Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Jokūbas MikelėnasGimė 1885 m rugpjūčio 2 d Mažutiškiai Biržų valsčiusMirė 1966 m balandžio 19 d 80 metų ČikagaTėvai Stan

Jokūbas Mikelėnas

  • Pagrindinis puslapis
  • Jokūbas Mikelėnas
Jokūbas Mikelėnas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Jokūbas Mikelėnas
Gimė 1885 m. rugpjūčio 2 d.
Mažutiškiai, Biržų valsčius
Mirė 1966 m. balandžio 19 d. (80 metų)
Čikaga
Tėvai Stanislovas Mikelėnas
Katrė Dagilytė
Veikla Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, evangelikų reformatų kuratorius
Alma mater

Jokūbas Mikelėnas (1885 m. rugpjūčio 2 d. Mažutiškiuose, Biržų valsčius – 1966 m. balandžio 19 d. Čikagoje) – Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios veikėjų, ilgametis Bažnyčios Sinodo kolegijos vadovas Nepriklausomoje Lietuvoje ir išeivijoje.

Biografija

Mokslai

Gimė ūkininkų Stanislovo ir Katrės Dagilytės Mikelėnų šeimoje. Tėvai augino du sūnus ir penkias dukras. Motinos brolis, aktyvus Bažnyčios veikėjas, giesmyno sudarytojas, poetas Stanislovas Dagilis, turėjo didelę įtaką Jokūbo pasaulėžiūros ir bažnytinės veiklos formavimuisi. Skaityti ir rašyti Jokūbas pramoko prie motinos ratelio ir pas senelį Martyną Dagilį bei pas kaimo slaptų mokyklų daraktorius. Iš mažų dienų pamėgo skaityti tuo metu draudžiamas lietuviškas knygas. Mokytis trokštantis jaunuolis jų susirasdavo ant viršugryčio, dėdės St. Dagilio paslėptas, spaliais apipiltas. Pradžios mokyklą lankė Biržuose. Troško baigti vidurinę mokyklą, todėl daug laiko skyrė savarankiškam mokymuisi. Brandos atestatą gavo 1907 m. Tomske, išlaikęs eksternu gimnazijos kurso egzaminus, kur tuo metu mokytojavo jo brolėnas Jonas Yčas. 1913 m. medicinos daktaro laipsniu baigė medicinos fakultetą, kuriame tuo metu studijavo iš Biržų krašto kilę Martynas Yčas ir Jonas Aukštuolis.

Veikla Lietuvoje

Mediko darbą pradėjo ir iki 1915 m. dirbo gydytoju Nemunėlio Radviliškyje ir Skaistkalnėje. Čia susipažino su mokytoja Ona Putniekaite ir ją vedė. Pirmojo pasaulinio karo metais Mikelėnai evakavosi į Rusiją.

Jokūbas dirbo komitete nukentėjusiems nuo karo pabėgėliams šelpti, po to – sanatorijos vedėju Jaltoje. 1920 m. grįžęs į Nepriklausomą Lietuvą apsigyveno Biržuose ir ėjo ligoninės vedėjo pareigas. Jam vadovaujant ligoninė buvo sutvarkyta ir išplėsta, joje viešpatavo pavyzdinga tvarka. Čia jis pasireiškė ir kaip gabus chirurgas. Su kantrumu ir pasiryžimu kartais atlikdavo kelias operacijas per dieną. Dėl savo ramumo ir giedrios nuotaikos, buvo tikra palaima ir viltis ligoniams. Kaip legenda ir dabar tebeskamba jo tuo laiku atlikta apendicito operacija dainuojant operuojamajai ir jam, chirurgui pritariant. Iš neturtingųjų, ar dėl kitų priežasčių, neturinčių pinigų atlyginti už operaciją ar gydymą, nė nereikalaudavo susimokėti.

Tobulinosi Rygos, Stokholmo ir Berlyno chirurginėse klinikose pas tuo metu žinomus specialistus. Vienas iš Likėnų-Smardonės dumblo vonių ir mineralinių vandenų kurorto įsteigėjų. Aktyvia veikla pasižymėjo ir žmona, Biržų gimnazijos mokytoja, kuri daug prisidėjo Biržuose plečiant socialinę globą, buvo ir aktyvi Reformačių moterų draugijos veikėja.

Lietuvos evangelikų reformatų Sinode 1920 m. jis išrinktas kuratorium, o 1923 m. – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegijos prezidentu. Ant jo pečių buvo užgulę kasmetinių Bažnyčios Sinodų organizavimo ir kiti svarbūs darbai. Ypač reikšmingas buvo Bažnyčios Sinodas 1940 m. pradžioje Vilniuje, kuriame Vilniaus kraštui perėjus į Lietuvos sudėtį, šio krašto evangelikai reformatai vėl įsijungė į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią.

Biržuose reformatų jį išrinko garbės nariu. Buvo Biržų apskrities seimelio, miesto valdybos ir kelių kitų organizacijų narys.

Spaudoje pradėjo reikštis nuo 1910 m. Rašė laikraščiuose ir žurnaluose medicinos, sveikatos ir visuomeniniais klausimais. 1922 m. laikraščio „Biržų žinios“ steigėjas ir nuo 1922 m. iki 1924 m. pabaigos – jo redaktorius. Už nuopelnus Tėvynei Lietuvos prezidento apdovanotas ordinu.

Emigracijoje

Deja, Jokūbo kūrybingas ir produktyvus bažnytinis ir visuomeninis darbas tęsėsi tik iki 1941 m. Viską sugriovė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir rusų okupacija. Suprasdamas naujosios valdžios grėsmę šeimai, su žmona ir įsūnytu berniuku 1941 m. pasitraukė į Vakarus. Pasibaigus karui, Vokietijoje kartu su Bažnyčios generaliniu superintendentu prof. dr. kun. P. Jakubėnu subūrė pasitraukusius į Vakarus Lietuvos evangelikus reformatus. 1948 m. birželio 24 d. Vokietijos Klein Vitenzėje miestelyje sušaukė pirmąjį Lietuvių evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodą išeivijoje. Antrajame išeivijos Sinode Horneburge išrinktas Bažnyčios Sinodo kolegijos prezidentu.

Susidarius galimybei, daug pasitraukusių iš tėvynės evangelikų reformatų rado prieglobstį JAV. 1950 m. išeivijos Lietuvių evangelikų reformatų Sinodas jau buvo sušauktas Čikagoje, kur Sinodo kolegijos prezidentu vėl tapo dr. J. Mikelėnas. Šias pareigas jis aktyviai ėjo iki 1961 m. Sinodo. Turėjo didelį autoritetą ne tik tarp evangelikų reformatų, bet ir kitų konfesijų. Po savo 75-jo gimtadienio, renkant naują kolegiją 1961 m. dėl sveikatos ir amžiaus paprašė neberinkti jo Sinodo kolegijos vadovo pareigoms. Sinodas atsižvelgė į jo prašymą ir, įvertindamas jo darbą ir nuopelnus Bažnyčiai, jį išrinko Sinodo kolegijos garbės prezidentu. Kiek jėgos leido jis ir toliau dalyvavo Bažnyčios veikloje, bendradarbiavo spaudoje, rašė prisiminimus. 1965 m. birželio 20 d. Čikagoje, Lietuvių evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo metu jis buvo gražiai pagerbtas, sulaukęs 80 metų amžiaus. Šių iškilmių metu jis prabilo tartum senų laikų patriarchas, kalbėjo apie praeitą gyvenimo kelią ir savo veiklą bažnyčios labui. Ilgėjosi Tėvynės ir sielojosi dėl jos likimo. Tai buvo lyg jo testamentas. Palaidotas ne šalia gimtojo Mažutiškių kaimo esančiose Pelaniškių kapinėse, greta savo tėvų ir dėdės poeto St. Dagilio rado sau atilsio vietą šis tremtinių, išvietintųjų ir našlaičių gadynės sūnus. Ne numylėtuose Biržuose, kur tiek jėgų buvo atiduota Bažnyčiai ir žmonių gerovei. Palaidotas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse.

Šaltiniai

  1. . Biržų kalendorius.
  2. J. Jasiukėnas. Jokūbas Mikelėnas. Lietuvos evangelikų reformatų enciklopedija. 2009 m.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 01:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jokūbas Mikelėnas, Kas yra Jokūbas Mikelėnas? Ką reiškia Jokūbas Mikelėnas?

Jokubas MikelenasGime 1885 m rugpjucio 2 d Mazutiskiai Birzu valsciusMire 1966 m balandzio 19 d 80 metu CikagaTevai Stanislovas Mikelenas Katre DagilyteVeikla Lietuvos gydytojas visuomenes veikejas evangeliku reformatu kuratoriusAlma mater Jokubas Mikelenas 1885 m rugpjucio 2 d Mazutiskiuose Birzu valscius 1966 m balandzio 19 d Cikagoje Lietuvos gydytojas visuomenes veikejas vienas zymiausiu Lietuvos evangeliku reformatu Baznycios veikeju ilgametis Baznycios Sinodo kolegijos vadovas Nepriklausomoje Lietuvoje ir iseivijoje BiografijaMokslai Gime ukininku Stanislovo ir Katres Dagilytes Mikelenu seimoje Tevai augino du sunus ir penkias dukras Motinos brolis aktyvus Baznycios veikejas giesmyno sudarytojas poetas Stanislovas Dagilis turejo didele įtaka Jokubo pasauleziuros ir baznytines veiklos formavimuisi Skaityti ir rasyti Jokubas pramoko prie motinos ratelio ir pas senelį Martyna Dagilį bei pas kaimo slaptu mokyklu daraktorius Is mazu dienu pamego skaityti tuo metu draudziamas lietuviskas knygas Mokytis trokstantis jaunuolis ju susirasdavo ant virsugrycio dedes St Dagilio pasleptas spaliais apipiltas Pradzios mokykla lanke Birzuose Trosko baigti vidurine mokykla todel daug laiko skyre savarankiskam mokymuisi Brandos atestata gavo 1907 m Tomske islaikes eksternu gimnazijos kurso egzaminus kur tuo metu mokytojavo jo brolenas Jonas Ycas 1913 m medicinos daktaro laipsniu baige medicinos fakulteta kuriame tuo metu studijavo is Birzu krasto kile Martynas Ycas ir Jonas Aukstuolis Veikla Lietuvoje Mediko darba pradejo ir iki 1915 m dirbo gydytoju Nemunelio Radviliskyje ir Skaistkalneje Cia susipazino su mokytoja Ona Putniekaite ir ja vede Pirmojo pasaulinio karo metais Mikelenai evakavosi į Rusija Jokubas dirbo komitete nukentejusiems nuo karo pabegeliams selpti po to sanatorijos vedeju Jaltoje 1920 m grįzes į Nepriklausoma Lietuva apsigyveno Birzuose ir ejo ligonines vedejo pareigas Jam vadovaujant ligonine buvo sutvarkyta ir isplesta joje viespatavo pavyzdinga tvarka Cia jis pasireiske ir kaip gabus chirurgas Su kantrumu ir pasiryzimu kartais atlikdavo kelias operacijas per diena Del savo ramumo ir giedrios nuotaikos buvo tikra palaima ir viltis ligoniams Kaip legenda ir dabar tebeskamba jo tuo laiku atlikta apendicito operacija dainuojant operuojamajai ir jam chirurgui pritariant Is neturtinguju ar del kitu priezasciu neturinciu pinigu atlyginti uz operacija ar gydyma ne nereikalaudavo susimoketi Tobulinosi Rygos Stokholmo ir Berlyno chirurginese klinikose pas tuo metu zinomus specialistus Vienas is Likenu Smardones dumblo voniu ir mineraliniu vandenu kurorto įsteigeju Aktyvia veikla pasizymejo ir zmona Birzu gimnazijos mokytoja kuri daug prisidejo Birzuose pleciant socialine globa buvo ir aktyvi Reformaciu moteru draugijos veikeja Lietuvos evangeliku reformatu Sinode 1920 m jis isrinktas kuratorium o 1923 m Lietuvos evangeliku reformatu Baznycios Sinodo Kolegijos prezidentu Ant jo peciu buvo uzgule kasmetiniu Baznycios Sinodu organizavimo ir kiti svarbus darbai Ypac reiksmingas buvo Baznycios Sinodas 1940 m pradzioje Vilniuje kuriame Vilniaus krastui perejus į Lietuvos sudetį sio krasto evangelikai reformatai vel įsijunge į Lietuvos evangeliku reformatu Baznycia Birzuose reformatu jį isrinko garbes nariu Buvo Birzu apskrities seimelio miesto valdybos ir keliu kitu organizaciju narys Spaudoje pradejo reikstis nuo 1910 m Rase laikrasciuose ir zurnaluose medicinos sveikatos ir visuomeniniais klausimais 1922 m laikrascio Birzu zinios steigejas ir nuo 1922 m iki 1924 m pabaigos jo redaktorius Uz nuopelnus Tevynei Lietuvos prezidento apdovanotas ordinu Emigracijoje Deja Jokubo kurybingas ir produktyvus baznytinis ir visuomeninis darbas tesesi tik iki 1941 m Viska sugriove prasidejes Antrasis pasaulinis karas ir rusu okupacija Suprasdamas naujosios valdzios gresme seimai su zmona ir įsunytu berniuku 1941 m pasitrauke į Vakarus Pasibaigus karui Vokietijoje kartu su Baznycios generaliniu superintendentu prof dr kun P Jakubenu subure pasitraukusius į Vakarus Lietuvos evangelikus reformatus 1948 m birzelio 24 d Vokietijos Klein Vitenzeje miestelyje susauke pirmajį Lietuviu evangeliku reformatu Baznycios Sinoda iseivijoje Antrajame iseivijos Sinode Horneburge isrinktas Baznycios Sinodo kolegijos prezidentu Susidarius galimybei daug pasitraukusiu is tevynes evangeliku reformatu rado prieglobstį JAV 1950 m iseivijos Lietuviu evangeliku reformatu Sinodas jau buvo susauktas Cikagoje kur Sinodo kolegijos prezidentu vel tapo dr J Mikelenas Sias pareigas jis aktyviai ejo iki 1961 m Sinodo Turejo didelį autoriteta ne tik tarp evangeliku reformatu bet ir kitu konfesiju Po savo 75 jo gimtadienio renkant nauja kolegija 1961 m del sveikatos ir amziaus paprase neberinkti jo Sinodo kolegijos vadovo pareigoms Sinodas atsizvelge į jo prasyma ir įvertindamas jo darba ir nuopelnus Baznyciai jį isrinko Sinodo kolegijos garbes prezidentu Kiek jegos leido jis ir toliau dalyvavo Baznycios veikloje bendradarbiavo spaudoje rase prisiminimus 1965 m birzelio 20 d Cikagoje Lietuviu evangeliku reformatu Baznycios Sinodo metu jis buvo graziai pagerbtas sulaukes 80 metu amziaus Siu iskilmiu metu jis prabilo tartum senu laiku patriarchas kalbejo apie praeita gyvenimo kelia ir savo veikla baznycios labui Ilgejosi Tevynes ir sielojosi del jos likimo Tai buvo lyg jo testamentas Palaidotas ne salia gimtojo Mazutiskiu kaimo esanciose Pelaniskiu kapinese greta savo tevu ir dedes poeto St Dagilio rado sau atilsio vieta sis tremtiniu isvietintuju ir naslaiciu gadynes sunus Ne numyletuose Birzuose kur tiek jegu buvo atiduota Baznyciai ir zmoniu gerovei Palaidotas Cikagos Lietuviu tautinese kapinese Saltiniai Birzu kalendorius J Jasiukenas Jokubas Mikelenas Lietuvos evangeliku reformatu enciklopedija 2009 m

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Pipiriškių geomorfologinis draustinis

  • Liepa 18, 2025

    Pinakoteka

  • Liepa 18, 2025

    Pilviškių vidurinė mokykla

  • Liepa 18, 2025

    Piliuonos gimnazija

  • Liepa 18, 2025

    Pijus Grigaitis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje