Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ichšididai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ikšididai (arab. إخشيديون = Iḫšīdiyūn) – sogdų kilmės musulmonų sunitų dinastija, kurios galios centras buvo Egipte. Nors Ihšididai valdė de facto nepriklausomi, jie nominaliai pripažino Abasidų kalifato valdžią. IX a. dinastija valdė dalį Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos: teritorijas, kur dabar yra valstybės Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Sirija. Dinastijos pavadinimas kilo nuo neįprasto valdovų titulo ichšid (ar akšid).
| إخشيديون Ikšididai | ||||
| Abasidų vasalai | ||||
| ||||
| Sostinė | Fustatas | |||
| Kalbos | arabų | |||
| Politinė struktūra | Abasidų vasalai | |||
| Istorija | ||||
| - Autonomija nuo Abasidų | 935 m., 935 | |||
| - Užima Fatimidai | 969 m. | |||
| Valiuta | Dinaras (moneta) | |||
Raida
Dinastijos įkūrėjas buvo , kurio senelis buvo Džefas, tiurkas iš Ferganos, tarnavęs Abasidų armijoje kaip mameliukas. Šio sūnus Tugadžas gyveno Egiptą valdant , ir užsitarnavęs jų pasitikėjimą, gavo valdyti kaip vietininkas Damaską. 928 m. šio sūnus Muhamadas iš Kalifo galvo valdyti Ramlą Palestinoje, o vėliau, kaip ir tėvas, – Damaską Sirijoje.
935 m. Mahamadas tapo vietininku milžiniškoje Abasidų provincijoje, apimančioje Egiptą, Palestiną, Siriją ir šiaurės vakarų Hidžazą. Netrukus jis ryžosi tituluotis ichšido titulu. Tai buvo titulas, naudotas Ferganos valdovų, iš kur buvo kilęs Muhamado senelis. Vietininkui tampant vis labiau nepriklausomu, Abasidų kalifas 940 m. įsiveržė į provinciją, tačiau Muhamadas sugebėjo atsilaikyti. Tuo pat metu ichšidui grėsmę kėlė ir kita Abasidų vasalų dinastija – , kurie siekė įsiviešpatauti Sirijoje. 945 m. taika Ichšididai ir Hamdanidai Siriją pasidalino.
Po Muhamado mirties jo sūnus Elkasimas buvo dar visai mažas. Dėl to valdžioje galimybę įsitvirtinti turėjo jo regentas, juodaodis eunuchas . Turėdamas politiko ir karvedžio talentą, jis paėmė valdžią Egipte ir Sirijoje į savo rankas. 961 m. mirus Elkasimui, sostą paveldėjo jo brolis Elhasnas Ali, bet ir jis greitai mirė. Ši situacija nusilpnino šalį.
Tuo metu šiaurines teritorijas siaubė , vakaruose stiprėjo Fatimidai, kurie pajungė visą Magrebą (Maroką, Alžyrą, Tunisą ir vakarinę Libiją). Valdant ketvirtajam Fatimidų valdovui mirė Kafuras, ir Fatimidų armijos įsiveržė į Egiptą bei Siriją, jį prijungė be jokio pasipriešinimo.
Valdovai (ichšidai)
| Egipto istorija |
| Senovės Egipto istorija |
| : |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| ( > Ikšididai) |
| Fatimidų dinastija |
| Ajubidų dinastija |
| : |
| Bahri dinastija > Burdži dinastija |
| Osmanų imperija () |
| Muchamedo Ali dinastija: |
| > > |
| JAR > ARF |
| Egipto Arabų Respublika |
- (Muhammad bin Tughj Al-Ikhshid) (935–946 m.),
- (Abu Elqasem Anogor ben Elikhshid) (946–961 m.),
- (Abu Elhasn Ali ibn Elikhshid) (961–966 m.),
- (Abul Misk Kafur) (966–968 m.),
- (Abu Elfawaris Ahmed ibn Ali ibn Elikhshid) (968–969 m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ichšididai, Kas yra Ichšididai? Ką reiškia Ichšididai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Iksididai arab إخشيديون Iḫsidiyun sogdu kilmes musulmonu sunitu dinastija kurios galios centras buvo Egipte Nors Ihsididai valde de facto nepriklausomi jie nominaliai pripazino Abasidu kalifato valdzia IX a dinastija valde dalį Siaures Afrikos ir Pietvakariu Azijos teritorijas kur dabar yra valstybes Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Sirija Dinastijos pavadinimas kilo nuo neįprasto valdovu titulo ichsid ar aksid إخشيديون IksididaiAbasidu vasalai 935 969 Sostine FustatasKalbos arabuPolitine struktura Abasidu vasalaiIstorija Autonomija nuo Abasidu 935 m 935 Uzima Fatimidai 969 m Valiuta Dinaras moneta RaidaDinastijos įkurejas buvo kurio senelis buvo Dzefas tiurkas is Ferganos tarnaves Abasidu armijoje kaip mameliukas Sio sunus Tugadzas gyveno Egipta valdant ir uzsitarnaves ju pasitikejima gavo valdyti kaip vietininkas Damaska 928 m sio sunus Muhamadas is Kalifo galvo valdyti Ramla Palestinoje o veliau kaip ir tevas Damaska Sirijoje 935 m Mahamadas tapo vietininku milziniskoje Abasidu provincijoje apimancioje Egipta Palestina Sirija ir siaures vakaru Hidzaza Netrukus jis ryzosi tituluotis ichsido titulu Tai buvo titulas naudotas Ferganos valdovu is kur buvo kiles Muhamado senelis Vietininkui tampant vis labiau nepriklausomu Abasidu kalifas 940 m įsiverze į provincija taciau Muhamadas sugebejo atsilaikyti Tuo pat metu ichsidui gresme kele ir kita Abasidu vasalu dinastija kurie sieke įsiviespatauti Sirijoje 945 m taika Ichsididai ir Hamdanidai Sirija pasidalino Po Muhamado mirties jo sunus Elkasimas buvo dar visai mazas Del to valdzioje galimybe įsitvirtinti turejo jo regentas juodaodis eunuchas Turedamas politiko ir karvedzio talenta jis paeme valdzia Egipte ir Sirijoje į savo rankas 961 m mirus Elkasimui sosta paveldejo jo brolis Elhasnas Ali bet ir jis greitai mire Si situacija nusilpnino salį Tuo metu siaurines teritorijas siaube vakaruose stiprejo Fatimidai kurie pajunge visa Magreba Maroka Alzyra Tunisa ir vakarine Libija Valdant ketvirtajam Fatimidu valdovui mire Kafuras ir Fatimidu armijos įsiverze į Egipta bei Sirija jį prijunge be jokio pasipriesinimo Valdovai ichsidai Egipto istorijaSenoves Egipto istorija Rasidunai gt Omejadai gt Abasidai gt Iksididai Fatimidu dinastijaAjubidu dinastija Bahri dinastija gt Burdzi dinastijaOsmanu imperija Muchamedo Ali dinastija gt gt JAR gt ARFEgipto Arabu Respublika Muhammad bin Tughj Al Ikhshid 935 946 m Abu Elqasem Anogor ben Elikhshid 946 961 m Abu Elhasn Ali ibn Elikhshid 961 966 m Abul Misk Kafur 966 968 m Abu Elfawaris Ahmed ibn Ali ibn Elikhshid 968 969 m