Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jeruzalės apgultis nuo 1187 m rugsėjo 20 d iki 1187 m spalio 2 d trūkusi Jeruzalės miesto kurią vykdė sultono Saladino v
Jeruzalės apgultis
Jeruzalės apgultis – nuo 1187 m. rugsėjo 20 d. iki 1187 m. spalio 2 d. trūkusi Jeruzalės miesto , kurią vykdė sultono Saladino vadovaujama ajubidų kariuomenė po saracėnų pergalės Hatino mūšyje, ir miesto pasidavimas saracėnams.
Jeruzalės atidavimas musulmonams tapo pretekstu inicijuoti Trečiąjį kryžiaus žygį, taip pat tai tapo Jeruzalės karalystės žlugimo priežastimi bei nulėmė kelis šimtmečius vykusį krikščionių išstūmimą iš Šventosios Žemės.
Priešistorė
Jeruzalės kariuomenė, susilpnėjusi dėl vidaus konfliktų, buvo sumušta 1187 m. liepos 4 d. Hatino mūšyje. Dauguma baronų buvo paimti į nelaisvę, tarp jų ir karalius Gi de Luzinjanas. Rugsėjo viduryje Saladinas užėmė Aką, Nablusą, Jafą, Torono pilį, Sidoną, Beirutą ir Aškeloną. Tie, kas išgyveno mūšius, rado prieglobstį Tyre, vieninteliame likusiame karalystės mieste, kuris nebuvo valdomas musulmonų, dėka atvykusio grafo Konrado dėl Monferato ir jo kariuomenės.
Situacija Jeruzalėje
Tyre riteris , kuriam pavyko išvengti nelaisvės po Hatino mūšio, paprašė sultono Saladino leisti jam saugiai sugrįžti Jeruzalę ir pasiimti savo šeimą, t. y. žmoną Mariją Komniną, kuri buvo karaliaus Amalriko I Jeruzaliečio našlė ir Bizantijos imperatoriaus Manuilo I Komnino dukterėčia, bei vaikus.
Saladinas tenkino Balijano prašymą su sąlyga, kad šis nepakels prieš jį ir sultono kariuomenę ginklo ir išbus mieste ne ilgiau kaip vieną dieną. Balijanas su tokia sąlyga sutiko. Tačiau, atvykus į Jeruzalę, krikščionių patriarchas Heraklis Jeruzalietis, ir kiti gyventojai ėmė Balijano prašyti ginti miestą. Heraklis riteriui nurodė, jog šis mieste privalo pasilikti vardan katalikų tikėjimo ir pasiūlė jį atleisti nuo duotos priesaikos Saladinui. Balijanas sutiko.
Apie savo sprendimą jis informavo Saladiną per Aškelono pasiuntinius. Saladinas suorganizavo Balijano žmonos Marijos Komninos ir jų vaikų palydą į Tripolį. Kadangi Balijanas tarp Jeruzalės baronų buvo autoritetas, musulmonai, pasak Ali Ibn – Asiro rankraščio, jį laikė tolygiu karaliui.
Balijanas rado Jeruzalę apgailėtinos padėties. Miestas buvo pilnas pabėgėlių, išsigelbėjusių nuo musulmonų armijos, ir jų skaičius vis augo. Mieste buvo nebedaug likusių riterių, dėl to Balijanas dovanojo riterių titulus apie 60 miestiečių, kurie nešiojo ginklus ir galėjo ginti miestą. Balijanas ruošėsi miesto apgulčiai, kaupė atsargas ir pinigus.
Surinkęs kariuomenę iš sirų ir egiptiečių Saladinas po nesėkmingos Tyro miesto apgulties atvyko prie Jeruzalės sienų rugsėjo 20 d.
Šventojo miesto apgultis
Saladinas inicijavo derybas su Balijanu, tarpininkaujant vienam iš stačiatikių šventikų Jusufui Batitui. Stačiatikių dvasininkai planavo iš musulmonų gauti daugiau privilegijų. Saladinas norėjo miestą paimti be kraujo praliejimo, todėl siūlė nemažai įvairių sąlygų. Tačiau Jeruzalės miestas atsisakė kapituliuoti ir jo apgultis prasidėjo.
Saladino kariuomenė stovėjo priešais ir . Saracėnų lankininkai be perstojo apšaudė miesto sienas. Karinę amuniciją vežė artyn miesto, tačiau miesto gynėjai neleido musulmonams įsitvirtinti prie sienų. Per šešias pirmąsias apgulties dienas rezultatas buvo nežymus.
Saladino karinės pajėgos po kiekvieno bandymo šturmuoti Jeruzalę patirdavo nuostolius ir prarasdavo karius, tuo tarpu krikščionių žuvo vos vienas kitas. Rugsėjo 26 d. Saladinas perkėlė savo stovyklą į kitą miesto pusę, arčiau . Šios pusės miesto sienoje nebuvo didelių vartų ir krikščionys galėjo rengti atakas. Sienos buvo nuolat apšaudomos iš katapultų, trebušetų ir arbaletų.
Dalį sienos rugsėjo 29 d. musulmonams pavyko pramušti, tačiau į miestą pro skylę jie patekti negalėjo, nes miestiečiai aktyviai gynėsi.
Apgulčiai tęsiantis, Jeruzalės gyventojai atsidūrė neviltyje. Pagal prelatą ir metraštininką Vilhelmą iš Tyro, Jeruzalės dvasininkai organizavo eitynes basomis palei vidinę miesto sieną, kas buvo daryta ir 1099 metais, tik iš išorės. Kalvarijos kalne moterys vaikams nukirpo plaukus ir nardino jų smakrus į šaltą vandenį. Šios apeigos buvo skirtos nukreipti dievo pykčiui nuo miesto.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje Balijanas iš Ibelino išvyko pas Saladiną derėtis dėl miesto kapituliacijos. Abi pusės sutarė, jog miestas pasiduos taikiai ir 1099 metų žudynės, kai kryžiaus riteriai užėmė miestą, nepasikartos. Saladinas įvedė miestiečiams išpirkas, t. y. už vyrišką galvą buvo skirta 20 bezantų, už moterį – 10 bezantų, už vaiką 5 bezantai. Kas negalėjo susimokėti turėjo būti parduoti į vergiją. Saladinas nurodė, jog vietos krikščionys ir stačiatikiai galės likti mieste.
Sugrįžus Balijanui po derybų į Jeruzalę, buvo nuspręsta, jog 7000 miesto vargšų bus išpirkti miesto biudžeto pinigais, t. y. iš pinigų, kuriuos miestui buvo skyręs Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas. Šiuos pinigus saugojo hospitaljerų ordino nariai. Pinigai buvo skirti kryžiaus žygiui arba piligrimystei, kurią karalius ruošėsi organizuoti kaip atgailą dėl Kenterberio arkivyskupo Tomo Beketo nužudymo. Tačiau karalius taip ir nebuvo atvykęs į Šventąją Žemę. Šių pinigų dalis jau buvo panaudota, renkant samdinius kareivius Hatino mūšiui.
Balijanas iš Ibelino vėl susitiko su Saladinu ir sultonas sutiko sumažinti išpirką, t. y. už vyro galvą buvo numatyta 10 bezantų išpirka, už moterį – 5 bezantai, už vaiką – 1 bezantas. Balijanas tvirtino, jog tai vis tiek dideli pinigai Jeruzalės miestiečiams. Tuomet Saladinas pareikalavo bendros 100 tūkstančių bezantų sumos už visus miestiečius.
Balijanas tvirtino, jog tokia suma nereali, tuomet, saracėnų lyderis nurodė, jog galutinė išpirka - 50 tūkst. bezantų. Galop buvo sutarta, jog Saladinas išlaisvins 7000 miesto gyventojų už 30 tūkstančių bezantų. Vieną vyrą galėjo pakeisti dvi moterys arba dešimt vaikų. Vėliau Saladino brolis Safalinas išlaisvino dar 3000 žmonių, negalinčių sumokėti išpirkos. Pagaliau pats musulmonų sultonas išlaisvino visus pagyvenusius žmones, negalėjusius susimokėti pinigų.
Jeruzalės kapituliacija
Spalio 2 d. Balijanas iš Ibelino paskelbė apie Jeruzalės kapituliaciją. Buvo numatyta, kad kiekvienas miesto gyventojas per mėnesį privalo sumokėti išpirką. Saladinas išlaisvino kai kuriuos vergus. Balijanas ir patriarchas Heraklis Jeruzalietis savo asmeniniais pinigais išpirko daug miestiečių. Jeruzalės miestiečiai buvo sustatyti trejomis kolonomis, kurių pirmąsias dvi iš miesto vedė Tamplieriai, o Balijanas ir Heraklis – trečiąją.
Didysis auksinis krikščionių kryžius buvo nuverstas nuo Uolos kupolo šventyklos.
Su šeima Balijanas susitiko Tripolyje. Pagal Muchamedo Ibn Hamedo Isfahano rankraštį, patriarchas Heraklis Jeruzalietis su savimi išsivežė bažnyčios relikvijas ir turtą.
Kai kurie iš pabėgėlių nukeliavo į Tripolio grafystę, kurią kontroliavo krikščionys, bet čia jie nebuvo priimti. Kiti pabėgėliai išvyko į Antiochiją, Bizantiją bei Egiptą. Dalis žmonių įlipo į italų laivus ir plaukė į Europą.
Saladinas Jeruzalėje krikščionims paliko Kristaus prisikėlimo bažnyčią. Tam, kad mieste būtų įtvirtintas musulmonų tikėjimas, buvo atliekama daug musulmonų apeigų, tarp jų ritualinis plovimas rožiniu vandeniu.
Įsitvirtinęs Jeruzalėje, Saladinas surengė keletą žygių užimti laisvų tvirtovių: Belvuaro, Karako, Monrealio. Vėliau Saladino kariuomenė apgulė Tyrą.
1187 m. spalio 29 d. Popiežius Grigalius VIII priėmė bulę dėl Trečiojo kryžiaus žygio organizavimo. Trečiasis kryžiaus žygis prasidėjo 1189 m.
Populiariojoje kultūroje
Jeruzalės apgulčiai pavaizduoti 2005 m. Holivude pastatytas žinomas istorinis amerikiečių režisieriaus Ridlio Skoto filmas „Dangaus karalystė”.
Šaltiniai
- France, John (2015). Hattin: Great Battles Series. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0199646951.
- Ibn Al-Athir, D.S. Richards trans, VOL II, 330-331.
- Dick W. Zylstra. Lust for Power, 2005.
- Hamilton, pp. 162–163; Edbury and Rowe, "William of Tyre and the Patriarchal election of 1180", The English Historical Review 93 (1978), repr. Kingdoms of the Crusaders: From Jerusalem to Cyprus (Aldershot: Ashgate, Variorum Collected Series Studies, 1999)
- The Conquest of Jerusalem and the Third Crusade, Trans Peter Edbury, 58-59.
- Robert Ullian. Frommers Israel, Wiley, 2010, ISBN 0470934387, 9780470934388.
- Steven Runciman (1987). A History of the Crusades: The Kingdom of Jerusalem. Cambridge University Press. pp. 465–468. ISBN 9780521347716.
- Donald S. Richards, "Emad al-Din Kateb Esfahani" in Encyclopedia Iranica. "The family of Persian origin into which ʿEmād-al-Dīn Kāteb was born had a tradition of administrative service for the Saljuq dynasty and the caliphate."
- Robert Lawrence Nicholson (1973). Joscelyn III and the Fall of the Crusader States: 1134-1199. Brill Publishers. pp. 174–175. ISBN 9789004036765
- Steven Runciman (1987). A History of the Crusades: The Kingdom of Jerusalem. Cambridge University Press. pp. 465–468. ISBN 9780521347716.
Literatūra
- Amin Maalouf, The Crusades Through Arab Eyes. London, 1984.
- James A. Brundage, The Crusades: A Documentary Survey. Marquette University Press, 1962.
- Kenneth Setton, ed. A History of the Crusades, vol. I. University of Pennsylvania Press, 1958.
- Peter W. Edbury, The Conquest of Jerusalem and the Third Crusade: Sources in Translation. Ashgate, 1996.
- P. M. Holt, The Age of the Crusades: The Near East from the Eleventh Century to 1517. Longman, 1986.
- R. C. Smail, Crusading Warfare, 1097—1193. Cambridge University Press, 1956.
- Steven Runciman, A History of the Crusades, vol. II: The Kingdom of Jerusalem and the Frankish East, 1100—1187. Cambridge University Press, 1952.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jeruzalės apgultis, Kas yra Jeruzalės apgultis? Ką reiškia Jeruzalės apgultis?
Jeruzales apgultis nuo 1187 m rugsejo 20 d iki 1187 m spalio 2 d trukusi Jeruzales miesto kuria vykde sultono Saladino vadovaujama ajubidu kariuomene po saracenu pergales Hatino musyje ir miesto pasidavimas saracenams Alfonsas Mari Adolfas de Nevilis Krikscionys priesais Saladina Jeruzales atidavimas musulmonams tapo pretekstu inicijuoti Treciajį kryziaus zygį taip pat tai tapo Jeruzales karalystes zlugimo priezastimi bei nuleme kelis simtmecius vykusį krikscioniu isstumima is Sventosios Zemes PriesistoreJeruzales kariuomene susilpnejusi del vidaus konfliktu buvo sumusta 1187 m liepos 4 d Hatino musyje Dauguma baronu buvo paimti į nelaisve tarp ju ir karalius Gi de Luzinjanas Rugsejo viduryje Saladinas uzeme Aka Nablusa Jafa Torono pilį Sidona Beiruta ir Askelona Tie kas isgyveno musius rado prieglobstį Tyre vieninteliame likusiame karalystes mieste kuris nebuvo valdomas musulmonu deka atvykusio grafo Konrado del Monferato ir jo kariuomenes Situacija JeruzalejeTyre riteris kuriam pavyko isvengti nelaisves po Hatino musio paprase sultono Saladino leisti jam saugiai sugrįzti Jeruzale ir pasiimti savo seima t y zmona Marija Komnina kuri buvo karaliaus Amalriko I Jeruzaliecio nasle ir Bizantijos imperatoriaus Manuilo I Komnino dukterecia bei vaikus Saladinas tenkino Balijano prasyma su salyga kad sis nepakels pries jį ir sultono kariuomene ginklo ir isbus mieste ne ilgiau kaip viena diena Balijanas su tokia salyga sutiko Taciau atvykus į Jeruzale krikscioniu patriarchas Heraklis Jeruzalietis ir kiti gyventojai eme Balijano prasyti ginti miesta Heraklis riteriui nurode jog sis mieste privalo pasilikti vardan kataliku tikejimo ir pasiule jį atleisti nuo duotos priesaikos Saladinui Balijanas sutiko Apie savo sprendima jis informavo Saladina per Askelono pasiuntinius Saladinas suorganizavo Balijano zmonos Marijos Komninos ir ju vaiku palyda į Tripolį Kadangi Balijanas tarp Jeruzales baronu buvo autoritetas musulmonai pasak Ali Ibn Asiro rankrascio jį laike tolygiu karaliui Balijanas rado Jeruzale apgailetinos padeties Miestas buvo pilnas pabegeliu issigelbejusiu nuo musulmonu armijos ir ju skaicius vis augo Mieste buvo nebedaug likusiu riteriu del to Balijanas dovanojo riteriu titulus apie 60 miestieciu kurie nesiojo ginklus ir galejo ginti miesta Balijanas ruosesi miesto apgulciai kaupe atsargas ir pinigus Surinkes kariuomene is siru ir egiptieciu Saladinas po nesekmingos Tyro miesto apgulties atvyko prie Jeruzales sienu rugsejo 20 d Sventojo miesto apgultisAleksandras Evaristas Fragonardas Saladinas prie Jeruzales Saladinas inicijavo derybas su Balijanu tarpininkaujant vienam is staciatikiu sventiku Jusufui Batitui Staciatikiu dvasininkai planavo is musulmonu gauti daugiau privilegiju Saladinas norejo miesta paimti be kraujo praliejimo todel siule nemazai įvairiu salygu Taciau Jeruzales miestas atsisake kapituliuoti ir jo apgultis prasidejo Saladino kariuomene stovejo priesais ir Saracenu lankininkai be perstojo apsaude miesto sienas Karine amunicija veze artyn miesto taciau miesto gynejai neleido musulmonams įsitvirtinti prie sienu Per sesias pirmasias apgulties dienas rezultatas buvo nezymus Saladino karines pajegos po kiekvieno bandymo sturmuoti Jeruzale patirdavo nuostolius ir prarasdavo karius tuo tarpu krikscioniu zuvo vos vienas kitas Rugsejo 26 d Saladinas perkele savo stovykla į kita miesto puse arciau Sios puses miesto sienoje nebuvo dideliu vartu ir krikscionys galejo rengti atakas Sienos buvo nuolat apsaudomos is katapultu trebusetu ir arbaletu Dalį sienos rugsejo 29 d musulmonams pavyko pramusti taciau į miesta pro skyle jie patekti negalejo nes miestieciai aktyviai gynesi Apgulciai tesiantis Jeruzales gyventojai atsidure neviltyje Pagal prelata ir metrastininka Vilhelma is Tyro Jeruzales dvasininkai organizavo eitynes basomis palei vidine miesto siena kas buvo daryta ir 1099 metais tik is isores Kalvarijos kalne moterys vaikams nukirpo plaukus ir nardino ju smakrus į salta vandenį Sios apeigos buvo skirtos nukreipti dievo pykciui nuo miesto Rugsejo menesio pabaigoje Balijanas is Ibelino isvyko pas Saladina deretis del miesto kapituliacijos Abi puses sutare jog miestas pasiduos taikiai ir 1099 metu zudynes kai kryziaus riteriai uzeme miesta nepasikartos Saladinas įvede miestieciams ispirkas t y uz vyriska galva buvo skirta 20 bezantu uz moterį 10 bezantu uz vaika 5 bezantai Kas negalejo susimoketi turejo buti parduoti į vergija Saladinas nurode jog vietos krikscionys ir staciatikiai gales likti mieste Sugrįzus Balijanui po derybu į Jeruzale buvo nuspresta jog 7000 miesto vargsu bus ispirkti miesto biudzeto pinigais t y is pinigu kuriuos miestui buvo skyres Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas Siuos pinigus saugojo hospitaljeru ordino nariai Pinigai buvo skirti kryziaus zygiui arba piligrimystei kuria karalius ruosesi organizuoti kaip atgaila del Kenterberio arkivyskupo Tomo Beketo nuzudymo Taciau karalius taip ir nebuvo atvykes į Sventaja Zeme Siu pinigu dalis jau buvo panaudota renkant samdinius kareivius Hatino musiui Balijanas is Ibelino vel susitiko su Saladinu ir sultonas sutiko sumazinti ispirka t y uz vyro galva buvo numatyta 10 bezantu ispirka uz moterį 5 bezantai uz vaika 1 bezantas Balijanas tvirtino jog tai vis tiek dideli pinigai Jeruzales miestieciams Tuomet Saladinas pareikalavo bendros 100 tukstanciu bezantu sumos uz visus miestiecius Balijanas tvirtino jog tokia suma nereali tuomet saracenu lyderis nurode jog galutine ispirka 50 tukst bezantu Galop buvo sutarta jog Saladinas islaisvins 7000 miesto gyventoju uz 30 tukstanciu bezantu Viena vyra galejo pakeisti dvi moterys arba desimt vaiku Veliau Saladino brolis Safalinas islaisvino dar 3000 zmoniu negalinciu sumoketi ispirkos Pagaliau pats musulmonu sultonas islaisvino visus pagyvenusius zmones negalejusius susimoketi pinigu Jeruzales kapituliacijaBalijanas atiduoda Jeruzale Saladinui 1490 m miniatiura Spalio 2 d Balijanas is Ibelino paskelbe apie Jeruzales kapituliacija Buvo numatyta kad kiekvienas miesto gyventojas per menesį privalo sumoketi ispirka Saladinas islaisvino kai kuriuos vergus Balijanas ir patriarchas Heraklis Jeruzalietis savo asmeniniais pinigais ispirko daug miestieciu Jeruzales miestieciai buvo sustatyti trejomis kolonomis kuriu pirmasias dvi is miesto vede Tamplieriai o Balijanas ir Heraklis treciaja Didysis auksinis krikscioniu kryzius buvo nuverstas nuo Uolos kupolo sventyklos Su seima Balijanas susitiko Tripolyje Pagal Muchamedo Ibn Hamedo Isfahano rankrastį patriarchas Heraklis Jeruzalietis su savimi issiveze baznycios relikvijas ir turta Kai kurie is pabegeliu nukeliavo į Tripolio grafyste kuria kontroliavo krikscionys bet cia jie nebuvo priimti Kiti pabegeliai isvyko į Antiochija Bizantija bei Egipta Dalis zmoniu įlipo į italu laivus ir plauke į Europa Saladinas Jeruzaleje krikscionims paliko Kristaus prisikelimo baznycia Tam kad mieste butu įtvirtintas musulmonu tikejimas buvo atliekama daug musulmonu apeigu tarp ju ritualinis plovimas roziniu vandeniu Įsitvirtines Jeruzaleje Saladinas surenge keleta zygiu uzimti laisvu tvirtoviu Belvuaro Karako Monrealio Veliau Saladino kariuomene apgule Tyra 1187 m spalio 29 d Popiezius Grigalius VIII prieme bule del Treciojo kryziaus zygio organizavimo Treciasis kryziaus zygis prasidejo 1189 m Populiariojoje kulturojeJeruzales apgulciai pavaizduoti 2005 m Holivude pastatytas zinomas istorinis amerikieciu rezisieriaus Ridlio Skoto filmas Dangaus karalyste SaltiniaiFrance John 2015 Hattin Great Battles Series Oxford Oxford University Press ISBN 978 0199646951 Ibn Al Athir D S Richards trans VOL II 330 331 Dick W Zylstra Lust for Power 2005 Hamilton pp 162 163 Edbury and Rowe William of Tyre and the Patriarchal election of 1180 The English Historical Review 93 1978 repr Kingdoms of the Crusaders From Jerusalem to Cyprus Aldershot Ashgate Variorum Collected Series Studies 1999 The Conquest of Jerusalem and the Third Crusade Trans Peter Edbury 58 59 Robert Ullian Frommers Israel Wiley 2010 ISBN 0470934387 9780470934388 Steven Runciman 1987 A History of the Crusades The Kingdom of Jerusalem Cambridge University Press pp 465 468 ISBN 9780521347716 Donald S Richards Emad al Din Kateb Esfahani in Encyclopedia Iranica The family of Persian origin into which ʿEmad al Din Kateb was born had a tradition of administrative service for the Saljuq dynasty and the caliphate Robert Lawrence Nicholson 1973 Joscelyn III and the Fall of the Crusader States 1134 1199 Brill Publishers pp 174 175 ISBN 9789004036765 Steven Runciman 1987 A History of the Crusades The Kingdom of Jerusalem Cambridge University Press pp 465 468 ISBN 9780521347716 LiteraturaAmin Maalouf The Crusades Through Arab Eyes London 1984 James A Brundage The Crusades A Documentary Survey Marquette University Press 1962 Kenneth Setton ed A History of the Crusades vol I University of Pennsylvania Press 1958 Peter W Edbury The Conquest of Jerusalem and the Third Crusade Sources in Translation Ashgate 1996 P M Holt The Age of the Crusades The Near East from the Eleventh Century to 1517 Longman 1986 R C Smail Crusading Warfare 1097 1193 Cambridge University Press 1956 Steven Runciman A History of the Crusades vol II The Kingdom of Jerusalem and the Frankish East 1100 1187 Cambridge University Press 1952