Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
56 21 53 š pl 23 15 26 r ilg 56 364644 š pl 23 257284 r ilg 56 364644 23 257284 Laiptai link atodangosAtodangos vaizdas
Žagarės atodanga
56°21′53″š. pl. 23°15′26″r. ilg. / 56.364644°š. pl. 23.257284°r. ilg.
Žagarės atodanga – valstybinės reikšmės geologinis gamtos paveldo objektas Joniškio rajone, Žagarės miestelyje, prie Žvelgaičių ir Dolomito gatvių. Objektas pritaikytas lankymui – link jo veda kelio nuorodos, vietoje pastatytas informacinis stendas. Atodangą iš arti galima apžiūrėti nusileidus laiptais į buvusį dolomitų karjerą, veikusį iki 1964 m. Atodangos fragmentas yra uždengtas apsauginiu stogeliu.
Žagarės dolomitų telkinio 2,5-3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio karjero sienelės 1964 m. paskelbtos valstybės saugomu gamtos paminklu, nuo 2002 m. – geologinis gamtos paveldo objektas. Dolomitas, kurio skalda naudojama kelių tiesimui, blokai – statyboje, kalkėms ir apdailos medžiagoms gaminti, būdingas būtent Šiaurės Lietuvai, ir ypač – Žagarei, kur jo klodai slūgso labai negiliai.
Istorija
Žagarės dolomito telkinys dabartinės atodangos apylinkėse žinomas nuo XIX a. 1950 m. čia telkinį išžvalgė ir 1953, 1960 m. papildomai tyrinėjo Lietuvos geologų ekspedicija, nustačiusi, kad šių vietų dolomitas tinkamas naudoti kalkėms degti ir kelių statybai. Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Natūralioje krosnyje (vadinamajame tepliuje) žagariečiai degė kalkes, kol Naujosios Akmenės kompleksas pradėjo gaminti jas pramoniniu būdu. Kalkių degimo krosnys buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę iki dabar. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoja, jog iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4–5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją.
Geologija
Žagarės apylinkėse po nestora dirvožemio danga slūgso nuosėdinės uolienos – dolomito sluoksniai. Jie sudaro paleozojaus eros, devono periodo, Žagarės sluoksnius, kurie susiformavo prieš 360 milijonų metų, šiltos druskingos jūros dugne. Ši uoliena turi nelygų paviršių ir slūgso 2-45 m gylyje (Žagarėje 0,3-6 m gylyje, apie 12 m storio), taip negiliai tik Šiaurės Lietuvoje. Iš paviršiaus pridengta moreniniu priemoliu (riedulių, žvirgždo, gargždo, smėlio, aleurito ir molio mišinys, susidaręs ištirpus ledui arba ledo sustumtas) ir vietomis smėliu bei žvyru suklotais ledo tirpimo vandenų, t. y. nuosėdomis, paliktomis maždaug prieš 13000 metų, vėliausiai iš Lietuvos besitraukiančio ledyno. Uolienų sluoksniai gerai matyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere.
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Žagarės regioninis parkas. Žagarės atodanga Archyvuota kopija 2020-08-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žagarės atodanga, Kas yra Žagarės atodanga? Ką reiškia Žagarės atodanga?
56 21 53 s pl 23 15 26 r ilg 56 364644 s pl 23 257284 r ilg 56 364644 23 257284 Laiptai link atodangosAtodangos vaizdas is toliau Zagares atodanga valstybines reiksmes geologinis gamtos paveldo objektas Joniskio rajone Zagares miestelyje prie Zvelgaiciu ir Dolomito gatviu Objektas pritaikytas lankymui link jo veda kelio nuorodos vietoje pastatytas informacinis stendas Atodanga is arti galima apziureti nusileidus laiptais į buvusį dolomitu karjera veikusį iki 1964 m Atodangos fragmentas yra uzdengtas apsauginiu stogeliu Zagares dolomitu telkinio 2 5 3 5 m aukscio ir apie 200 m ilgio karjero sieneles 1964 m paskelbtos valstybes saugomu gamtos paminklu nuo 2002 m geologinis gamtos paveldo objektas Dolomitas kurio skalda naudojama keliu tiesimui blokai statyboje kalkems ir apdailos medziagoms gaminti budingas butent Siaures Lietuvai ir ypac Zagarei kur jo klodai slugso labai negiliai IstorijaZagares dolomito telkinys dabartines atodangos apylinkese zinomas nuo XIX a 1950 m cia telkinį iszvalge ir 1953 1960 m papildomai tyrinejo Lietuvos geologu ekspedicija nustaciusi kad siu vietu dolomitas tinkamas naudoti kalkems degti ir keliu statybai Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu budu dar pries Antrajį pasaulinį kara Naturalioje krosnyje vadinamajame tepliuje zagarieciai dege kalkes kol Naujosios Akmenes kompleksas pradejo gaminti jas pramoniniu budu Kalkiu degimo krosnys buvo įrengtos visai salia karjero Vienos ju likuciai islike iki dabar Zagarieciai dirbe karjere pasakoja jog iskasta dolomita pildave į krosnis kurias kurendavo malkomis ir kelmais Kalkes isdegdavo per 4 5 paras Jas vezdavo į Joniskio gelezinkelio stotį kur vagonais siusdavo pagal uzsakymus dazniausiai į Rusija GeologijaZagares apylinkese po nestora dirvozemio danga slugso nuosedines uolienos dolomito sluoksniai Jie sudaro paleozojaus eros devono periodo Zagares sluoksnius kurie susiformavo pries 360 milijonu metu siltos druskingos juros dugne Si uoliena turi nelygu pavirsiu ir slugso 2 45 m gylyje Zagareje 0 3 6 m gylyje apie 12 m storio taip negiliai tik Siaures Lietuvoje Is pavirsiaus pridengta moreniniu priemoliu rieduliu zvirgzdo gargzdo smelio aleurito ir molio misinys susidares istirpus ledui arba ledo sustumtas ir vietomis smeliu bei zvyru suklotais ledo tirpimo vandenu t y nuosedomis paliktomis mazdaug pries 13000 metu veliausiai is Lietuvos besitraukiancio ledyno Uolienu sluoksniai gerai matyti Svetes krantuose dugne ir buvusiame dolomitu karjere NuorodosSaugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Zagares regioninis parkas Zagares atodanga Archyvuota kopija 2020 08 09 is Wayback Machine projekto