Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ikikolumbinės kelionės į Ameriką hipotetinės kelionės į Amerikos žemyną nuo to laiko kai jis buvo apgyvendintas indėnų i
Ikikolumbinės kelionės į Ameriką
Ikikolumbinės kelionės į Ameriką – hipotetinės kelionės į Amerikos žemyną nuo to laiko, kai jis buvo apgyvendintas indėnų, iki Kristupo Kolumbo ekspedicijos pasirodymo Karibuose 1492 m.
Dauguma tokių hipotetinių kelionių yra grindžiama lyginant skirtingas kultūras, kurios galbūt galėjusios turėti kontaktų, interpretuojant keliautojų liudijimus, indėnų mitologiją, archeologinius radinius.
Vikingų kelionė
Vienintelis tikrai žinomas ikikolumbinis kontaktas su Amerika, tai vikingų kelionės į šiaurės rytines Amerikos pakrantes. XI a. pr. skandinavai pasiekė Niufaundlandą ir kitas rytų Kanados žemes, kurias pavadino Vinlandu. Jiems priskiriama L’Anse aux Meadows archeologinė gyvenvietė, kuri, kaip manoma, buvo prekybos centras tarp vikingų ir indėnų. Apie šį apsilankymą byloja grenlandų ir inuitų legendos. Tačiau dažnai spekuliuojama, kad pavieniai vikingai ar jų grupės galėjusios patraukti tolyn į pietus ir galėjusios prisidėti prie indėnų kultūrų technologinio suklestėjimo. Tam įrodyti dažniausiai pasitelkiamos savaip interpretuotos indėnų legendos (pvz., legenda apie Kecalkoatlį) apie baltąjį dievą iš šiaurės (arba rytų), kuris išmokęs indėnus įvairių technologinių žinių ir išvykęs su pažadu sugrįžti. Kartais bandoma įrodyti, kad įvairūs senovės indėnų simboliai yra runos, ar kad dalis indėnų kalbų žodžių, dievybių yra normaniškos kilmės.
Polineziečiai
Dar viena, bent kol kas plačiai diskutuotina teorija yra, jog Ameriką galėję pasiekti polineziečiai. IV-XIII a. polineziečiai su savo kanojomis pasiekė ir apgyvendino daugelį Okeanijos salų, tarp jų ir tokias nutolusias kaip Havajai ar Velykų sala. Labai tikėtina, kad jie galėję pasiekti ir Pietų Amerikos krantus. Ši teorija daugiausia grindžiama radiniais: Kuko salose rasta batatų (kurie kilę iš Amerikos) liekanų iš maždaug XI a., be to, yra žinoma, kad polineziečiai augino batatus dar prieš pasirodant europiečiams Okeanijoje. Ilgai manyta, kad vištas į Ameriką įvežė europiečiai, tačiau Čilėje, Arauko regione rasta vietinės araukanų veislės vištų kaulų, kurie ten atsidūrė pora šimtų metų anksčiau negu atvyko pirmi europiečiai. Todėl tikėtina, kad araukanų veislės vištos yra atgabentos polineziečių (tiesa, genetiniai tyrimai to nepatvirtino). Iš spekuliatyvių teorijų galima išskirti polineziečių ir tikėjimų gretinimą: pvz., polineziečių mitologijoje tiki yra laikomas pirmuoju žmogumi, žmonijos pradininku. Tuo tarpų inkų mitologijoje pradininku laikomas . Tiesa, dažniau teigiama, kad būtent indėnai davę pradžią Polinezijos kultūroms, be to, abiem kultūroms būdinga panaši monumentalioji architektūra. Tą savo kelione nendriniu plaustu Kon-Tiki bandė įrodyti norvegų keliautojas Turas Hejerdalas. Jis, be to, rėmėsi legenda, jog inkų valdovas Tupakas Jupankis leidęsis į ilgą kelionę jūra ir pasiekęs nežinomas salas.
Kitos teorijos
Visos kitos teorijos apie galimą ikikolumbinį Amerikos atradimą vertinamos skeptiškai.
- Tyrinėjant egiptiečių šventikės Henut Taui mumiją rasta kokaino ir tabako pėdsakų. Paprastai laikoma, kad šios medžiagos Senąjį Pasaulį pasiekė tik po Kolumbo kelionės. Galbūt tai galėjusios būti jau išnykusios Senajame Pasaulyje augusios šių medžiagų turinčios rūšys. Bet kokiu atveju, tai nelaikoma įtikinančiu įrodymu, kad egiptiečiai galėję pasiekti Ameriką.
- Pasakojamos legendos, kad Kolumbas dar prieš išvykdamas į savo pirmąją ekspediciją jau buvo pasiekęs Ameriką arba apie ją žinojo iš kitų keliautojų. Dažniausiai šių legendų centru yra Bristolis, mat jame Kolumbas lankėsi 1476 m. Bartolomė de las Kasas rašo, kad Kolumbas 1477 m. praplaukęs pro Tulės salą. 1492 m. iš Bristolio savo ekspediciją į Ameriką pradėjo Džonas Kabotas. 1498 m. pirklys Džonas Dėjus laiške rašė, kad žemes, kurias atrado Kabotas jau buvo pasiekęs kitas keliautojas, „kuris vėliau atrado Braziliją“. Paminėtina tai, kad airių legendose Brazilija vadinta mitinė sala kažkur Atlanto vandenyne. Panašių legendų rasta rinkinyje apie Amerikos užkariavimus General y natural historia de las Indias. Ten pasakojama apie ispanų jūrininką Alonsą Sančesą, kuris prekiavęs tarp Ispanijos, Madeiros ir Anglijos. Vienos kelionių metu jis buvęs nublokštas į vakarus ir po kelių savaičių pasiekęs nematytus kraštus, kur gyvena laukiniai žmonės. Su jų pagalba jis apsirūpinęs ir grįžęs namo. Rašoma, kad Sančesas vėliau sutikęs Kolumbą ir jam nupasakojęs šią kelionę. Tačiau jokių ankstesnių šaltinių apie Alonsą Sančesą nėra žinoma, ir dažnai manoma, kad tai Kolumbo priešininkų sukurta legenda, norint sumažinti jo nuopelnus. mini, kad jo tėvas Golvėjuje matęs du sušalusius negyvų, keistai atrodančių žmonių kūnus luote (galbūt paklydę inuitai).
- Kita istorija byloja, kad 1473–1476 m. jungtinė portugalų-danų ekspedicija (vedama , Žuano Vaz Korte-Realio ir ) buvo pasiekusi Niufaundlandą (). Yra žinoma apie Danijos ir Portugalijos finansuotą ekspediciją į Islandiją, iš jos keliautojai galimai pasiekę Grenlandiją. Tačiau jokių detalesnių įrodymų nei apie kelionę, nei apie galimus atradimus nerasta.
- Pora legendų pasakoja, kad Ameriką galėję atrasti britai. Žymiausia legenda yra apie airį Šv. Brendaną, gyvenusį VI a., kuris ieškodamas Rojaus 7 metus klajojęs po Atlanto vandenyną, matęs „krištolo kalnus“, „pragaro upes“, jūrų pabaisas, keistus žmones. Nors paprastai tai laikoma legenda ar religine alegorija, yra teigiančių, kad Brendanas iš tiesų pasiekęs Ameriką, o vėliau rankraštis apie šią istoriją įkvėpęs Bristolyje besilankiusį Kolumbą. Velsiečių legenda pasakoja apie princą , kuris 1170 m. išvykęs jūra į vakarus ir pasiekęs dabartinės JAV rytinius krantus, kur įkūręs koloniją.
- Spekuliuojama apie galimus Antikinės civilizacijos kontaktus su Amerika. Bene žymiausias atvejis buvo kapavietėje rasta romėniška, barzdoto, europietiškų bruožų žmogaus skulptūros galva senoviniame mieste, Tolukos slėnyje, Meksikoje. Tyrimais nustatyta, kad ji iš tiesų ikikolonijinės kilmės. Tačiau manoma, kad tai galėjęs būti archeologų pokštas arba galbūt konkistos laikais patekusi ispanų atgabenta skulptūra, vėliau indėnų panaudota kaip įkapės. Taip pat pranešama apie rastą keramiką, primenančia graikišką, romėnų monetas, tačiau tai būna arba klastotės, arba daiktai, pamesti konkistos metu. Spekuliuojama ir apie Bet Kryko oloje rastą užrašą, kuris primena hebrajų raštą.
- Kita teorija byloja, kad afrikiečiai galėję pasiekti Ameriką anksčiau negu Kolumbas. Tam įrodyti dažniausiai pasitelkiamas olmekų galvų skulptūrų bruožų panašumas į afrikietiškus. Taip pat remiamasi legenda, pasak kurios 1311 m. iš Malio imperijos išplaukusi ekspedicija buvo nunešta į vakarus ir atradusi naujas žemes. Ten vėliau išvykęs ir Malio princas Abu Bakras II. Šią istoriją aprašęs arabų istorikas .
- Dalis tyrinėtojų spėja, kad olmekų civilizacijos suklestėjimą nulėmė atvykę kinų pabėgėliai iš Šangų dinastijos. Remiamasi olmekų skulptūrų ir rašto ženklų interpretacijomis. V a. budistų vienuolių kelionės aprašymuose minima nežinoma žemė rytuose Fusang. Britų rašytojas Gavin Menzies teigia, kad Ameriką 1421 m. galėjęs pasiekti žymus kinų jūrininkas Dženg He.
- Su hipotetiniu japonų atvykimu į Ameriką siejama keramika, primenanti japoniškąją bei izoliuotos (Naujoji Meksika) ypatumai, primenantys japonų kalbą, zunių kultūriniai, genetiniai skirtumai nuo aplinkinių tautų.
Šaltiniai
- http://cablemodem.fibertel.com.ar/puertobenson/hotel/tierra_guaran.htm Archyvuota kopija 2008-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.livescience.com/history/070604_polynesian_chicken.html
- http://www.straightdope.com/columns/read/2375/whats-up-with-the-cocaine-mummies
- http://news.bbc.co.uk/2/hi/africa/1068950.stm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ikikolumbinės kelionės į Ameriką, Kas yra Ikikolumbinės kelionės į Ameriką? Ką reiškia Ikikolumbinės kelionės į Ameriką?
Ikikolumbines keliones į Amerika hipotetines keliones į Amerikos zemyna nuo to laiko kai jis buvo apgyvendintas indenu iki Kristupo Kolumbo ekspedicijos pasirodymo Karibuose 1492 m Dauguma tokiu hipotetiniu kelioniu yra grindziama lyginant skirtingas kulturas kurios galbut galejusios tureti kontaktu interpretuojant keliautoju liudijimus indenu mitologija archeologinius radinius Vikingu kelioneVikingu keliones Vienintelis tikrai zinomas ikikolumbinis kontaktas su Amerika tai vikingu keliones į siaures rytines Amerikos pakrantes XI a pr skandinavai pasieke Niufaundlanda ir kitas rytu Kanados zemes kurias pavadino Vinlandu Jiems priskiriama L Anse aux Meadows archeologine gyvenviete kuri kaip manoma buvo prekybos centras tarp vikingu ir indenu Apie sį apsilankyma byloja grenlandu ir inuitu legendos Taciau daznai spekuliuojama kad pavieniai vikingai ar ju grupes galejusios patraukti tolyn į pietus ir galejusios prisideti prie indenu kulturu technologinio suklestejimo Tam įrodyti dazniausiai pasitelkiamos savaip interpretuotos indenu legendos pvz legenda apie Kecalkoatlį apie baltajį dieva is siaures arba rytu kuris ismokes indenus įvairiu technologiniu ziniu ir isvykes su pazadu sugrįzti Kartais bandoma įrodyti kad įvairus senoves indenu simboliai yra runos ar kad dalis indenu kalbu zodziu dievybiu yra normaniskos kilmes PolinezieciaiPolinezieciai savo kanojomis plaukiojo po visa Ramujį vandenyna Dar viena bent kol kas placiai diskutuotina teorija yra jog Amerika galeje pasiekti polinezieciai IV XIII a polinezieciai su savo kanojomis pasieke ir apgyvendino daugelį Okeanijos salu tarp ju ir tokias nutolusias kaip Havajai ar Velyku sala Labai tiketina kad jie galeje pasiekti ir Pietu Amerikos krantus Si teorija daugiausia grindziama radiniais Kuko salose rasta batatu kurie kile is Amerikos liekanu is mazdaug XI a be to yra zinoma kad polinezieciai augino batatus dar pries pasirodant europieciams Okeanijoje Ilgai manyta kad vistas į Amerika įveze europieciai taciau Cileje Arauko regione rasta vietines araukanu veisles vistu kaulu kurie ten atsidure pora simtu metu anksciau negu atvyko pirmi europieciai Todel tiketina kad araukanu veisles vistos yra atgabentos polinezieciu tiesa genetiniai tyrimai to nepatvirtino Is spekuliatyviu teoriju galima isskirti polinezieciu ir tikejimu gretinima pvz polinezieciu mitologijoje tiki yra laikomas pirmuoju zmogumi zmonijos pradininku Tuo tarpu inku mitologijoje pradininku laikomas Tiesa dazniau teigiama kad butent indenai dave pradzia Polinezijos kulturoms be to abiem kulturoms budinga panasi monumentalioji architektura Ta savo kelione nendriniu plaustu Kon Tiki bande įrodyti norvegu keliautojas Turas Hejerdalas Jis be to remesi legenda jog inku valdovas Tupakas Jupankis leidesis į ilga kelione jura ir pasiekes nezinomas salas Kitos teorijosOlmeku skulptura kurioje įzvelgiama afrikietisku bruozu Visos kitos teorijos apie galima ikikolumbinį Amerikos atradima vertinamos skeptiskai Tyrinejant egiptieciu sventikes Henut Taui mumija rasta kokaino ir tabako pedsaku Paprastai laikoma kad sios medziagos Senajį Pasaulį pasieke tik po Kolumbo keliones Galbut tai galejusios buti jau isnykusios Senajame Pasaulyje augusios siu medziagu turincios rusys Bet kokiu atveju tai nelaikoma įtikinanciu įrodymu kad egiptieciai galeje pasiekti Amerika Pasakojamos legendos kad Kolumbas dar pries isvykdamas į savo pirmaja ekspedicija jau buvo pasiekes Amerika arba apie ja zinojo is kitu keliautoju Dazniausiai siu legendu centru yra Bristolis mat jame Kolumbas lankesi 1476 m Bartolome de las Kasas raso kad Kolumbas 1477 m praplaukes pro Tules sala 1492 m is Bristolio savo ekspedicija į Amerika pradejo Dzonas Kabotas 1498 m pirklys Dzonas Dejus laiske rase kad zemes kurias atrado Kabotas jau buvo pasiekes kitas keliautojas kuris veliau atrado Brazilija Paminetina tai kad airiu legendose Brazilija vadinta mitine sala kazkur Atlanto vandenyne Panasiu legendu rasta rinkinyje apie Amerikos uzkariavimus General y natural historia de las Indias Ten pasakojama apie ispanu jurininka Alonsa Sancesa kuris prekiaves tarp Ispanijos Madeiros ir Anglijos Vienos kelioniu metu jis buves nublokstas į vakarus ir po keliu savaiciu pasiekes nematytus krastus kur gyvena laukiniai zmones Su ju pagalba jis apsirupines ir grįzes namo Rasoma kad Sancesas veliau sutikes Kolumba ir jam nupasakojes sia kelione Taciau jokiu ankstesniu saltiniu apie Alonsa Sancesa nera zinoma ir daznai manoma kad tai Kolumbo priesininku sukurta legenda norint sumazinti jo nuopelnus mini kad jo tevas Golvejuje mates du susalusius negyvu keistai atrodanciu zmoniu kunus luote galbut paklyde inuitai Kita istorija byloja kad 1473 1476 m jungtine portugalu danu ekspedicija vedama Zuano Vaz Korte Realio ir buvo pasiekusi Niufaundlanda Yra zinoma apie Danijos ir Portugalijos finansuota ekspedicija į Islandija is jos keliautojai galimai pasieke Grenlandija Taciau jokiu detalesniu įrodymu nei apie kelione nei apie galimus atradimus nerasta Pora legendu pasakoja kad Amerika galeje atrasti britai Zymiausia legenda yra apie airį Sv Brendana gyvenusį VI a kuris ieskodamas Rojaus 7 metus klajojes po Atlanto vandenyna mates kristolo kalnus pragaro upes juru pabaisas keistus zmones Nors paprastai tai laikoma legenda ar religine alegorija yra teigianciu kad Brendanas is tiesu pasiekes Amerika o veliau rankrastis apie sia istorija įkvepes Bristolyje besilankiusį Kolumba Velsieciu legenda pasakoja apie princa kuris 1170 m isvykes jura į vakarus ir pasiekes dabartines JAV rytinius krantus kur įkures kolonija Spekuliuojama apie galimus Antikines civilizacijos kontaktus su Amerika Bene zymiausias atvejis buvo kapavieteje rasta romeniska barzdoto europietisku bruozu zmogaus skulpturos galva senoviniame mieste Tolukos slenyje Meksikoje Tyrimais nustatyta kad ji is tiesu ikikolonijines kilmes Taciau manoma kad tai galejes buti archeologu pokstas arba galbut konkistos laikais patekusi ispanu atgabenta skulptura veliau indenu panaudota kaip įkapes Taip pat pranesama apie rasta keramika primenancia graikiska romenu monetas taciau tai buna arba klastotes arba daiktai pamesti konkistos metu Spekuliuojama ir apie Bet Kryko oloje rasta uzrasa kuris primena hebraju rasta Zuniai savo kultura kalba ir buozais skiriasi nuo kitu indenuKita teorija byloja kad afrikieciai galeje pasiekti Amerika anksciau negu Kolumbas Tam įrodyti dazniausiai pasitelkiamas olmeku galvu skulpturu bruozu panasumas į afrikietiskus Taip pat remiamasi legenda pasak kurios 1311 m is Malio imperijos isplaukusi ekspedicija buvo nunesta į vakarus ir atradusi naujas zemes Ten veliau isvykes ir Malio princas Abu Bakras II Sia istorija aprases arabu istorikas Dalis tyrinetoju speja kad olmeku civilizacijos suklestejima nuleme atvyke kinu pabegeliai is Sangu dinastijos Remiamasi olmeku skulpturu ir rasto zenklu interpretacijomis V a budistu vienuoliu keliones aprasymuose minima nezinoma zeme rytuose Fusang Britu rasytojas Gavin Menzies teigia kad Amerika 1421 m galejes pasiekti zymus kinu jurininkas Dzeng He Su hipotetiniu japonu atvykimu į Amerika siejama keramika primenanti japoniskaja bei izoliuotos Naujoji Meksika ypatumai primenantys japonu kalba zuniu kulturiniai genetiniai skirtumai nuo aplinkiniu tautu Saltiniaihttp cablemodem fibertel com ar puertobenson hotel tierra guaran htm Archyvuota kopija 2008 07 14 is Wayback Machine projekto http www livescience com history 070604 polynesian chicken html http www straightdope com columns read 2375 whats up with the cocaine mummies http news bbc co uk 2 hi africa 1068950 stm