Italijos karalystė (1805–1814)

Italijos karalystė (it. Regno d'Italia, pranc. Royaume d'Italie) – karalystė aukštutinėje Italijoje, sudariusi asmenininę uniją su Napoleono Bonaparto Prancūzijos imperija.

Italijos karalystė it. Regno d'Italia pranc. Royaume d'Italie
Prancūzijos imperijos vasalinė valstybė
←     ← 1805 – 1814 →     →
Vėliava Herbas
Himnas „Žygis už imperatorių Bonapartą” Marcia per l'imperatore Bonaparte
Italijos karalystė 1812 m.
Sostinė	Milanas
Kalbos	italų, prancūzų
Valdymo forma	absoliutinė monarchija
Karalius
1805–1814	Napoleonas I
Era	Napoleonmetis
- Paskelbimas	1805 m. kovo 17 d. d.
-	1814 m. gegužės 30 d. d.
Valiuta	Italijos lira
Šiuo metu priklauso:	Italija

Po Italijos kampanijos, užkariautų teritorijų valdymą perėmė Napoleonas kaip Italijos karalius, o vicekaraliumi paskyrė savo posūnį . Karalystės teritorija apėmė dalį Pjemonto ir šiuolaikinius Lombardijos, Veneto, Emilijos-Romanijos, Friulio-Venecijos Džulijos, Trento, Pietų Tirolio ir Markės regionus.

Napoleonas I taip pat valdė likusią šiaurės ir centrinės Italijos dalį, tačiau tiesiogiai kaip Prancūzijos imperijos dalį, o ne kaip vasalinę valstybę.

Karalystės egzistavimas baigėsi 1814 m. po Napoleono pralaimėjimo ir jo galybės žlugimo.

Kariuomenė

Karalystės kariuomenė buvo įtraukta į Prancūzijos Didžiąją armiją ir dalyvavo visose Napoleono kampanijose.

Nuo 1805 m. iki 1814 m. Italijos karalystė aprūpino Napoleoną I maždaug 200 000 karių.

1805 m. italų kariai tarnavo garnizonuose prie Lamanšo sąsiaurio, 1806–1807 m. dalyvavo ir apgultyse, kovojo Dalmatijoje. 1808–1813 m. tarnavo ištisos italų divizijos, ypač pasižymėjusios vadovaujant prie ir .

1809 m. Eženo Italijos armija sudarė dešinįjį Napoleono I invazijos į Austrijos imperiją sparną, iškovojo didelę pergalę prie ir nemažai prisidėjo prie pergalės prie Vagramo.

1812 m. Eženas de Boharnė į Rusiją pasiuntė 27 000 Italijos karalystės karių. Italai pasižymėjo prie Borodino ir , todėl buvo pripažinti:

Italijos kariuomenė pasižymėjo savybėmis, kurios suteikė jai teisę būti viena iš drąsiausių Europos kariuomenių.

Rusijos kampanijos metu išgyveno tik 1000–2000 italų. 1813 m. Eženas de Boharnė kuo ilgiau atsilaikė prieš austrų puolimą (), o vėliau, 1814 m. vasarį, buvo priverstas pasirašyti paliaubas.

• 1812 m. karinis paradas
• Italijos karalystės karių uniformos, 1805–1814 m.

Papildoma literatūra

• Connelly, Owen. Napoleon's Satellite Kingdoms (1965)
• Gregory, Desmond. Napoleon's Italy (2001)
• Rath, R. John. The Fall of the Napoleonic Kingdom of Italy (1814) (1941)

Išnašos

1. Sarti, Roland (2004). Italy: a reference guide from the Renaissance to the Present. New York.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
2. Gregory, Desmond (2001). Napoleon's Italy: Desmond Gregory. AUP Cranbury.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
3. Elting, John R. (1988). Swords around a throne. New York.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
4. Scott, Sir Walter (1843). Life of Napoleon Buonaparte: Vol.4. Edinburgh.
5. Thiers, Adolphe (1856). History of the consulate and the empire of France under Napoleon: Vol.13. London.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
6. Arnold, James R. (1995). Napoleon conquers Austria: the 1809 campaign for Vienna. Westport.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
7. John A. Davis, Paul Ginsborg (1991). Society and Politics in the Age of the Risorgimento. Cambridge.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
8. Encyclopædia Britannica (1972). Encyclopædia Britannica: Vol.1. Chicago. ISBN 9780852291627.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
9. Fremont-Barnes, Gregory (2006). The encyclopedia of the French revolutionary and Napoleonic Wars: Vol.1. Santa Barbara.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
10. Wilson, Sir Robert Thomas (1860). Narrative of events during the invasion of Russia by Napoleon Bonaparte. London.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
11. Montagu, Violette M. (1913). Eugène de Beauharnais: the adopted son of Napoleon. London.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
12. Jaques, Tony (2007). Dictionary of Battles and Sieges: A–E. Westport.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)

Nuorodos

• Napitalia. The Eagle in Italy Apie Napoleono laikų kariuomenę.