Kāndla (lyv. kāndla 'kanklės') – Latvijoje, Ventspilyje 1972 m. įkurtas lyvių dainų ansamblis, dainas atliekantis lyvių, estų ir latvių kalbomis. Populiarina lyvių kalbą ir kultūrą.
Istorija ir veikla
Ventspilio lyvių dainų ansamblį „Kāndla” 1972 m. įkūrė ir jo vadovė buvo Hilda Gryva. Pradžioje jame dalyvavo šešiolika dainininkų. H. Gryva ansambliui vadovavo iki 1984 m. Po jos mirties iki 1986 m. vasaros su „Kāndla“ dirbo Irena Kiulė, vėliau vadovo pareigas perėmė Ventspilio rajono kultūros skyriaus vedėja Austra Čepelevska. Nuo 2001 m., kai „Kāndla“ tapo Ventspilio rajono Targalės valsčiaus lyvių ir estų draugų grupe, muzikos vadovė buvo Anda Fišerė. Nuo 2004 m. ansambliui vadovauja Ilga Puorniecė. Ji savarankiškai studijuoja O. Loritso surinktą medžiagą, tiria dainų motyvus ir Emilio Melngailio natų užrašus. „Kāndla” turi savotišką dainų pateikimo būdą – kaip tam tikri scenos paveikslai jos atliekamos su estės Helgės Daubarės pasakojimais, mįslėmis ir juokais. H. Daubarė, kaip giminingos finų kalbos vartotoja, taip pat rūpinasi gera lyvių kalbos tartimi.
Ilga Puorniecė nusprendė eiti folkloro keliu. Pirmąją lyvių folkloro medžiagą, dainas ir melodijas, ansambliui parūpino Staltų šeima. Folkloro ansamblio repertuare yra dainų lyvių kalba iš 1936 m. O. Loritso leidinio „Volkslieder der Liven“ („Lyvių liaudies dainos“), taip pat ansamblis atlieka iš pateikėjų gautas dainas, įrašytas į 1998 m. Rygos garso įrašų studijos kompaktinę plokštelę „Līvu dziesmas. Staltu ģimene“ („Lyvių dainos. Staltų šeima“). Ansamblyje Ilga Puorniecė groja akordeonu, girdimi smuikas, fleita ir „velnio būgnai“.
1982 m. balandžio 24 d. švenčiant ansamblio 10-metį ansamblio koncertinėje programoje buvo ne tik įvairių tautų dainų, bet ir muzikinis vaidinimas „Truputį liūdnas pasakojimas apie jūreivio Didrikio Taizelio meilę“ (režisierius Uldis Grynbergas). Iki 2006 m. pasakojimas apie Taizelio patyrimus, sujungtas su lyvių dainomis ir žaidimais, parodytas 35 kartus. „Kāndla“ dalyvavo taip pat ir Nacionalinio teatro pastatyme po atviru dangumi „Senojo Taizelio patyrimai“ Dundagoje ir Ventspilyje.
Ansamblis reguliariai koncertuoja Ventspilyje, Talsuose, Tukume, Lyvių šventėse Mazirbėje, po keletą kartų per metus – Estijoje, dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“. Nuo 1980 m. „Kāndla“ dalyvauja visose Latvijos dainų šventėse. Ansamblio repertuare yra lyvių, estų liaudies dainų bei sukurtų jo vadovų. Sudaryta Targalės vaikų ir jaunuolių grupė „Piški kāndla” („Mažosios kanklės“).
Per savo veiklos metus ansamblis sau kėlė tokius pagrindinius uždavinius: mokytis lyvių kalbos, plėsti akiratį apie lyvių ir estų kultūrą, dalyvauti kultūrinėje lyvių veikloje.
Išnašos
- Šuvcāne, V. M. (2002). Lībiešu ciems, kura vairs nav [Lyvių kaimas, kurio nebėra]. Rīga: Jumava. p. 334. ISBN 9789984055237.
- „Lībiešu dziesmu ansamblis „Kāndla““. livones.net. 2006-06-03. Suarchyvuotas originalas 2025-05-23. Nuoroda tikrinta 2025-05-23.
- Z. Sīle (2023-08-29). „Kā klājas, lībiešu dziesmu ansambļi?“. Suarchyvuotas originalas 2025-05-23. Nuoroda tikrinta 2025-05-23.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kāndla, Kas yra Kāndla? Ką reiškia Kāndla?