32 48 13 š pl 35 26 40 r ilg 32 80361 š pl 35 44444 r ilg 32 80361 35 44444 Hatino mūšisHatino mūšis viduramžių iliustra
Hatino mūšis

32°48′13″ š. pl. 35°26′40″ r. ilg. / 32.80361°š. pl. 35.44444°r. ilg.
Hatino mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Hatino mūšis (viduramžių iliustracija) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Jeruzalės karalystė Tamplieriai Hospitaljerai Antiochijos kunigaikštystė | ajubidai | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
(pateko į nelaisvę) (pateko į nelaisvę) (pateko į nelaisvę) | Saladinas Gokbori | ||||||
Pajėgos | |||||||
20 000 žmonių
| 30 000 žmonių
| ||||||
Nuostoliai | |||||||
didžiuliai | nežymūs |
Hatino mūšis – mūšis, įvykęs 1187 m. liepos 4 d. tarp Jeruzalės karalystės kryžiuočių ir kurdų kilmės musulmonų ajubidų dinastijos, valdžiusios didžiąją dalį Artimųjų Rytų, kariuomenių. Prie , šiaurės Galilėjoje, (dab. Izraelis) tamplieriai triuškinamai pralaimėjo prieš sultoną Saladiną. Žuvo daug riterių, o Jeruzalė buvo užimta saracėnų.
Jeruzalė ir keli kiti kryžiuočių valdomi miestai atsidūrė Saladino rankose. Sužinojęs apie Jeruzalės praradimą, popiežius Grigalius VIII paskelbė bulę Audita tremendi, kurioje buvo kviečiama surengti Trečiąjį kryžiaus žygį (1189–1192 m.).
Mūšis įvyko netoli Tiberijo, lygumoje tarp dviejų užgesusio vulkano viršukalnių, vadinamųjų Hatino Ragų. Hatinas laikomas palestiniečių nacionalistų simboliu pergalės kovoje prieš krikščionis.
Konflikto priežastys
Dar gyvam esant Jeruzalės karaliui , kuris sirgo mirtina raupsų liga, sosto įpėdiniu tapo jo septynmetis sūnėnas , o regentu – Tripolio grafas . Pastarasis, pasinaudodamas savo valdžia, sudarė ketverių metų taikos sutartį su Saladinu. Po metų jaunasis karalius netikėtai mirė, ir sosto paveldėtoją teko rinkti iš dviejų karaliaus Baldvino IV seserų: ir Izabelos. Dar iki karaliaus mirties Jeruzalės baronai Ako pasitarime jam prisiekė, kad karaliumi netaps, o naujojo valdovo, Sibilės ar Izabelos, išrinkimo klausimą spręs Romos popiežius, Šventosios Romos Imperijos, Anglijos ir Prancūzijos monarchai.
1185 m. kovo mėn. karalius mirė. Baronai nelaukė atsakymo iš Europos. Jie pasiskirstė į dvi priešiškai nusistačiusias partijas: vieni buvo už Sibilės ir jos vyro Gi de Luzinjano karūnavimą, kiti – už Izabelos ir jos vyro . Galiausiai 1186 m. liepos 20 d. buvo karūnuoti Sibilė ir Gi de Luzinjanas.
1187 m. Ake Šventosios Žemės baronai tarėsi dėl naujo kryžiaus žygio surengimo. Tuo metu pasitarimo dalyvius pasiekė žinia, kad Saladinas apsupo Tiberijo miestą. Atvykęs miesto pasiuntinys prašė pagalbos. Jau sekančią naktį karalius Gi de Luzinjanas, spaudžiamas tamplierių ordino didžiojo magistro, priėmė sprendimą suteikti pagalbą. Sekantį rytą kariuomenė pradėjo žygį.
Mūšis
Kariuomenės karavanas per dykumą nuo Sephoria šaltinių pajudėjo link Tiberiados ežero 1187 m. liepos 3 d. Pavargusi nuo svilinančio karščio kariuomenė sustojo nakvynės prie Hatino Ragų, nespėjusi iki tamsos pasiekti vandens. Saladinas įsakė savo kareiviams nedelsiant padegti gretimuose šlaituose aplink priešo stovyklavietę augusius sausus krūmokšnius. Kryžiuočių stovykla duso nuo karščio ir aitrių dūmų, be to, musulmonai ją apšaudė iš lankų ir arbaletų.
Karaliaus sušauktos karinės tarybos sprendimu kryžiuočiai nutarė pulti. Jiems vadovavo Tripolio grafas. Vos kryžiuočių pajėgos užėmė kovos pozicijas, šeši riteriai perbėgo į musulmonų pusę ir jiems papasakojo apie kryžiuočių karinę parengtį ir jų planus. Jie pasiūlė sultonui nedelsiant pulti pirmam ir netikėtai. Saladinas išvedė savo kariuomenę pulti riterius. Karaliaus kariuomenės pėstininkai pamatę saracėnų puolimą, pakilo į kalną ir atsisakė kautis, nekreipdami dėmesio į karaliaus įsakymą, vyskupų maldas ir baronų reikalavimus.
Tripolio grafas Raimondas su savo kariauna pasitiko musulmonų eskadroną. Priešas leido riterių būriui įsiskverbti į savo eiles, tačiau po to musulmonai apjungė savo pajėgas ir tvirtu žiedu apsupo kryžiuočius. Išsigelbėti iš apsupties pavyko vos 20–25 riteriams, tarp jų ir pačiam Tripolio grafui. Mūšis truko septynias valandas. Jame žuvo apie 17 000 žmonių, o karalius Gi de Luzinjanas, jo brolis, Prancūzijos konsteblis , tamplierių magistras , Antiochijos kunigaikštis ir daugelis kitų pateko į nelaisvę.
Pasekmės
Pralaimėjimas prie Hatino labai susilpnino tamplierių ir hospitaljerų ordinus, kurie buvo pagrindinė jėga, stovinti Saladino vedamų saracėnų kelyje. Riteris , kuriam pavyko išvengti nelaisvės, greitai sugrįžo į Jeruzalę, kur surinko kariuomenę jos gynybai. 1187 m. rugsėjo mėn. Saladinas jau buvo prie Jeruzalės. Ją apsupęs leido miestiečiams už išpirką išvykti. Netrukus, spalio 2 d. Saladino kariuomenė įžengė į Jeuzalę. Vėliau miestas vėl atiteko krikščionims, tačiau Saladino pergalė prie Hatino lėmė keliems šimtmečiams krikščionių išstūmimo iš Šventosios Žemės pradžią.
Šaltiniai
- http://books.google.com.pk/books?id=qWZmdPiqMbwC&pg=PT73&dq=saladin+and+other+muslim+commanders+at+the+battle+of+hattin&hl=en&sa=X&ei=DJtYT8XkEuie0QXj8rnXDQ&ved=0CEcQ6AEwBA#v=snippet&q=taqi%20al-din&f=false[neveikianti nuoroda]
- http://books.google.com.pk/books?id=qWZmdPiqMbwC&pg=PT73&dq=saladin+and+other+muslim+commanders+at+the+battle+of+hattin&hl=en&sa=X&ei=DJtYT8XkEuie0QXj8rnXDQ&ved=0CEcQ6AEwBA#v=snippet&q=afdal&f=false[neveikianti nuoroda]
- Nicolle, David (1993). Hattin 1187: Saladin's Greatest Victory. Campaign Series #19. Osprey Publishing. p. 59.
- Nicolle, David (1993). Hattin 1187: Saladin's Greatest Victory. Campaign Series #19. Osprey Publishing. p. 61.
Nuorodos
- Hatino mūšis Archyvuota kopija 2013-05-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hatino mūšis, Kas yra Hatino mūšis? Ką reiškia Hatino mūšis?
32 48 13 s pl 35 26 40 r ilg 32 80361 s pl 35 44444 r ilg 32 80361 35 44444 Hatino musisHatino musis viduramziu iliustracija Data 1187 m liepos 4 d Vieta netoli Tiberijo dab Izraelis RezultatasKonflikto salysJeruzales karalyste Tamplieriai Hospitaljerai Antiochijos kunigaikstyste ajubidaiVadovai ir kariniai vadai pateko į nelaisve pateko į nelaisve pateko į nelaisve Saladinas GokboriPajegos20 000 zmoniu 15 000 pestininku 1 200 riteriu 3 000 lengvosios kavalerijos 500 raituju lankininku 30 000 zmoniu 12 000 kavalerijosNuostoliaididziuliai nezymus Hatino musis musis įvykes 1187 m liepos 4 d tarp Jeruzales karalystes kryziuociu ir kurdu kilmes musulmonu ajubidu dinastijos valdziusios didziaja dalį Artimuju Rytu kariuomeniu Prie siaures Galilejoje dab Izraelis tamplieriai triuskinamai pralaimejo pries sultona Saladina Zuvo daug riteriu o Jeruzale buvo uzimta saracenu Jeruzale ir keli kiti kryziuociu valdomi miestai atsidure Saladino rankose Suzinojes apie Jeruzales praradima popiezius Grigalius VIII paskelbe bule Audita tremendi kurioje buvo kvieciama surengti Treciajį kryziaus zygį 1189 1192 m Musis įvyko netoli Tiberijo lygumoje tarp dvieju uzgesusio vulkano virsukalniu vadinamuju Hatino Ragu Hatinas laikomas palestinieciu nacionalistu simboliu pergales kovoje pries krikscionis Konflikto priezastysHatino Ragai Dar gyvam esant Jeruzales karaliui kuris sirgo mirtina raupsu liga sosto įpediniu tapo jo septynmetis sunenas o regentu Tripolio grafas Pastarasis pasinaudodamas savo valdzia sudare ketveriu metu taikos sutartį su Saladinu Po metu jaunasis karalius netiketai mire ir sosto paveldetoja teko rinkti is dvieju karaliaus Baldvino IV seseru ir Izabelos Dar iki karaliaus mirties Jeruzales baronai Ako pasitarime jam prisieke kad karaliumi netaps o naujojo valdovo Sibiles ar Izabelos isrinkimo klausima spres Romos popiezius Sventosios Romos Imperijos Anglijos ir Prancuzijos monarchai 1185 m kovo men karalius mire Baronai nelauke atsakymo is Europos Jie pasiskirste į dvi priesiskai nusistaciusias partijas vieni buvo uz Sibiles ir jos vyro Gi de Luzinjano karunavima kiti uz Izabelos ir jos vyro Galiausiai 1186 m liepos 20 d buvo karunuoti Sibile ir Gi de Luzinjanas 1187 m Ake Sventosios Zemes baronai taresi del naujo kryziaus zygio surengimo Tuo metu pasitarimo dalyvius pasieke zinia kad Saladinas apsupo Tiberijo miesta Atvykes miesto pasiuntinys prase pagalbos Jau sekancia naktį karalius Gi de Luzinjanas spaudziamas tamplieriu ordino didziojo magistro prieme sprendima suteikti pagalba Sekantį ryta kariuomene pradejo zygį MusisMusio schemoje judejimo kryptys musulmonu riteriu Kariuomenes karavanas per dykuma nuo Sephoria saltiniu pajudejo link Tiberiados ezero 1187 m liepos 3 d Pavargusi nuo svilinancio karscio kariuomene sustojo nakvynes prie Hatino Ragu nespejusi iki tamsos pasiekti vandens Saladinas įsake savo kareiviams nedelsiant padegti gretimuose slaituose aplink prieso stovyklaviete augusius sausus krumoksnius Kryziuociu stovykla duso nuo karscio ir aitriu dumu be to musulmonai ja apsaude is lanku ir arbaletu Karaliaus susauktos karines tarybos sprendimu kryziuociai nutare pulti Jiems vadovavo Tripolio grafas Vos kryziuociu pajegos uzeme kovos pozicijas sesi riteriai perbego į musulmonu puse ir jiems papasakojo apie kryziuociu karine parengtį ir ju planus Jie pasiule sultonui nedelsiant pulti pirmam ir netiketai Saladinas isvede savo kariuomene pulti riterius Karaliaus kariuomenes pestininkai pamate saracenu puolima pakilo į kalna ir atsisake kautis nekreipdami demesio į karaliaus įsakyma vyskupu maldas ir baronu reikalavimus Tripolio grafas Raimondas su savo kariauna pasitiko musulmonu eskadrona Priesas leido riteriu buriui įsiskverbti į savo eiles taciau po to musulmonai apjunge savo pajegas ir tvirtu ziedu apsupo kryziuocius Issigelbeti is apsupties pavyko vos 20 25 riteriams tarp ju ir paciam Tripolio grafui Musis truko septynias valandas Jame zuvo apie 17 000 zmoniu o karalius Gi de Luzinjanas jo brolis Prancuzijos konsteblis tamplieriu magistras Antiochijos kunigaikstis ir daugelis kitu pateko į nelaisve PasekmesPralaimejimas prie Hatino labai susilpnino tamplieriu ir hospitaljeru ordinus kurie buvo pagrindine jega stovinti Saladino vedamu saracenu kelyje Riteris kuriam pavyko isvengti nelaisves greitai sugrįzo į Jeruzale kur surinko kariuomene jos gynybai 1187 m rugsejo men Saladinas jau buvo prie Jeruzales Ja apsupes leido miestieciams uz ispirka isvykti Netrukus spalio 2 d Saladino kariuomene įzenge į Jeuzale Veliau miestas vel atiteko krikscionims taciau Saladino pergale prie Hatino leme keliems simtmeciams krikscioniu isstumimo is Sventosios Zemes pradzia Saltiniaihttp books google com pk books id qWZmdPiqMbwC amp pg PT73 amp dq saladin and other muslim commanders at the battle of hattin amp hl en amp sa X amp ei DJtYT8XkEuie0QXj8rnXDQ amp ved 0CEcQ6AEwBA v snippet amp q taqi 20al din amp f false neveikianti nuoroda http books google com pk books id qWZmdPiqMbwC amp pg PT73 amp dq saladin and other muslim commanders at the battle of hattin amp hl en amp sa X amp ei DJtYT8XkEuie0QXj8rnXDQ amp ved 0CEcQ6AEwBA v snippet amp q afdal amp f false neveikianti nuoroda Nicolle David 1993 Hattin 1187 Saladin s Greatest Victory Campaign Series 19 Osprey Publishing p 59 Nicolle David 1993 Hattin 1187 Saladin s Greatest Victory Campaign Series 19 Osprey Publishing p 61 NuorodosVikiteka Hatino musis vaizdine ir garsine medziagaHatino musis Archyvuota kopija 2013 05 15 is Wayback Machine projekto