug 2015.
- Nagorno-Karabach. In: Britanica Concise Encyclopedia, 2016. P.1322.
- Robert H. Hewsen. "The Meliks of Eastern Armenia: A Preliminary Study". Revue des études arméniennes. NS: IX, 1972, pp. 288.
- Robert H. Hewsen, Armenia: A Historical Atlas. The University of Chicago Press, 2001, p. 264. ISBN 978-0-226-33228-4
- Armenia. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An encyclopedia. Vol. I., P.76.
- Armenians in Russia and the USSR. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. Vol.1., 2005.-P.80.
- Armenia. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An encyclopedia. Vol. I., P.77.
- Kurds. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. Vol.2., 2005.-P.636
- Armenia and Azerbaijan fight over disputed Nagorno-Karabakh
- Partial mobilization announced in Azerbaijan
- Al Jazeera, Armenia, Azerbaijan, Russia sign deal to end Nagorno-Karabakh war, 9 Nov 2020
- Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją Kalnų Karabache: pranešama apie pirmąsias aukas
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalnų Karabachas, Kas yra Kalnų Karabachas? Ką reiškia Kalnų Karabachas?
Sis straipsnis apie istorinį regiona Apie nepripazinta valstybe siame regione skaitykite straipsnyje Arcacho Respublika Armenijos istorinis regionas Dagliq Qarabag ԱրցախSalis Arcacho RespublikaTautos armenai azeriaiValstybes Arcacho karalyste Chaceno kunigaikstyste Karabacho chanatasMiestai Stepanakertas Susa Kalnu Karabachas azer Dagliq Qarabag arm Լեռնային Ղարաբաղ Leṙnayin Ġarabaġ regionas pietvakariu Azerbaidzane tarp Zemutinio Karabacho ir Siuniko srities Karabacho kalnyno siaures rytineje puseje Vietos armenai jį vadina Arcachu Արցախ Nuo 1991 m Kalnu Karabachas yra gincijama teritorija tarptautines bendruomenes pripazįstama Azerbaidzano dalimi Didele dalį jo nominaliai sudaro 4 4 tukst kv km plotas 2002 m cia buvo 144 300 gyventoju Didziaja dalį regiono iki 2023 m valde Kalnu Karabacho Respublika kuri buvo de facto nepriklausomas politinis darinys dominuojamas armenu etnines grupes ir sukurtas Azerbaidzano TSR Kalnu Karabacho autonomines srities pagrindu Azerbaidzanas regiono nekontroliavo nuo pradzios 1988 m Po pabaigos 1994 m Armenijos ir Azerbaidzano vyriausybiu atstovai veda taikos derybas kurioms tarpininkauja GeografijaKalnu Karabachas raudonas Karabacho baltas sudetyjeKalnu Karabacho topografija Istorinis regionas apima 8 223 kv km plota Regionas ryciausias Armenijos kalnyno pakrastys todel Kalnu Karabachas daugiausia kalnuotas ir miskingas Vakaruose ir pietuose Kalnu Karabachas pereina į stepingas zemumas Vakaruose nuo jo yra Arano dalis kur vyrauja stepine gamta besitesianti iki pat Kuros upes o pietuose regona uzdaro Araso upe uz kurios prasideda Pietu Azerbaidzanas Vakarine Kalnu Karabacho riba sutampa su Akeros upe Uz jos prasideda kitas kalnu regionas Siunikas Siaureje regiona uzdaro Murovdago Mravo kalnynas Uz jo siaures rytuose yra Arano zemumos su didziausiu miestu Gandza Topografiskai visa teritorija sutampa su Mazojo Kaukazo pietine atkarpa ir regiono stubura sudaro Karabacho kalnagubris Jį į kelias dalis dalina upes kurios suteka į Kura arba Arasa Istoriskai Kalnu Karabachas dalinamas į mazesnius kulturinius etninius vienetus Senoveje pirmaisiais musu eros amziais krastas buvo dalinamas į 12 gavaru o nuo XV a susiformavo 5 teritoriniai vienetai senoves siauriausia ir labiausiai kalnuota dalis Murovdago kalnyne senoves ir Tertero upes baseinas Svarbiausios gyvenvietes cia yra Aterkas Chacenas senoves ir upes baseinas Svarbiausios gyvenvietes cia yra Stepanakertas Mardakertas Askeranas senoves Teritorija tarp Karkaro siaureje ir pietuose Svarbiausios gyvenvietes cia yra Fiuzuli senoves ir Ischano ir baseinas regiono pietuose Svarbiausia gyvenviete cia yra Hadrutas Senoveje buvo IstorijaPagrindinis straipsnis Kalnu Karabacho istorija Arcachas Pagrindinis straipsnis Arcachas Kalnu Karabachas patenka į teritorija kurioje buvo paplitusi archeologine Kuros Arakso kultura buvusi tarp Kuros ir Arakso upiu Seniausi regiono gyventojai buvo įvairios autochtonines ir migrantu gentys daugiausia ne indoeuropieciai Regiona nuo mazdaug VI a pr m e eme kolonizuoti armenai Regiona įjungus į Armenijos karalyste regionas buvo pavadintas Arcachu ir cia sukurta atskira administracine provincija egzistavusi iki IV a Tada regionas buvo prijungtas prie Kaukazo Albanijos taciau tautine sudetis nepasikeite nes dauguma cia sudare armenai ir regionas buvo vienu is armenu krikscionybes centru VII a regiona prijungus prie Kalifato vietos gyventojai islaike savo religija t y Krikscionybe o Kalifatui silpstant cia susikure krikscioniskos kunigaikstystes Tiurkizacija ir islamizacija Nuo XI a regiona valde įvairios tiurkiskos musulmonu valstybes Seldziuku sultonatas Ilchanatas Timuridai Kara Kojunlu Ak Kojunlu Safavidai Per sį laikotarpį regiona siekta islamizuoti ir tiurkizuoti jam prigijo tiurkiskas pavadinimas Kalnu Karabachas Nepaisant to XIX a regiono didzioji gyventoju dauguma buvo krikscionys armenai o ju naudojamas dialektas Arcacho tarme buvo laikomas bendriniu visos armenu kalbos dialektu Azerbaidzano TSR Kalnu Karabachas 1921 1991 XIX a regionas priklause Rusijos imperijai t y buvo administruojamas is dab Azerbaidzano miesto Gandzos Tai nuleme velesnius azerbaidzanieciu interesus regione 1917 m Uzkaukazeje formuojantis nepriklausomoms valstybems naujai atsirades Azerbaidzanas gaves tarptautinį pritarima paskelbe regiona savo dalimi ir taip sukele vietos armenu pasipriesinima kuris peraugo į 1920 m Kalnu Karabacho kara Jį baige Uzkaukaze okupavusi TSRS kuri Kalnu Karabacha priskyre Azerbaidzanui ir jame suformavo Kalnu Karabacho autonomine sritį nors tuo metu 92 proc srities gyventoju sudare armenai Konfliktas XX a devintajame desimtmetyje Michailo Gorbaciovo perestroikos reformu fone Armenijoje susikure ekologinis judejimas peraugo į politinį Susikures kaltino Azerbaidzana kulturiniu genocidu Karabache bei sieke Kalnu Karabacho suvienijimo su Armenija 1988 m Kalnu Karabacho armenai surenge balsavima uz susijungima su Armenija o Sumgaite buvo surengtos armenu zudynes kurias inspiravo Azerbaidzano valdzia M Gorbaciovo pastangos sustabdyti konflikta buvo nesekmingos 1988 m pabaigoje suimti Karabacho komiteto nariai buvo paleisti ir įkure politine organizacija Armenijos Nacionalinį Judejima 1989 m M Gorbaciovas įvede tiesioginį Kalnu Karabacho valdyma is Maskvos Armenijos Auksciausioji Taryba į tai atsake paskelbdama Karabacha suvienytos Armenijos respublikos dalimi 1991 m Armenijos Nacionalinis Judejimas tapo dominuojancia politine jega Armenijoje o apie 1992 m metus konfliktas Karabache sustiprejo ir peraugo į tikra Azerbaidzano ir Armenijos jau tapusiu nepriklausomomis respublikomis kara nusinesusį apie 35 tukst gyvybiu Simtai tukstanciu azerbaidzanieciu tapo pabegeliais Is Kalnu Karabacho ir kitu armenu uzimtu Azerbaidzano teritoriju buvo priversti pasitraukti ir musulmonai kurdai Karas oficialiai nera baigtas Tais paciais metais ESBO sudare vadinamaja Minsko Grupe sudaryta is Armenijos Azerbaidzano Baltarusijos Cekijos Prancuzijos Vokietijos Italijos Rusijos Svedijos Turkijos ir JAV atstovu kurie ligi siol stengiasi isspresti Kalnu Karabacho konflikta 1993 metais Jungtiniu Tautu Organizacija prieme rezoliucijas Nr 822 853 874 ir 884 kuriose teigiama kad armenai okupavo azerbaidzanieciu zemes ir vykde neteisinga kara pries Azerbaidzana ir jo teritorinį vientisuma JT rezoliucijos Kalnu Karabacha pripazino nedaloma Azerbaidzano teritorija 1994 m tarp saliu įtvirtintos neoficialios paliaubos kuriomis Karabacho armenai kontroliuoja didele dalį Azerbaidzano teritorijos ir yra paskelbe nepriklausomybe kuri nera pripazinta tarptautiniu mastu Kalnu Karabachas strategiskai svarbus rajonas Uz keliu kilometru nuo konflikto zonos eina pagrindinis naftotiekis jungiantis Kaspijos juroje esancius naftos telkinius su pasaulio rinkomis 2020 m rugsejo 27 d siame regione vel atsinaujino nauji kariniai susiremimai tarp Armenijos ir Azerbaidzano Armenija ir Kalnu Karabacho Respublika tuo metu paskelbe ir visiska karine mobilizacija Kita diena daline karine mobilizacija paskelbta Azerbaidzane Lapkricio 9 d susitarta del taikos tarpininkaujant Rusijai po to kai armenu pajegos prarado Susos miesto ir kitu gyvenvieciu kontrole 2023 m rugsejo 18 d Azerbaidzanas atnaujino karinius veiksmus sioje teritorijoje Pasak Azerbaidzano gynybos ministerijos pranesimo salis pradejo antiteroristines operacijas siekiant atstatyti konstitucine tvarka nuginkluojant ir priverciant atsitraukti armenu karinius dalinius GalerijaIsnasos General Assembly adopts resolution reaffirming territorial integrity of Azerbaijan demanding withdrawal of all Armenian forces United Nations 14 March 2008 Nuoroda tikrinta 30 Aug 2015 Nagorno Karabach In Britanica Concise Encyclopedia 2016 P 1322 Robert H Hewsen The Meliks of Eastern Armenia A Preliminary Study Revue des etudes armeniennes NS IX 1972 pp 288 Robert H Hewsen Armenia A Historical Atlas The University of Chicago Press 2001 p 264 ISBN 978 0 226 33228 4 Armenia In Bernard A Cook ed Europe since 1945 An encyclopedia Vol I P 76 Armenians in Russia and the USSR In Dinah L Shelton ed Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity Vol 1 2005 P 80 Armenia In Bernard A Cook ed Europe since 1945 An encyclopedia Vol I P 77 Kurds In Dinah L Shelton ed Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity Vol 2 2005 P 636 Armenia and Azerbaijan fight over disputed Nagorno Karabakh Partial mobilization announced in Azerbaijan Al Jazeera Armenia Azerbaijan Russia sign deal to end Nagorno Karabakh war 9 Nov 2020 Azerbaidzanas pradejo karine operacija Kalnu Karabache pranesama apie pirmasias aukasNuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Kalnu Karabachas