Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

56 21 22 š pl 23 13 45 r ilg 56 35615 š pl 23 22918 r ilg 56 35615 23 22918 Žagarės ozasRegykla Voras Žagarės ozas stači

Žagarės ozas

  • Pagrindinis puslapis
  • Žagarės ozas
Žagarės ozas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

56°21′22″š. pl. 23°13′45″r. ilg. / 56.35615°š. pl. 23.22918°r. ilg. / 56.35615; 23.22918

Žagarės ozas – stačiašlaitis vingiuotas gūbrys, žvyringas fliuvioglacialinis ozas, iškilęs plokščioje lygumoje Žagarės miestelio prieigose iš rytų, ties Žvelgaičių tvenkiniu. Seniau buvęs vientisas kalvagūbris driekiasi pietvakarių kryptimi į rytus nuo kelio  153  Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė  palei Švėtės upelį, per Aleksandravo, Strėlių, Naugardėlių kaimus. Nuo 1964 m. 830 m ilgio ozo dalis paskelbta valstybiniu gamtos paminklu. Patenka į Žagarės regioninio parko teritoriją.

Viso ozo pradžia Latvijoje, o užsibaigia jis apie 10 km į pietvakarius nuo miestelio vėduoklės pavidalo delta. Ši žymi buvusį ledyno pakraštį. Žagarės ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km. Jis yra vienas ilgiausių ir ryškiausių ozų Lietuvoje. Matuojant visą ozo ilgį – 50 km – galima manyti jį esant ilgiausiu ozu Baltijos šalyse.

Dėl neapgalvotos žmonių veiklos ozas buvo tarsi išskaidytas ir prarado vieningo kalvagūbrio vaizdą. Sovietmečiu atlikus geologinius tyrimus, nustatyta, kad čia slūgsantis žvyras tinka statyboms, kelių tiesimui. Daug žvyro iškasta, dėl šios priežasties kalvagūbryje (oze) radosi nemažai iškasų, o gilesniuose karjeruose savaime susitelkė vanduo. Apysveikis ozas, galutinai nepraradęs savo formos, išliko tik arčiausiai Žagarės miesto esančioje dalyje su Žvelgaičio piliakalniu ir kapinaitėmis. Senųjų evangelikų kapinių teritorijoje, tarp laisvamanių kapinių ir regyklos „Voras“ stovėjo išskirtinės architektūros Žagarės evangelikų liuteronų bažnyčia, sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Būtent ši Žagarės ozo dalis laikoma geologiniu paminklu. Išlikusi nenukasta Žagarės ozo gūbriuota dalis dabar yra maždaug 830 m ilgo, iki 100–130 m pločio, daug kur statūs šlaitai.

Iškiliausia ozo vieta – Žvelgaičio piliakalnis, nuo Švėtės upės pusės pakilęs į maždaug 20 m aukštį, plotis pamate – 100–130 m. Žvyro klodo didžiausias storis – 14 m. Buvo suplautas išgraužtame ledyno plyšyje ir pamato uolienose. Vandeniu užlietų karjerų gylis – 8 m.

Žagarės oze įrengtas pažintinis takas, nes tai yra viena Natura 2000 teritorijų. Take įrengta rekreacinė infrastruktūra: pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. Keliaujant šiuo maršrutu galima stebėti gamtą (paukščius, gyvūnus ar vabzdžius), pastovyklauti.

Geologija

Žagarės ozas yra tipinė geomorfologinė reljefo forma, susidariusi dėl ledyno suformuotos radialinės tuštumos, kuri vėliau užsipildė stambiagrūdėmis nuosėdomis. Žagarės ozas susidarė paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą ir kita ženkli reljefo forma – Linkuvos gūbrys – buvo ledyno sustumtas į šios lygumos pakraštį. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies radialiniais kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros, kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis. Klimato atšilimo metu ištirpus ledo suformuotiems upės krantams, kanjonas pavirto siauru, vingiuotu ir ištęstu pylimu.

Šaltiniai

  1. Regykla "Voras" Žagarės ozo pažintiniame take pamatyklietuvoje.lt

Nuorodos

  • Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
  • Žagarės ozas
  • Žagarės ozas Archyvuota kopija 2015-01-02 iš Wayback Machine projekto.
  • Žagarės ozo pažintinis takas Archyvuota kopija 2015-01-02 iš Wayback Machine projekto.
  • Joniškio rajono lankytinos vietos. Žagarės ozas

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 23:20

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žagarės ozas, Kas yra Žagarės ozas? Ką reiškia Žagarės ozas?

56 21 22 s pl 23 13 45 r ilg 56 35615 s pl 23 22918 r ilg 56 35615 23 22918 Zagares ozasRegykla Voras Zagares ozas staciaslaitis vingiuotas gubrys zvyringas fliuvioglacialinis ozas iskiles plokscioje lygumoje Zagares miestelio prieigose is rytu ties Zvelgaiciu tvenkiniu Seniau buves vientisas kalvagubris driekiasi pietvakariu kryptimi į rytus nuo kelio 153 Joniskis Zagare Naujoji Akmene palei Svetes upelį per Aleksandravo Streliu Naugardeliu kaimus Nuo 1964 m 830 m ilgio ozo dalis paskelbta valstybiniu gamtos paminklu Patenka į Zagares regioninio parko teritorija Viso ozo pradzia Latvijoje o uzsibaigia jis apie 10 km į pietvakarius nuo miestelio veduokles pavidalo delta Si zymi buvusį ledyno pakrastį Zagares ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km Jis yra vienas ilgiausiu ir ryskiausiu ozu Lietuvoje Matuojant visa ozo ilgį 50 km galima manyti jį esant ilgiausiu ozu Baltijos salyse Del neapgalvotos zmoniu veiklos ozas buvo tarsi isskaidytas ir prarado vieningo kalvagubrio vaizda Sovietmeciu atlikus geologinius tyrimus nustatyta kad cia slugsantis zvyras tinka statyboms keliu tiesimui Daug zvyro iskasta del sios priezasties kalvagubryje oze radosi nemazai iskasu o gilesniuose karjeruose savaime susitelke vanduo Apysveikis ozas galutinai neprarades savo formos isliko tik arciausiai Zagares miesto esancioje dalyje su Zvelgaicio piliakalniu ir kapinaitemis Senuju evangeliku kapiniu teritorijoje tarp laisvamaniu kapiniu ir regyklos Voras stovejo isskirtines architekturos Zagares evangeliku liuteronu baznycia sunaikinta per Antrajį pasaulinį kara Butent si Zagares ozo dalis laikoma geologiniu paminklu Islikusi nenukasta Zagares ozo gubriuota dalis dabar yra mazdaug 830 m ilgo iki 100 130 m plocio daug kur status slaitai Iskiliausia ozo vieta Zvelgaicio piliakalnis nuo Svetes upes puses pakiles į mazdaug 20 m aukstį plotis pamate 100 130 m Zvyro klodo didziausias storis 14 m Buvo suplautas isgrauztame ledyno plysyje ir pamato uolienose Vandeniu uzlietu karjeru gylis 8 m Zagares oze įrengtas pazintinis takas nes tai yra viena Natura 2000 teritoriju Take įrengta rekreacine infrastruktura pavesines apzvalgos bokstai informaciniai stendai lauzavietes automobiliu stovejimo aiksteles ir kt Keliaujant siuo marsrutu galima stebeti gamta paukscius gyvunus ar vabzdzius pastovyklauti GeologijaZagares ozas yra tipine geomorfologine reljefo forma susidariusi del ledyno suformuotos radialines tustumos kuri veliau uzsipilde stambiagrudemis nuosedomis Zagares ozas susidare paskutinio apledejimo Siaures Lietuvos fazes laikotarpiu Tuo metu ledynas denge visa Ziemgalos lyguma ir kita zenkli reljefo forma Linkuvos gubrys buvo ledyno sustumtas į sios lygumos pakrastį Ledyno tirpsmo vandenu srautai is centrines ledyno dalies radialiniais kanaleliais tekejo į jo pakrastine dalį isgrauzdami kanalus ne tik paciame ledyne bet ir po juo slugsanciose uolienose Veliau sios siauros kanjono tipo upes buvo uzpildytos smelio ir zvirgzdo sanasomis Klimato atsilimo metu istirpus ledo suformuotiems upes krantams kanjonas pavirto siauru vingiuotu ir istestu pylimu SaltiniaiRegykla Voras Zagares ozo pazintiniame take pamatyklietuvoje ltNuorodosSaugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Zagares ozas Zagares ozas Archyvuota kopija 2015 01 02 is Wayback Machine projekto Zagares ozo pazintinis takas Archyvuota kopija 2015 01 02 is Wayback Machine projekto Joniskio rajono lankytinos vietos Zagares ozas

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Fuentealbilija

  • Liepa 20, 2025

    Frédéric Mistral

  • Liepa 20, 2025

    Frédéric Kanouté

  • Liepa 20, 2025

    Frédéric Chopin

  • Liepa 20, 2025

    Froileinhofas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje