Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Herbert Marcuse
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Herbertas Markuzė (vok. Herbert Marcuse [mar’ku: zə], 1898 m. liepos 19 d. Berlyne – 1979 m. liepos 29 d. Štarnberge, Vokietijoje) – žydų kilmės Vokietijos ir JAV marksistinės pakraipos filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys.
Biografija
H. Markuzė gimė Berlyne 1898 m. liepos 19 d. žydų šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo vokiečių kariuomenėje arklių prižiūrėtoju. 1922 m. Freiburgo universitete parengė disertaciją apie vokiečių Künstlerroman (romano žanras apie rašytojo kūrybinį subrendimą).
Grįžęs į Berlyną dirbo knygų pardavėju. 1929 m. Freiburge pas M. Haidegerį pradėjo rašyti habilitaciją, kurią užbaigė 1932 m. („Hėgelio ontologija ir istoriškumas“).
Tačiau jį nepatiko palankus Haidegerio požiūris į nacionalsocializmą, todėl įstojo į Socialinių tyrimų institutą. Valdžią paėmus naciams, mokslinio darbo tęsti negalėjo ir emigravo į Šveicariją, o vėliau JAV. Atgal į Vokietiją niekada negrįžo.
Tapo vienu pagrindinių Frankfurto mokyklos atstovų. 1940 m. parašė „Protą ir revoliuciją“, kuriame dialektiškai aptarė Hėgelio ir K. Markso mokymus. Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo iki 1951 m. dirbo JAV valstybinėse organizacijose.
Nuo 1952 m. pradėjo pedagoginę veiklą JAV universitetuose, buvo filosofijos ir politikos profesoriumi. Bendradarbiavo su istorinės sociologijos atstovu Baringtonu Muru Jaunesniuoju ir politinės filosofijos atstovu Robertu Pauliu Volfu.
Pokario laikotarpiu pasižymėjo kairuoliškomis pažiūromis. Jas perteikė knygose – froido-marksistinėje „Erotas ir civilizacija“ (1955) ir „Vienmatis žmogus“ (1964) – kuriose simpatizavo to meto kairuoliškiems studentų judėjimams. Jam davė „naujųjų kairiųjų tėvo“ vardą, kuris, vis dėlto, jam nepatiko.
Mirė 1979 m. liepos 29 d., dėl infarkto, ištikusio lankant Vokietiją.
Pažiūros
H. Markuzės veikla ir teiginiai visuomenėje kėlė daug prieštaringų nuomonių ir diskusijų. Tad ir dauguma jam skirtų tyrinėjimų yra tendencingi ir vienašališki (arba net sektantiški).
Ankstyvasis periodas
Pirmajame savo 1928 m. išspausdintame straipsnyje bandė derinti fenomenologijos, egzistencializmo ir marksizmo nuostatas. Jis tvirtino, kad marksizmas pernelyg užsisklendė ir jį būtina atšviežinti fenomenologine patirtimi. Kartu jis laikė, kad marksizmas nesidomi individo problema – ir iki pat gyvenimo pabaigos buvo susirūpinęs asmeninio išsilaisvinimo klausimais.
Jo habilitacinė disertacija buvo skirta Hėgelio renesansui Europoje. Joje akcentuojama gyvenimo ir ontologijos klausimai, idealistinė dvasios teorija ir dialektika. 1933 m. jis parašė ir pirmąją rimtą recenciją pasirodžiusiems K. Markso „Ekonominiams ir politiniams 1844 m. rankraščiams“, kurioje atskleidė H. Markuzės ketinimus peržiūrėti marksizmo sampratą.
Kritinė visuomenės teorija
Glaudžiai įsiliejęs į Frankfurto mokyklą, jis kritikavo monopolistinį kapitalizmą, vokiškąjį fašizmą. Veikale „Protas ir revoliucija“ bandė atsekti Hėgelio, Markso ir šiuolaikinės socialinės teorijos ištakas. Ja anglakalbius skaitytojus supažindino su dialektiniu mąstymu ir socialine analize. Tai iki šiol lieka vienas geresniųjų įvadų į Hėgelio ir Markso mokymus, dialektinio mąstymo kategorijas ir metodus.
Z. Froidas tvirtino, kad civilizacija neišvengiamai susijusi su slopinimais ir kentėjimais. H. Markuzė „Erote ir civilizacijoje“ stengėsi parodyti, kad pasąmonė visada turėjo instinktus, nukreiptus į laimę ir laisvę. Tai, atseit, įrodo žmonių svajonės, meno kūriniai, filosofija ir kiti kultūros elementai. Todėl H. Markuzė pateikė nerepresyvios visuomenės apmatus, kurioje nebūtų susvetimėjimo darbe, būtų vietos žaidimams, laisvam ir nevaržomam seksualumui, laisvei ir laimei. Atseit, dabartinėje visuomenėje „perteklinė represija“ atsiranda dėl nebūtinos darbinės veiklos, seksualumo suvaržymų, padidinto dėmesio pelnui ir eksploatacijai. Ši kritika buvo tokia aštri, kad E. Fromas jį apkaltino „nihilizmu“ ir neapsakomu hedonizmu. H. Markuzė atsakydamas pakartojo jau anksčiau išsakytus priekaištus E. Fromui dėl jo konformizmo ir „idealizmo.“
Radikalioji politika
Vėlyvieji H. Markuzės veikalai rodo jo radikalųjį požiūrį, artimumą „naujųjų kairiųjų“ ir kitiems išsivadavimo judėjimams. Tačiau buvo ir aštrus sovietinio marksizmo kritikas. Šiuo laikotarpiu jis daug keliavo, rašė straipsnius. Jo veikla buvo plačiai aptarta žiniasklaidoje.
Paskutinėje savo knygoje „Estetinė dimensija“ (1979) trumpai apibūdina estetinės formos emancipacijos potencialą taip vadinamojoje „aukštojoje kultūroje“. Jis bandė apginti didžiojo meno svarbą ir teigė, kad kultūrinė revoliucija yra neatskiriama revoliucinės politikos dalis.
Įtaka
Padarė įtaką Andželai Deivis ir Abbie Hofmanui. Tačiau po mirties, dėmesys H. Markuzei greitai blėso. Didelė dalis jo rankraščių liko nepublikuota – apie karą, technologijas, totalitarizmą.
H. Markuzė visada bandė derintis su pačiais radikaliausiais tos dienos judėjimais ir buvo atviras bet kurioms naujoms politinėms ir teorinėms srovėms. Tad jo kūriniai nuolat įkvėps naujoms teorijoms ir judėjimams. H. Markuzė skyrė ypatingą dėmesį naujai technologijai, medijoms ir kultūrinėms formoms. Tai būdinga ir daugeliui naujai susikuriančių šakų, tad jų sąveika yra neišvengiama.
Kritika
„Vienmatis žmogus“ sulaukė kritikos iš kairės – marksistinio humanizmo atstovės Rajos Dunajevskajos ir vokiečių emigranto Paulio Matiko – bei ortodoksų marksistų.
Kūryba
- Protas ir revoliucija, 1940
- Erotas ir civilizacija, 1955
- Sovietinis marksizmas, 1958
- Vienmatis žmogus, 1964
- Paneigimai, 1968
- Esė apie išsivadavimą, 1969
- Kontrrevoliucija ir sukilimas, 1972
- Kritinės filosofijos studija, 1973
- Estetinė dimensija, 1978
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Herbert Marcuse, Kas yra Herbert Marcuse? Ką reiškia Herbert Marcuse?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Herbertas Markuze vok Herbert Marcuse mar ku ze 1898 m liepos 19 d Berlyne 1979 m liepos 29 d Starnberge Vokietijoje zydu kilmes Vokietijos ir JAV marksistines pakraipos filosofas ir sociologas neomarksistines Frankfurto mokyklos narys Herbertas MarkuzeBiografijaH Markuze gime Berlyne 1898 m liepos 19 d zydu seimoje Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo vokieciu kariuomeneje arkliu priziuretoju 1922 m Freiburgo universitete parenge disertacija apie vokieciu Kunstlerroman romano zanras apie rasytojo kurybinį subrendima Grįzes į Berlyna dirbo knygu pardaveju 1929 m Freiburge pas M Haidegerį pradejo rasyti habilitacija kuria uzbaige 1932 m Hegelio ontologija ir istoriskumas Taciau jį nepatiko palankus Haidegerio poziuris į nacionalsocializma todel įstojo į Socialiniu tyrimu instituta Valdzia paemus naciams mokslinio darbo testi negalejo ir emigravo į Sveicarija o veliau JAV Atgal į Vokietija niekada negrįzo Tapo vienu pagrindiniu Frankfurto mokyklos atstovu 1940 m parase Prota ir revoliucija kuriame dialektiskai aptare Hegelio ir K Markso mokymus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo iki 1951 m dirbo JAV valstybinese organizacijose Nuo 1952 m pradejo pedagogine veikla JAV universitetuose buvo filosofijos ir politikos profesoriumi Bendradarbiavo su istorines sociologijos atstovu Baringtonu Muru Jaunesniuoju ir politines filosofijos atstovu Robertu Pauliu Volfu Pokario laikotarpiu pasizymejo kairuoliskomis paziuromis Jas perteike knygose froido marksistineje Erotas ir civilizacija 1955 ir Vienmatis zmogus 1964 kuriose simpatizavo to meto kairuoliskiems studentu judejimams Jam dave naujuju kairiuju tevo varda kuris vis delto jam nepatiko Mire 1979 m liepos 29 d del infarkto istikusio lankant Vokietija PaziurosH Markuzes veikla ir teiginiai visuomeneje kele daug priestaringu nuomoniu ir diskusiju Tad ir dauguma jam skirtu tyrinejimu yra tendencingi ir vienasaliski arba net sektantiski Ankstyvasis periodas Pirmajame savo 1928 m isspausdintame straipsnyje bande derinti fenomenologijos egzistencializmo ir marksizmo nuostatas Jis tvirtino kad marksizmas pernelyg uzsisklende ir jį butina atsviezinti fenomenologine patirtimi Kartu jis laike kad marksizmas nesidomi individo problema ir iki pat gyvenimo pabaigos buvo susirupines asmeninio issilaisvinimo klausimais Jo habilitacine disertacija buvo skirta Hegelio renesansui Europoje Joje akcentuojama gyvenimo ir ontologijos klausimai idealistine dvasios teorija ir dialektika 1933 m jis parase ir pirmaja rimta recencija pasirodziusiems K Markso Ekonominiams ir politiniams 1844 m rankrasciams kurioje atskleide H Markuzes ketinimus perziureti marksizmo samprata Kritine visuomenes teorija Glaudziai įsiliejes į Frankfurto mokykla jis kritikavo monopolistinį kapitalizma vokiskajį fasizma Veikale Protas ir revoliucija bande atsekti Hegelio Markso ir siuolaikines socialines teorijos istakas Ja anglakalbius skaitytojus supazindino su dialektiniu mastymu ir socialine analize Tai iki siol lieka vienas geresniuju įvadu į Hegelio ir Markso mokymus dialektinio mastymo kategorijas ir metodus Z Froidas tvirtino kad civilizacija neisvengiamai susijusi su slopinimais ir kentejimais H Markuze Erote ir civilizacijoje stengesi parodyti kad pasamone visada turejo instinktus nukreiptus į laime ir laisve Tai atseit įrodo zmoniu svajones meno kuriniai filosofija ir kiti kulturos elementai Todel H Markuze pateike nerepresyvios visuomenes apmatus kurioje nebutu susvetimejimo darbe butu vietos zaidimams laisvam ir nevarzomam seksualumui laisvei ir laimei Atseit dabartineje visuomeneje pertekline represija atsiranda del nebutinos darbines veiklos seksualumo suvarzymu padidinto demesio pelnui ir eksploatacijai Si kritika buvo tokia astri kad E Fromas jį apkaltino nihilizmu ir neapsakomu hedonizmu H Markuze atsakydamas pakartojo jau anksciau issakytus priekaistus E Fromui del jo konformizmo ir idealizmo Radikalioji politika Velyvieji H Markuzes veikalai rodo jo radikalujį poziurį artimuma naujuju kairiuju ir kitiems issivadavimo judejimams Taciau buvo ir astrus sovietinio marksizmo kritikas Siuo laikotarpiu jis daug keliavo rase straipsnius Jo veikla buvo placiai aptarta ziniasklaidoje Paskutineje savo knygoje Estetine dimensija 1979 trumpai apibudina estetines formos emancipacijos potenciala taip vadinamojoje aukstojoje kulturoje Jis bande apginti didziojo meno svarba ir teige kad kulturine revoliucija yra neatskiriama revoliucines politikos dalis ĮtakaPadare įtaka Andzelai Deivis ir Abbie Hofmanui Taciau po mirties demesys H Markuzei greitai bleso Didele dalis jo rankrasciu liko nepublikuota apie kara technologijas totalitarizma H Markuze visada bande derintis su paciais radikaliausiais tos dienos judejimais ir buvo atviras bet kurioms naujoms politinems ir teorinems srovems Tad jo kuriniai nuolat įkveps naujoms teorijoms ir judejimams H Markuze skyre ypatinga demesį naujai technologijai medijoms ir kulturinems formoms Tai budinga ir daugeliui naujai susikurianciu saku tad ju saveika yra neisvengiama Kritika Vienmatis zmogus sulauke kritikos is kaires marksistinio humanizmo atstoves Rajos Dunajevskajos ir vokieciu emigranto Paulio Matiko bei ortodoksu marksistu KurybaProtas ir revoliucija 1940 Erotas ir civilizacija 1955 Sovietinis marksizmas 1958 Vienmatis zmogus 1964 Paneigimai 1968 Ese apie issivadavima 1969 Kontrrevoliucija ir sukilimas 1972 Kritines filosofijos studija 1973 Estetine dimensija 1978