Mykolas Angelas Šulcas

Mykolas Angelas Šulcas (1769–1812 m. birželio 20 d. Vilniuje) – vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje.

Biografija

Mokslas ir studijos

1788 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Buvo Lauryno Gucevičiaus mokinys. Mirus Gucevičiui buvo paskirtas Vilniaus universiteto Architektūros katedros profesorium.

Darbas ir užimamos pareigos

nuo 1788 m. Kretingos, Vilniaus, Naugarduko mokyklų mokytojas;
1794 m. sukilimo dalyvis;
1797 – 1798 m. Vilniaus universitetas, Architektūros katedra, adjunktas;
1798 m. Vilniaus universitetas, Architektūros katedra, vedėjas.

Projektai

1798 – 1801 m. Vilniaus katedra, – baigta rekonstrukcija, pradėta L. Gucevičiaus;
1798 – 1800 m. Vilniaus rotušė, – baigta rekonstrukcija, pradėta L. Gucevičiaus;
Vilniaus universiteto rūmų rekonstrukcija;
1799 m. pastatas (Sereikiškės, Vilnius), – pritaikymas Gamtos mokslų katedrai;
1799 m. Sereikiškių botanikos sodas, – projektas, įrengtas tiltelis;
1799 m. universiteto vaistinės pastatas (Šv. Jono ir Universiteto g. kampas, Vilnius);
1802 – 1803 m. trinavė bažnyčia (Svisločius, Baltarusija);
1802 – 1822 m. Tyzenhauzų rūmai (Vokiečių g. 28-17, Vilnius), – interjerai;
1802 – 1822 m. Zalesės dvaro sodybos ansamblis (savininkas kompozitorius M. K. Oginskis);
1806 m. biblioteka M. K. Sarbievijaus kiemo (Vilnius) vakarinio korpuso trečiame aukšte;
1806 m. Nemėžio dvaras (Vilniaus rajonas), – rekonstrukcija;
1807 m. Prozorų (Franko) namas (Didžioji g. 1. Vilnius), – rekonstrukcija (dab. Prancūzijos ambasada);
1807 – 1810 m. Skaisčiausiosios Dievo Motinos (Prečistos) cerkvės rekonstrukcija (pritaikyta universiteto anatomikumui);
1809 m. Vilniaus universiteto gimnazijos pastatas (statybos metu įgriuvo skliautas, M. A. Šulcui uždrausta projektuoti ir statyti, pašalintas iš universiteto architekto pareigų);
1809 – 1810 m. namas (A. Volano g. 2-7, Vilnius), – rekonstrukcija (įrengta amfiteatrinė, rotondinė chemijos auditorija);
butas (S. Skapo g. 13, Vilnius) (paties architekto keturių kambarių butas, butą naudojo paskaitoms ir kaip vaizdinę architektūrinio projektavimo priemonę);
1811 m. Antašavos dvaro sodybos ansamblis, – rūmai, svirnas, parkas, klebonija;
1812 m. medinė pavėsinė Vilniaus Vingio parke (joje turėjo įvykti iškilminga vakarienė į Vilnių atvykstančiam carui Aleksandrui I, atliekant baigiamuosius darbus pastatas sugriuvo. Pastato autorius M. A. Šulcas po šios nelaimės nusiskandino Neryje); Maišiagalos dvaro rūmai.