Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Josifas GoškevičiusGimė 1814 m Rečycos apskritis Minsko gubernija Rusijos imperijaMirė 1875 m spalio 5 d Vilniaus gubern
Josifas Goškevičius
| Josifas Goškevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1814 m. Rečycos apskritis, Minsko gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1875 m. spalio 5 d. Vilniaus gubernija, Rusijos imperija |
| Tėvas | Antonijus Goškevičius |
| Motina | Glikerija Goškevič |
| Sutuoktinis (-ė) | Elizaveta Goškevič Jekaterina Goškevič |
| Vaikai | Josifas Goškevičius jaunesnysis |
| Veikla | Rusijos diplomatas, kalbininkas, orientalistas, gamtininkas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo dvasinė akademija |
| Žinomas (-a) už | japonistikos pradininkas Lietuvos teritorijoje |
| Žymūs apdovanojimai | |
| medalis 1853-1865 m. karui atminti, ; | |
Josifas Goškevičius (rus. Иосиф Антонович Гошкевич = Josif Antonovič Goškevič, bltr. Іосіф Антонавіч Гашкевіч, g. 1814 m. Rečycos apskrityje, Minsko gubernijoje, m. 1875 m. spalio 5 d. Vilniaus gubernijoje) – baltarusių kilmės kalbininkas, orientalistas, gamtininkas, carinės Rusijos diplomatas, 1858–1865 m. ėjęs pirmojo Rusijos atstovo Japonijoje pareigas. Laikomas japonistikos pradininku Lietuvos teritorijoje.
Gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje Gomelio srityje. Buvo kilęs iš garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės. Tėvas – Michailovo cerkvės šventikas Rečyvos apskrityje buvusioje Streličiovo kaimo cerkvėje Antonijus Ivanovičius Goškevičius, motina – Glikerija Jakovlevna Goškevič, brolis Ivanas Antonovičius Goškevičius (Kijevo-Podolės Konstantinovsko cerkvės , pusbrolis (istorikas).
1835 m. Josifas baigė mokslus Minsko dvasinėje seminarijoje su pagyrimu ir buvo priimtas į Sankt Peterburgo Dvasinę Akademiją, kurią baigė 1839 m. Darbo tema – „Istorinė atgailos slėpinio apžvalga“ (Историческое обозрение таинства покаяния). Užsiėmė Senojo Testamento litografinio leidinio vertimui iš senovės hebrajų į rusų kalbą. Už Sinodo nesankcionuotą vertimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Švenčiausiojo Sinodo sprendimu nuo 1839 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskirtas į Rusijos dvasinę misiją Kinijai (1839–1848 m.), buvo 12-osios misijos į Pekiną dalyvis. Ten būdamas išleido leidinį „Rusijos dvasinės misijos Pekine darbai“. Netrukus jam buvo paskirtas Stanislovo 3-ojo lygio medalis. Leisdamas laiką Kinijoje daug laiko skyrė kaip gamtininkas; jo surinkta vabzdžių ir drugelių asmeninė kolekcija papildė Rusijos Mokslų Akademijos kolekciją.
1852 m. Azijos departamento direktoriaus L. Seniavino nurodymu J.Goškevičius kaip kinų ir japonų kalbų vertėjas buvo paskirtas į viceadmirolo, generolo adjutanto diplomatinę misiją, susirengusią į Japoniją. J. Putiatino ekspedicija link Nagasakio krantų pajudėjo 1852 m. spalio 7 d., tačiau derybos užtruko iki 1855 m. vasario 7 d., kai tarp Rusijos ir Japonijos buvo pasirašyta sutartis.
1857 m. gruodžio 18 d. gavo „aukščiausią pamaloninimą“ (соизволение) dėl japonų-rusų k. žodyno sudarymo kartu su Tačibana no Kosai.
1857 m. gruodžio 21 d. aukščiausiu pilietinės žinybos įsaku paskirtas pirmuoju Rusijos imperijos konsulu Japonijoje. Pareigas pradėjo eiti 1858 m. lapkričio 5 d. Hakodatėje laive () „Džigitas“. Tais pačiais metais vyko į Edo į šiogūno rezidenciją dėl prekybos ir laivybos sutarties. 1858 m. tapo Demidovo premijos ir Aukso medalio laureatas.
Baigęs konsulo tarnybą 1865 m. grįžo į Rusiją, kur dirbo patarėju Užsienio reikalų ministerijos Azijos departamente.
Vėliau persikėlė gyventi į Vilniaus guberniją. Ten parašė knygą „Apie japonų kalbos šaknis“ (О корнях японского языка), kuri buvo išleista 1899 m.
1871 m. J. Goškevičiui su žmona buvo patvirtinta bajorų kilmė. 1872 m. jie susilaukė sūnaus Josifo, kuris vėliau tapo Vilniaus apskrities teisėju ir išleido knygą „Vilniaus gubernijos valstiečių žemėtvarkos statistinis žinynas“.
Sukaupė didelę biblioteką ir vertingų žemėlapių kolekciją.
Mirė 1875 m. spalio 5 d. Molių kaime dabartiniame Astravo rajone. Kai kurie šaltiniai mirties metus nurodo 1872 m.
Atminimas
J. Goškevičiaus atminimas įamžintas Malio kaime baltarusių skulptoriaus R. B. Grušio. Taip pat pačiame Astravo mieste atidengtas bronzinis biustas, kurio autorius - baltarusių skulptorius Valerijus Januškevičius. Minske šio veikėjo vardu pavadinta gatvė. Rusų skulptoriaus nulietas biustas pastatytas ir Hakodatės muziejuje.
Goškevičiaus vardu pavadintos ir kai kurios iki tol nežinomos vabzdžių rūšys Pietų Korėjoje.
Šaltiniai
- Dr. Romualdas Neimantas. Nuo Nemuno iki Fudzijamos Archyvuota kopija 2008-07-15 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
Straipsnis ritoja.lt apie Josifą Goškevičių
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Josifas Goškevičius, Kas yra Josifas Goškevičius? Ką reiškia Josifas Goškevičius?
Josifas GoskeviciusGime 1814 m Recycos apskritis Minsko gubernija Rusijos imperijaMire 1875 m spalio 5 d Vilniaus gubernija Rusijos imperijaTevas Antonijus GoskeviciusMotina Glikerija GoskevicSutuoktinis e Elizaveta Goskevic Jekaterina GoskevicVaikai Josifas Goskevicius jaunesnysisVeikla Rusijos diplomatas kalbininkas orientalistas gamtininkasAlma mater Sankt Peterburgo dvasine akademijaZinomas a uz japonistikos pradininkas Lietuvos teritorijojeZymus apdovanojimaimedalis 1853 1865 m karui atminti 1858 m Josifas Goskevicius rus Iosif Antonovich Goshkevich Josif Antonovic Goskevic bltr Iosif Antonavich Gashkevich g 1814 m Recycos apskrityje Minsko gubernijoje m 1875 m spalio 5 d Vilniaus gubernijoje baltarusiu kilmes kalbininkas orientalistas gamtininkas carines Rusijos diplomatas 1858 1865 m ejes pirmojo Rusijos atstovo Japonijoje pareigas Laikomas japonistikos pradininku Lietuvos teritorijoje Gime dabartineje Baltarusijos teritorijoje Gomelio srityje Buvo kiles is garsios Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes gimines Tevas Michailovo cerkves sventikas Recyvos apskrityje buvusioje Streliciovo kaimo cerkveje Antonijus Ivanovicius Goskevicius motina Glikerija Jakovlevna Goskevic brolis Ivanas Antonovicius Goskevicius Kijevo Podoles Konstantinovsko cerkves pusbrolis istorikas 1835 m Josifas baige mokslus Minsko dvasineje seminarijoje su pagyrimu ir buvo priimtas į Sankt Peterburgo Dvasine Akademija kuria baige 1839 m Darbo tema Istorine atgailos slepinio apzvalga Istoricheskoe obozrenie tainstva pokayaniya Uzsieme Senojo Testamento litografinio leidinio vertimui is senoves hebraju į rusu kalba Uz Sinodo nesankcionuota vertima buvo patrauktas administracinen atsakomyben Svenciausiojo Sinodo sprendimu nuo 1839 m rugpjucio 29 d buvo paskirtas į Rusijos dvasine misija Kinijai 1839 1848 m buvo 12 osios misijos į Pekina dalyvis Ten budamas isleido leidinį Rusijos dvasines misijos Pekine darbai Netrukus jam buvo paskirtas Stanislovo 3 ojo lygio medalis Leisdamas laika Kinijoje daug laiko skyre kaip gamtininkas jo surinkta vabzdziu ir drugeliu asmenine kolekcija papilde Rusijos Mokslu Akademijos kolekcija 1852 m Azijos departamento direktoriaus L Seniavino nurodymu J Goskevicius kaip kinu ir japonu kalbu vertejas buvo paskirtas į viceadmirolo generolo adjutanto diplomatine misija susirengusia į Japonija J Putiatino ekspedicija link Nagasakio krantu pajudejo 1852 m spalio 7 d taciau derybos uztruko iki 1855 m vasario 7 d kai tarp Rusijos ir Japonijos buvo pasirasyta sutartis 1857 m gruodzio 18 d gavo auksciausia pamaloninima soizvolenie del japonu rusu k zodyno sudarymo kartu su Tacibana no Kosai 1857 m gruodzio 21 d auksciausiu pilietines zinybos įsaku paskirtas pirmuoju Rusijos imperijos konsulu Japonijoje Pareigas pradejo eiti 1858 m lapkricio 5 d Hakodateje laive Dzigitas Tais paciais metais vyko į Edo į sioguno rezidencija del prekybos ir laivybos sutarties 1858 m tapo Demidovo premijos ir Aukso medalio laureatas Baiges konsulo tarnyba 1865 m grįzo į Rusija kur dirbo patareju Uzsienio reikalu ministerijos Azijos departamente Veliau persikele gyventi į Vilniaus gubernija Ten parase knyga Apie japonu kalbos saknis O kornyah yaponskogo yazyka kuri buvo isleista 1899 m 1871 m J Goskeviciui su zmona buvo patvirtinta bajoru kilme 1872 m jie susilauke sunaus Josifo kuris veliau tapo Vilniaus apskrities teiseju ir isleido knyga Vilniaus gubernijos valstieciu zemetvarkos statistinis zinynas Sukaupe didele biblioteka ir vertingu zemelapiu kolekcija Mire 1875 m spalio 5 d Moliu kaime dabartiniame Astravo rajone Kai kurie saltiniai mirties metus nurodo 1872 m AtminimasJ Goskeviciaus atminimas įamzintas Malio kaime baltarusiu skulptoriaus R B Grusio Taip pat paciame Astravo mieste atidengtas bronzinis biustas kurio autorius baltarusiu skulptorius Valerijus Januskevicius Minske sio veikejo vardu pavadinta gatve Rusu skulptoriaus nulietas biustas pastatytas ir Hakodates muziejuje Goskeviciaus vardu pavadintos ir kai kurios iki tol nezinomos vabzdziu rusys Pietu Korejoje SaltiniaiDr Romualdas Neimantas Nuo Nemuno iki Fudzijamos Archyvuota kopija 2008 07 15 is Wayback Machine projekto NuorodosStraipsnis ritoja lt apie Josifa Goskeviciu