Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jean CocteauŽ Kokto 1923 m Gimė 1889 m liepos 5 d PrancūzijaMirė 1963 m spalio 11 d 74 metai PrancūzijaVeikla menininkas
Jean Cocteau
| Jean Cocteau | |
|---|---|
| Ž. Kokto 1923 m. | |
| Gimė | 1889 m. liepos 5 d. , Prancūzija |
| Mirė | 1963 m. spalio 11 d. (74 metai) , Prancūzija |
| Veikla | menininkas |
Žanas Morisas Eženas Klemanas Kokto (pranc. Jean Maurice Eugène Clément Cocteau, 1889 m. liepos 5 d. , Prancūzija – 1963 m. spalio 11 d. , Prancūzija) – prancūzų rašytojas, poetas, dramaturgas, dailininkas, scenaristas ir kino režisierius. Viena svarbiausių XX a. prancūzų kultūros asmenybių.
Biografija
Gimė 1889 m. liepos 5 d. Mezon Lafite, Prancūzijoje.
Ž. Kokto tėvas buvo advokatas ir dailininkas mėgėjas, nusižudęs, kai sūnui buvo 9-eri. Ž. Kokto augino senelis, savo namuose jis rengdavo mėgėjų koncertus, buvo melomanas ir kolekcininkas, rinko ir muzikos instrumentus. Šeimos kolekcijoje buvo Engro, Delakrua paveikslų, graikiškų statulų. Ž. Kokto sakė, jog dėl savo išsilavinimo turi būti dėkingas seneliui.
Mokėsi viename geriausių Paryžiaus licėjų – Kondorsė (Lycée Condorcet).
2-ajame ir 3-ajame dešimtmečiuose susiformavo kaip poetas, rinkinyje „Eilėraščiai“ atidavė duoklę dadaizmui, o poezijos rinkinyje „Opera“ – siurrealizmui. Ypač išgarsėjo kaip dailininkas grafikas, mėgo kubizmą. Ž. Kokto meninis suvokimas ir mąstymas susiformavo bedradarbiaujant su Eriku Sati, Ž. Kokto buvo veikiamas jo estetikos bei pažiūrų, taip pat Žanui Kokto padarė įtaką Diagilevo rusų baletas, I. Stravinskio muzika, P. Pikaso darbai ir poezija.
2-ojo dešimtmečio viduryje įsitraukė į Paryžiaus menininkų sluoksnius, susipažino su M. Prustu, A. Židu, S. Diagilevu, P. Pikasu, E. Sati ir kitais, padarė įtaką siurrealistams (vėliau sukonfliktavo su A. Bretonu). Vėliau susibičiuliavo su ir Edita Piaf.
Prusto romanų cikle „“ Ž. Kokto pasitarnavo kaip puošeivos Oktavo prototipas. Pasakojimo pabaigoje Oktavas patyrė netikėtą virsmą: jis „pasirodė su , kuriems pats nupiešė dekoracijų ir kostiumų eskizus; šiuolaikiniame mene kostiumai ir dekoracijos sukėlė revoliuciją, bent jau ne mažiau didžią nei ta, kurią padarė rusiškas baletas.“ Kai Prustas Žanui Kokto pasiskundė ponia de Ševinjė, kuri romane atpažino save ir atsisakė jį skaityti, šis jam tarė: „ parašė knygą apie vabzdžius, tačiau iš jų nereikalavo, kad jie ją skaitytų!“
1914 m. buvo pašauktas į Pirmojo pasaulinio karo frontą, tarnavo sanitaru, dėl sveikatos buvo demobilizuotas.
Ž. Kokto vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metais kelia ginčų, kariai jį kaltino kolaboravimu. Nuo pat okupacijos pradžios jis spausdino darbus „Pluošte“ („La Gerbe“) – „politiniame ir literatūriniame savaitraštyje“, kurio vadovas buvo . Žurnalas skelbė ariškos, laisvos nuo bolševizmo Europos idėją. Jis palaikė draugiškus santykius su nacių epochos pirmaujančiaisiais propagandininkais ir L. Ryfenštal. Okupacijos metais buvo gana produktyvus: Paryžiaus teatruose buvo pastatytos penkios jo naujos pjesės. Dienoraštyje matyti pacifistinės Ž. Kokto nuotaikos. Vis dėlto išlaisvinus Prancūziją jam pavyko išvengti pasmerkimo, nors jis niekada neatgailavo dėl savo simpatijų naciams ir tęsė draugystę su A. Brekeriu ir L. Ryfenštal.
1949 m. buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose nuosekliai gynė žmogaus teisę atsisakyti karo tarnybos dėl sąžinės, ypač palaikė komunistą .
Lotaringijos sostinėje Mece, Sen Maksimen (Saint-Maximin) bažnyčioje Ž. Kokto savo paskutiniais gyvenimo metais (1962–1963) sukūrė 24 vitražus, o Vilfranš sur Mero miesto koplyčioje nutapė freskų iš šv. Petro gyvenimo.
Tyrėjos J. Gnezdilovos manymu, Žanui Kokto Orfėjo paveikslas yra , visos kūrybos šerdis.
1932–1934 m. gyveno su rusų aktore kunigaikštyte Natalja Pavlovna Palei; sklido gandai dėl jųdviejų santykių, tačiau Palei biografai juos laiko išimtinai platoniškais.
Žanas Kokto buvo homoseksualus ir to niekada neneigė. Nuo 1937 m. iki mirties 1963 m. Ž. Kokto gyvenimo palydovas buvo aktorius , karjerą pradėjęs vaidmenimis jo filmuose.
Ž. Kokto įsūnis ir paveldėtojas – prancūzų aktorius ir dailininkas (1925–1995).
Ž. Kokto visada save laikė kataliku. Nuo miokardo infarkto savo namuose mirė 1963 m. spalio 11 d.: jo nesveika širdis neatlaikė žinios apie Editos Piaf mirtį.
Nuorodos
- Ž. Kokto bibliografija
- Ž. Kokto filmografija
- Ž. Kokto darbai teatre
- Ž. Kokto dailės darbai
- Ž. Kokto nominacijos ir apdovanojimai
Išnašos
- „"Жан Кокто"“. Suarchyvuota iš originalo 2022-03-19. Nuoroda tikrinta 2023-08-02.
- Как Жан Кокто повлиял… „Как Жан Кокто повлиял на моду“. // officiel-online.com (rusų). 2019-07-05. Suarchyvuota iš originalo 2020-11-10. Nuoroda tikrinta 2023-08-02. „В детстве Кокто пережил смерть отца, покончившего жизнь самоубийством <…>“
- Жан Маре. / Непостижимый Жан Кокто. / М. 2003. С. 22—23.
- Жан Кокто. Портреты-воспоминания. – М.: Известия, 1985. – С. 94—96.
- Пруст М. (2000). пер. с фр. Н. М. Любимова (прилож. Л. М. Цывьяна) (red.). Беглянка. С-Пб.: Амфора. pp. 238–239.
- Моруа Андре (2000). пер. с фр. Д. Ефимова (red.). В поисках Марселя Пруста. С-Пб.: Лимбус Пресс. p. 359.
- Emmanuelle Retaillaud-Bajac. «Les démons de Jean Cocteau», Magazine L’Histoire, septembre 2003.
- Williams, James S. (2008). Jean Cocteau. London: Reaktion. ISBN 978-1861893543.
- Christian Schmitt. „Les Vitraux De Cocteau : Son Dernier Chef-D’oeuvre“. Le Nouveau Cénacle. Suarchyvuotas originalas 2014-10-05. Nuoroda tikrinta 2023-08-02.
- „Миф об Орфее в литературе первой половины XX века“. Suarchyvuota iš originalo 2017-02-01. Nuoroda tikrinta 2023-08-02.
- T. Coudert. Cafe Society: Socialites, Patrons, and Artists: 1920 to 1960
- „Любовь в фотографиях: Жан Кокто и Жан Маре“. // officiel-online.com (rusų). 2018-06-08. Suarchyvuotas originalas 2020-02-13. Nuoroda tikrinta 2023-08-02. „Любовный и дружеский союз Жана Маре и Жана Кокто продлился 26 лет.“
- Carole Weisweiller et Patrick Renaudot, Jean Marais, le bien-aimé, Éditions de La Maule, 2013, page 149
- Christian Soleil, Jean Cocteau: le bonheur fabriqué, entretiens avec Édouard Dermit, Saint-Etienne, Action graphique, 1993, 158 p. (ISBN 978-2-905255-79-2)
- J. Maritain. Réponse à Jean Cocteau. – J. Maritain. Oeuvres (1912–1939). Paris, Desclée De Brouwer, 1975, p. 363–392.
- „Jean Cocteau (1889-1963)“. Suarchyvuota iš originalo 2021-07-05. Nuoroda tikrinta 2023-08-02.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jean Cocteau, Kas yra Jean Cocteau? Ką reiškia Jean Cocteau?
Jean CocteauZ Kokto 1923 m Gime 1889 m liepos 5 d PrancuzijaMire 1963 m spalio 11 d 74 metai PrancuzijaVeikla menininkas Zanas Morisas Ezenas Klemanas Kokto pranc Jean Maurice Eugene Clement Cocteau 1889 m liepos 5 d Prancuzija 1963 m spalio 11 d Prancuzija prancuzu rasytojas poetas dramaturgas dailininkas scenaristas ir kino rezisierius Viena svarbiausiu XX a prancuzu kulturos asmenybiu BiografijaGime 1889 m liepos 5 d Mezon Lafite Prancuzijoje Z Kokto tevas buvo advokatas ir dailininkas megejas nusizudes kai sunui buvo 9 eri Z Kokto augino senelis savo namuose jis rengdavo megeju koncertus buvo melomanas ir kolekcininkas rinko ir muzikos instrumentus Seimos kolekcijoje buvo Engro Delakrua paveikslu graikisku statulu Z Kokto sake jog del savo issilavinimo turi buti dekingas seneliui Mokesi viename geriausiu Paryziaus liceju Kondorse Lycee Condorcet 2 ajame ir 3 ajame desimtmeciuose susiformavo kaip poetas rinkinyje Eilerasciai atidave duokle dadaizmui o poezijos rinkinyje Opera siurrealizmui Ypac isgarsejo kaip dailininkas grafikas mego kubizma Z Kokto meninis suvokimas ir mastymas susiformavo bedradarbiaujant su Eriku Sati Z Kokto buvo veikiamas jo estetikos bei paziuru taip pat Zanui Kokto padare įtaka Diagilevo rusu baletas I Stravinskio muzika P Pikaso darbai ir poezija 2 ojo desimtmecio viduryje įsitrauke į Paryziaus menininku sluoksnius susipazino su M Prustu A Zidu S Diagilevu P Pikasu E Sati ir kitais padare įtaka siurrealistams veliau sukonfliktavo su A Bretonu Veliau susibiciuliavo su ir Edita Piaf Z Kokto portretas 1910 1912 Autorius Prusto romanu cikle Z Kokto pasitarnavo kaip puoseivos Oktavo prototipas Pasakojimo pabaigoje Oktavas patyre netiketa virsma jis pasirode su kuriems pats nupiese dekoraciju ir kostiumu eskizus siuolaikiniame mene kostiumai ir dekoracijos sukele revoliucija bent jau ne maziau didzia nei ta kuria padare rusiskas baletas Kai Prustas Zanui Kokto pasiskunde ponia de Sevinje kuri romane atpazino save ir atsisake jį skaityti sis jam tare parase knyga apie vabzdzius taciau is ju nereikalavo kad jie ja skaitytu 1914 m buvo pasauktas į Pirmojo pasaulinio karo fronta tarnavo sanitaru del sveikatos buvo demobilizuotas Z Kokto vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metais kelia gincu kariai jį kaltino kolaboravimu Nuo pat okupacijos pradzios jis spausdino darbus Pluoste La Gerbe politiniame ir literaturiniame savaitrastyje kurio vadovas buvo Zurnalas skelbe ariskos laisvos nuo bolsevizmo Europos ideja Jis palaike draugiskus santykius su naciu epochos pirmaujanciaisiais propagandininkais ir L Ryfenstal Okupacijos metais buvo gana produktyvus Paryziaus teatruose buvo pastatytos penkios jo naujos pjeses Dienorastyje matyti pacifistines Z Kokto nuotaikos Vis delto islaisvinus Prancuzija jam pavyko isvengti pasmerkimo nors jis niekada neatgailavo del savo simpatiju naciams ir tese draugyste su A Brekeriu ir L Ryfenstal 1949 m buvo apdovanotas Garbes legiono ordinu 6 ajame ir 7 ajame desimtmeciuose nuosekliai gyne zmogaus teise atsisakyti karo tarnybos del sazines ypac palaike komunista Lotaringijos sostineje Mece Sen Maksimen Saint Maximin baznycioje Z Kokto savo paskutiniais gyvenimo metais 1962 1963 sukure 24 vitrazus o Vilfrans sur Mero miesto koplycioje nutape fresku is sv Petro gyvenimo Tyrejos J Gnezdilovos manymu Zanui Kokto Orfejo paveikslas yra visos kurybos serdis 1932 1934 m gyveno su rusu aktore kunigaikstyte Natalja Pavlovna Palei sklido gandai del judvieju santykiu taciau Palei biografai juos laiko isimtinai platoniskais Zanas Kokto buvo homoseksualus ir to niekada neneige Nuo 1937 m iki mirties 1963 m Z Kokto gyvenimo palydovas buvo aktorius karjera pradejes vaidmenimis jo filmuose Z Kokto įsunis ir paveldetojas prancuzu aktorius ir dailininkas 1925 1995 Z Kokto visada save laike kataliku Nuo miokardo infarkto savo namuose mire 1963 m spalio 11 d jo nesveika sirdis neatlaike zinios apie Editos Piaf mirtį NuorodosZ Kokto bibliografija Z Kokto filmografija Z Kokto darbai teatre Z Kokto dailes darbai Z Kokto nominacijos ir apdovanojimaiIsnasos Zhan Kokto Suarchyvuota is originalo 2022 03 19 Nuoroda tikrinta 2023 08 02 Kak Zhan Kokto povliyal Kak Zhan Kokto povliyal na modu officiel online com rusu 2019 07 05 Suarchyvuota is originalo 2020 11 10 Nuoroda tikrinta 2023 08 02 V detstve Kokto perezhil smert otca pokonchivshego zhizn samoubijstvom lt gt Zhan Mare Nepostizhimyj Zhan Kokto M 2003 S 22 23 Zhan Kokto Portrety vospominaniya M Izvestiya 1985 S 94 96 Prust M 2000 per s fr N M Lyubimova prilozh L M Cyvyana red Beglyanka S Pb Amfora pp 238 239 Morua Andre 2000 per s fr D Efimova red V poiskah Marselya Prusta S Pb Limbus Press p 359 Emmanuelle Retaillaud Bajac Les demons de Jean Cocteau Magazine L Histoire septembre 2003 Williams James S 2008 Jean Cocteau London Reaktion ISBN 978 1861893543 Christian Schmitt Les Vitraux De Cocteau Son Dernier Chef D oeuvre Le Nouveau Cenacle Suarchyvuotas originalas 2014 10 05 Nuoroda tikrinta 2023 08 02 Mif ob Orfee v literature pervoj poloviny XX veka Suarchyvuota is originalo 2017 02 01 Nuoroda tikrinta 2023 08 02 T Coudert Cafe Society Socialites Patrons and Artists 1920 to 1960 Lyubov v fotografiyah Zhan Kokto i Zhan Mare officiel online com rusu 2018 06 08 Suarchyvuotas originalas 2020 02 13 Nuoroda tikrinta 2023 08 02 Lyubovnyj i druzheskij soyuz Zhana Mare i Zhana Kokto prodlilsya 26 let Carole Weisweiller et Patrick Renaudot Jean Marais le bien aime Editions de La Maule 2013 page 149 Christian Soleil Jean Cocteau le bonheur fabrique entretiens avec Edouard Dermit Saint Etienne Action graphique 1993 158 p ISBN 978 2 905255 79 2 J Maritain Reponse a Jean Cocteau J Maritain Oeuvres 1912 1939 Paris Desclee De Brouwer 1975 p 363 392 Jean Cocteau 1889 1963 Suarchyvuota is originalo 2021 07 05 Nuoroda tikrinta 2023 08 02