Biržų valsčius

56°12′š. pl. 24°46′r. ilg. / 56.20°š. pl. 24.76°r. ilg. / 56.20; 24.76

Biržų valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Biržai, Medeikiai (1877?–1915)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Panevėžio apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Biržų apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Biržų apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Biržų apskritis (1944–1950)

Biržų valsčius (rus. Биржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Biržai, kurį laiką – Medeikiai.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1]1905 m. Biržų valsčiaus valstiečiai, reaguodami į Didžiojo Vilniaus seimo nutarimus, susirinkę nutarė:^[2]

Valdžiai jokių mokesčių nemokėti.
Dabartinius mokytojus pašalinti ir į jų vietą pasamdyti kitus.
Seną valsčiaus teismą pakeisti kitu.
Atsisakyti vežioti caro valdžios paštą.
Į kariuomenę jaunuolių neleisti.
Į jokias valdžios įstaigas nesikreipti ir su valdžios paskirtais valdininkais jokių reikalų neturėti.

1923 m. valsčiui priklausė 214 gyvenamųjų vietovių.^[3]1947 m. dalis teritorijos perduota Parovėjos valsčiui. Biržų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Biržų rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		12419	974 kiemai ^[4]	12 seniūnijų	233
1923 m. (išsamiau)	499	12 961	2826		214 gyvenviečių ^[5]
1932 m.	460			14 seniūnijų ^[6]
1934 m.^[7]	493	13 000
1949-01-01 (išsamiau)	209			7 apylinkės ^[8]

Vadovai

redaguoti

Jonas Šernas, 1932 m.^[9]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[10]	Apylinkė, 1949 m.^[11]
Ageniškis	Ageniškio seniūnija	-
Anglininkai	Unglininkų seniūnija	Anglininkų apylinkė
Dirvonakiai	Dirvonakių seniūnija	Dirvonakių apylinkė
Geidžiūnai	Geidžiūnų seniūnija	Geidžiūnų apylinkė
Juodžioniai	Juodžionių seniūnija	-
Klausučiai	Klausučių seniūnija	Klausučių apylinkė
Lyglaukiai	Lyglaukių seniūnija	-
Mažutiškiai	Mažutiškių seniūnija	-
Naujikai	Naujikų seniūnija	Naujikų apylinkė
Obelaukiai	Obelaukių seniūnija	-
Punduriai	Pundurių seniūnija	-
Ripeikiai	Ripeikių seniūnija	Ripeikių apylinkė
Sodeliškiai	Sodeliškių seniūnija	Sodeliškių apylinkė
Užušiliai	Užušilių seniūnija	-
Iš viso:	14 seniūnijų	7 apylinkės

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1795	Neciūnai	Kazimieras Kristupas Daukša, kalbininkas	1865
1818	Astravas	Stepas Jurevičius, tautodailininkas	1893
1843	Mažutiškiai	Stanislovas Dagilis, poetas	1915
1871	Vaitkūnai	Povilas Jakubėnas, knygnešys	1953
1873	Kratiškiai	Jonas Baronas, pedagogas, gamtininkas	1952
1893	Iškonys	Kazys Ladiga, karininkas	1941
1896	Beržiniai	Julius Janonis, poetas	1917
1900	Meškalaukis	Antanas Breimelis, karininkas	1950
1904	Šlepščiai	Jonas Dagys, ekonomistas	1983
1905	Šlepščiai	Jokūbas Dagys, skulptorius, poetas	1989
1907	Kilučiai	Stasys Krikščikas, agronomas	1993
1909	Deikiškiai	Antanas Kučas, dailininkas	1989
1912	Pauperiai	Otilija Kaluževičienė, cirko artistė
1914	Ruobežiai	Jonas Kalvanas, vyskupas	1995
1943	Ageniškis	Vladislovas Ivaška, fizikas

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Lietuvos istorijos chrestomatija. 1861 – 1990-03-11. – Kaunas, 1993, p. 72.
Biržų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1242 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
Biržų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1229 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 558 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 561–562 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18–19

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Lietuvos istorijos chrestomatija. 1861 – 1990-03-11. – Kaunas, 1993, p. 72.

[3] Biržų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1242 psl.

[4] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.

[7] Biržų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1229 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 558 psl.

[10] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 561–562 psl.

[11] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18–19

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]