Marcė Katiliūtė

1929–1935 m. Kauno meno mokykloje studijavo grafiką, o nuo ketvirtojo kurso – dar ir tapybą. 1937 m. dirbo konservatore M.K.Čiurlionio meno muziejuje Kaune. Gyveno iš atsitiktinių užsakymų, dirbo Palangos progimnazijos mokytoja.

Jautrios sielos menininkė savo valia pasitraukė iš gyvenimo, nesulaukusi nė 25 metų. Šiandien sunku pasakyti, kas nulėmė tokį desperatišką jos žingsnį: valdžios sprendimas neskirti stipendijos studijoms Prancūzijoje, skeptiškas visuomenės požiūris į moteris menininkes ar nelaiminga meilė.

Palaidota Petrašiūnų kapinėse. 1972 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Juozas Kėdainis).^[1]

Paliko apie 500 darbų: lino raižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. Sukūrė iliustracijų knygoms: V. Tamulaičio „Kiškelio užrašai“, Petro Cvirkos „Napalys bailys“ (1936 m.), Ievos Simonaitytės „Aukštųjų Šimonių likimas“ (1936 m.) ir kt. Vertingiausi kūriniai: lino raižiniai „Motina“ (1935 m.), „Ties medžiu“, „Urtė“ (1936 m.), „Bulves skuta“, „Autoportretas“ ir kt.

1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausieji jos grafikos darbai apdovanoti aukso medaliu (po mirties). 1940 m. Kaune buvo surengta personalinė M. Katiliūtės darbų paroda.

Apie dailininkės kūrybą ir gyvenimą išleistos knygos:

• Parodos katalogas, 1940.
• M. Katiliūtė: reprodukcijų rinkinys, 1957.
• Akvilės Mikėnaitės monografija „Marcė Katiliūtė“, 1963.
• Juozo Brazausko monografija „Dailininkė Marcė Katiliūtė“. – Kaunas, 2006. – 156 p. – ISBN 9955-434-17-1 ^[2]

• M. Katiliūtės muziejus Joniškyje
• M. Katiliūtės paroda „Laiptų“ galerijoje 2005-12-26 iš Wayback Machine projekto.