Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ispanijos auksinis eskudas Ispanijos auksinė moneta kaldinta 1535 1833 metais Joanos I ir Karolio V eskudas kaldintas Ba
Ispanijos auksinis eskudas
Ispanijos auksinis eskudas – Ispanijos auksinė moneta, kaldinta 1535–1833 metais.
Monetos istorija
Žodis isp. escudo reiškia heraldinis skydas (iš lot. scutum 'skydas'). Heraldiniai skydai tradiciškai puošė monetas, vadintas eskudais. Pirmieji eskudai buvo nukaldinti 1535 m. Barselonoje – iš 917-os prabos aukso markės (230 g) būdavo nukaldinami 68 eskudai, svėrę 3,38 g ir lygūs 350 maravedžių. Monetos averse buvo herbinis skydas, o reverse – kryžius. Pirmaisiais nukaldintais eskudais buvo padengtos Tuniso karo išlaidos.. Valdant karaliui Pilypui II Habsburgui eskudai tapo pagrindinėmis Ispanijos auksinėmis monetomis. Auksinių ir sidabrinių monetų kursas keitėsi kartu su metalų kaina. 1566 m. 1 eskudas buvo lygus 400 maravedžių. Vėliau Ispanijoje buvo nustatyta sistema, kur vienas auksinis eskudas buvo lygus 16 sidabrinių , o 1 realas – 34 maravedžiams.
Eskudų kaldinimo pradžią paskatino didžiulis aukso įvežimas iš Ispanijos Amerikos. Dėl to nupigo naudoti pinigai ir augo kainos (infliacija). Nuolatiniai karai ir nevykusi ekonominė politika atvedė Ispanijos karūną į sunkią ekonominę krizę bei rimtą ekonomikos sutrikimą. Antroje XVI a. pusėje Ispanija keturis kartus (1557, 1560, 1575 ir 1596 m.) skelbė finansinių įsipareigojimų nevykdymą. XVII a. Ispanijos ekonomika mažai pakito, įsipareigojimų nevykdymai buvo paskelbti 1607, 1627, 1647 ir 1680 m..
1772 m. eskudų aukso proba buvo sumažinta nuo 917 iki 900, o 1786 m. – iki 875 m. Didžiąją dalį eskudų Ispanijoje kaldino Madride ir Sevilijoje, taip pat Ispanijos Amerikos monetų kalyklose..
Įvairiu metu kaldino ½ eskudo (), 1, 2, 4 ir 8 eskudų monetas. Tiek Ispanijoje, tiek už jos ribų labiausiai išpopuliarėjo dviejų eskudų monetos dublonai. Dublonų monetos, Prancūzijoje vadintos sveria 6,77 g. Vėliau visas monetas, kurio nominalas buvo didesnis nei 1 eskudas, ėmė vadinti dublonais. Pvz., 4 eskudų moneta (13,5 g) vadinta dublon de kvatro (isp. doblón de a cuatro), o 8 eskudų moneta (27 g) – dublon de očo (isp. doblón de a ocho).
Kaldinimo pabaiga
XIX a. pradžioje Žozefas Bonapartas Ispanijoje įvedė naują realą, kuriame labai sumažino sidabro kiekį. 1 senasis realas buvo lygus 2,5 naujojo realo.
Auksines monetas ir toliau kaldino 2, 4 ir 8 eskudų masės, bet nominalas buvo užrašytas realais - 80, 60 ir 320 realų. Tuo metu vienas eskudas buvo lygus nebe 16, o 40 naujųjų realų..
Visos aukščiau minėtos monetos buvo legali mokėjimo priemonė iki XIX a. vidurio, kai Ispanijoje įvedė dešimtainę pinigų sistemą, pagrįstą dešimtainiu realu, kuris lygus 100 sentimų (isp. céntimo de real 'šimtoji dalis realo').
1864 m. pagrindiniu Ispanijos piniginiu vienetu tapo
Nuorodos
- Эскудо
- Glosario numismatico Numisma Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.iep.ru/files/persona/MAU/spain11.pdf Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Krause Standard Catalog of World Coins 19th Century 6th Edition 1801–1900 by Chester L.Krause and Clifford Mishler ISBN 978-0-89689-940-7
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos auksinis eskudas, Kas yra Ispanijos auksinis eskudas? Ką reiškia Ispanijos auksinis eskudas?
Ispanijos auksinis eskudas Ispanijos auksine moneta kaldinta 1535 1833 metais Joanos I ir Karolio V eskudas kaldintas Barselonoje8 eskudu monetaFerdinando VII eskudiljasMonetos istorijaZodis isp escudo reiskia heraldinis skydas is lot scutum skydas Heraldiniai skydai tradiciskai puose monetas vadintas eskudais Pirmieji eskudai buvo nukaldinti 1535 m Barselonoje is 917 os prabos aukso markes 230 g budavo nukaldinami 68 eskudai svere 3 38 g ir lygus 350 maravedziu Monetos averse buvo herbinis skydas o reverse kryzius Pirmaisiais nukaldintais eskudais buvo padengtos Tuniso karo islaidos Valdant karaliui Pilypui II Habsburgui eskudai tapo pagrindinemis Ispanijos auksinemis monetomis Auksiniu ir sidabriniu monetu kursas keitesi kartu su metalu kaina 1566 m 1 eskudas buvo lygus 400 maravedziu Veliau Ispanijoje buvo nustatyta sistema kur vienas auksinis eskudas buvo lygus 16 sidabriniu o 1 realas 34 maravedziams Eskudu kaldinimo pradzia paskatino didziulis aukso įvezimas is Ispanijos Amerikos Del to nupigo naudoti pinigai ir augo kainos infliacija Nuolatiniai karai ir nevykusi ekonomine politika atvede Ispanijos karuna į sunkia ekonomine krize bei rimta ekonomikos sutrikima Antroje XVI a puseje Ispanija keturis kartus 1557 1560 1575 ir 1596 m skelbe finansiniu įsipareigojimu nevykdyma XVII a Ispanijos ekonomika mazai pakito įsipareigojimu nevykdymai buvo paskelbti 1607 1627 1647 ir 1680 m 1772 m eskudu aukso proba buvo sumazinta nuo 917 iki 900 o 1786 m iki 875 m Didziaja dalį eskudu Ispanijoje kaldino Madride ir Sevilijoje taip pat Ispanijos Amerikos monetu kalyklose Įvairiu metu kaldino eskudo 1 2 4 ir 8 eskudu monetas Tiek Ispanijoje tiek uz jos ribu labiausiai ispopuliarejo dvieju eskudu monetos dublonai Dublonu monetos Prancuzijoje vadintos sveria 6 77 g Veliau visas monetas kurio nominalas buvo didesnis nei 1 eskudas eme vadinti dublonais Pvz 4 eskudu moneta 13 5 g vadinta dublon de kvatro isp doblon de a cuatro o 8 eskudu moneta 27 g dublon de oco isp doblon de a ocho Kaldinimo pabaigaXIX a pradzioje Zozefas Bonapartas Ispanijoje įvede nauja reala kuriame labai sumazino sidabro kiekį 1 senasis realas buvo lygus 2 5 naujojo realo Auksines monetas ir toliau kaldino 2 4 ir 8 eskudu mases bet nominalas buvo uzrasytas realais 80 60 ir 320 realu Tuo metu vienas eskudas buvo lygus nebe 16 o 40 naujuju realu Visos auksciau minetos monetos buvo legali mokejimo priemone iki XIX a vidurio kai Ispanijoje įvede desimtaine pinigu sistema pagrįsta desimtainiu realu kuris lygus 100 sentimu isp centimo de real simtoji dalis realo 1864 m pagrindiniu Ispanijos piniginiu vienetu tapoNuorodosEskudo Glosario numismatico Numisma Archyvuota kopija 2012 02 03 is Wayback Machine projekto http www iep ru files persona MAU spain11 pdf Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Krause Standard Catalog of World Coins 19th Century 6th Edition 1801 1900 by Chester L Krause and Clifford Mishler ISBN 978 0 89689 940 7