Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Fatimidų kalifatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fatimidai (arab. الأيوبيون = al-Fātimiyyūn) – berberų kilmės musulmonų dinastija, kurios galios centras buvo Egipte. X–XII a. ji valdė didžiąją dalį Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos: teritorijas, kur dabar yra valstybės Egiptas, Alžyras, Tunisas, Marokas, Libija, Italija (Sicilija), Malta, Arabija (Hidžazas), Izraelis, Jordanija.
| al-Fāṭimiyyūn الفاطميون Fatimidų kalifatas | ||||
| buvęs kalifatas | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Fatimidų teritorija 969 m. | ||||
| Sostinė | Mahdija (909-969), Kairas (969-1171) | |||
| Kalbos | arabų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Dinastijos įkūrimas | 909 m., 909 | |||
| - Ajubidai užima Kairą | 1171 m. | |||
| Plotas | ||||
| - 969 | 5 100 000 km² | |||
| Valiuta | Dinaras (moneta) | |||
Dinastija yra svarbi ir Islamo religijos istorijoje. Fatimidai kai kurių Islamo atmainų yra laikomi paskutiniąja, ketvirtąja kalifų dinastija (po Rašidunų, Omejadų ir Abasidų). Taip pat tarp izmailitų jie laikomi šventaisiais imamais.
Raida
Ekspansija
Dinastijos įkūrėjas buvo , kuris savo galią konsolidavo tarp berberų , kurie gyveno dabartiniame pajūrio Alžyre ir priklausė didesnei sanhadži konfederacijai. Al-Mahdi berberų tarpe platino šiitų islamą, virsdamas jų tarpe dvasiniu lyderiu. 909 m. jis nukariavo Abasdidų vasalų Aglabidų valdas (dab. Tunisas ir Alžyras), įkūrė ten naują miestą Mahdiją ir savo dinastiją. Siekdamas legitimuoti valdžią, al-Mahdi pasiskelbė Mahometo dukters Fatimos ir jos vyro Ali palikuonimi. Iš to ir kilo dinastijos pavadinimas.
Iš karto po įsitvirtinimo Ifrikijoje, al-Mahdi naudodamasis berberų karine galia, tęsė užkariavimus į aplinkines teritorijas Afrikoje. Nukariavęs Aglabidus, nukariavo Idrisidų sritis, taip pajungdamas visą Magrebą (Maroką, Alžyrą, Tunisą ir vakarinę Libiją). Valdant ketvirtajam Fatimidų valdovui , berberų armijos įsiveržė į Ikšididų valdomą Egiptą ir jį prijungė. 969 m. al-Muizas Nilo slėnyje įkūrė naują miestą, kurį pavadino Kairu. Netrukus jo armija įžengė į Aziją, kur nukariavo Palestiną, Hidžazą, trumpam užgrobė Abasidų sostinę Bagdadą.
Po šių užkariavimų Egiptas ir Kairas tapo Fatimidų imperijos kultūriniu ir politiniu centru. Imperija driekėsi per visą Šiaurės Afriką, apėmė Levantą ir kurį laiką valdė Maltą, Siciliją ir pietinę Italiją. Imperijai buvo būdinga ypatinga tolerancija: nors valdančioji dinastija išpažino šiizmą, valstybinius postus galėjo užimti kitų islamo atmainų, pvz., sunitų atstovai. Buvo toleruojamos ir neislamiškos tautos – koptai, žydai ir pan.
Imperijos armija, iš pradžių berberiška, ilgainiui tapo daugiaetninė, į ją priimant įvairių tautų atstovus ir išnaudojant geriausias skirtingų etninių grupių savybes. Berberai buvo išnaujami kaip lengvoji kavalerija, tiurkai – kaip lankininkai ar sunkioji kavalerija (mameliukai), o juodaodžiai, sirai bei arabai – kaip pėstininkai.
Silpnėjimas
Jau nuo XI a. pradžios didelėje imperijoje prasidėjo irimo procesai. Perkėlus politinį centrą į Egiptą, linko menkai kontroliuojamos rytinės imperijos sritys, kur paskirti valdyti vietininkai Ziridai. 1049 m. šie paskelbė nepriklausomybę nuo Fatimidų, perėmė sunizmą kaip pagrindinę religiją ir pripažino Bagdado Abasidus kaip tikruosius kalifus. Dėl to Fatimidai iš Egipto pasiuntė beduinų Abu Hilali genties armiją. Nors šie nusiaubė Ziridų kraštus, Magrebas niekuomet nebesugrįžo Fatimidams. Tuo pat metu šiaurė rytinėse provincijose imperiją siaubė Seldžiukai ir krikščionys, kurie nukariavo Azijines valdas. Tai lėmė, kad galiausiai Fatimidų imperija apsiribojo tik Nilo slėniu.
Didėjanti armijos reikšmė šalies gyvenime, taip pat etninė armijos įvairovė jau XI a. ėmė kelti rimtų problemų imperijos vidiniam gyvenimui. Susiformavo etniniu pagrindu formuojamos karinės grupuotės, pradėjusios kovoti tarpusavyje. Tarp jų svarbiausios buvo juodaodžių, mameliukų ir berberų grupuotės. Apie 1060 m. etninės įtampos Kalifate ypač išaugo, ką nulėmė ir sunki šalies ekonominė padėtis, kilusi dėl sausrų ir kitų gamtinių nelaimių. Tai peraugo į pilietinį grupuočių karą.
1072 m. kalifas , norėdamas sustabdyti karą, į sostinę pasikvietė gabų karvedį, armėnų kilmės Palestinos vietininką . Šiam pavyko sustabdyti pilietinį karą, už ką jis buvo paskirtas kariniu viziriu. Tai buvo naujai įsteigtas postas, ir ilgainiui kariniams viziriams pavyko įsigalėti šalies politikoje, paverčiant kalifus tik nominaliais valdovais. Tokiai sistemai pavyko išsilaikyti dar beveik šimtą metų.
Paskutiniaisiais Fatimidų dinastijos gyvavimo metais kariniai viziriai įsitraukė į karą tarp tiurkų ir krikščionių Jeruzalės karalystės. Krikščionims siekiant įsigalėti Egipte, vizirio sūnus Chalilis pasikvietė į pagalbą Zengidus. Su Zengido pagalba krikščionis pavyko išvyti, tačiau karinio vizirio postą 1169 m. užėmė Nur ad-Dino generolas . Šias teritorijas 1171 m. paveldėjo Širkuho sūnus Saladinas, kuris įkūrė Ajubidų dinastiją.
Valdovai
| Egipto istorija |
| Senovės Egipto istorija |
| : |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| ( > Ikšididai) |
| Fatimidų dinastija |
| Ajubidų dinastija |
| : |
| Bahri dinastija > Burdži dinastija |
| Osmanų imperija () |
| Muchamedo Ali dinastija: |
| > > |
| JAR > ARF |
| Egipto Arabų Respublika |
- (Abū Muḥammad ʻAbdu l-Lāh (ʻUbaydu l-Lāh) al-Mahdī bi’llāh) (909–934);
- (Abū l-Qāsim Muḥammad al-Qā'im bi-Amr Allāh) (934–946);
- (Abū Ṭāhir Ismā'il al-Manṣūr bi-llāh) (946–953);
- (Abū Tamīm Ma’add al-Mu’izz li-Dīn Allāh) (953–975);
- (Abū Manṣūr Nizār al-'Azīz bi-llāh) (975–996);
- (Abū 'Alī al-Manṣūr al-Ḥākim bi-Amr Allāh) (996–1021);
- (Abū'l-Ḥasan 'Alī al-Ẓāhir li-I’zāz Dīn Allāh) (1021–1036);
- (Abū Tamīm Ma’add al-Mustanṣir bi-llāh) (1036–1094);
- (al-Musta’lī bi-llāh) (1094–1101);
- (al-Āmir bi-Aḥkām Allāh) (1101–1130);
- (Abd al-Majīd al-Ḥāfiẓ) (1130–1149)
- (1149–1154)
- (1154–1160)
- (1160–1171).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fatimidų kalifatas, Kas yra Fatimidų kalifatas? Ką reiškia Fatimidų kalifatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Fatimidai arab الأيوبيون al Fatimiyyun berberu kilmes musulmonu dinastija kurios galios centras buvo Egipte X XII a ji valde didziaja dalį Siaures Afrikos ir Pietvakariu Azijos teritorijas kur dabar yra valstybes Egiptas Alzyras Tunisas Marokas Libija Italija Sicilija Malta Arabija Hidzazas Izraelis Jordanija al Faṭimiyyun الفاطميون Fatimidu kalifatasbuves kalifatas 909 1171 VeliavaLocation ofFatimidu teritorija 969 m Sostine Mahdija 909 969 Kairas 969 1171 Kalbos arabuValdymo forma monarchijaIstorija Dinastijos įkurimas 909 m 909 Ajubidai uzima Kaira 1171 m Plotas 969 5 100 000 km Valiuta Dinaras moneta Dinastija yra svarbi ir Islamo religijos istorijoje Fatimidai kai kuriu Islamo atmainu yra laikomi paskutiniaja ketvirtaja kalifu dinastija po Rasidunu Omejadu ir Abasidu Taip pat tarp izmailitu jie laikomi sventaisiais imamais RaidaEkspansija Dinastijos įkurejas buvo kuris savo galia konsolidavo tarp berberu kurie gyveno dabartiniame pajurio Alzyre ir priklause didesnei sanhadzi konfederacijai Al Mahdi berberu tarpe platino siitu islama virsdamas ju tarpe dvasiniu lyderiu 909 m jis nukariavo Abasdidu vasalu Aglabidu valdas dab Tunisas ir Alzyras įkure ten nauja miesta Mahdija ir savo dinastija Siekdamas legitimuoti valdzia al Mahdi pasiskelbe Mahometo dukters Fatimos ir jos vyro Ali palikuonimi Is to ir kilo dinastijos pavadinimas Fatimidu statyta Al Azaro mecete Kaire Is karto po įsitvirtinimo Ifrikijoje al Mahdi naudodamasis berberu karine galia tese uzkariavimus į aplinkines teritorijas Afrikoje Nukariaves Aglabidus nukariavo Idrisidu sritis taip pajungdamas visa Magreba Maroka Alzyra Tunisa ir vakarine Libija Valdant ketvirtajam Fatimidu valdovui berberu armijos įsiverze į Iksididu valdoma Egipta ir jį prijunge 969 m al Muizas Nilo slenyje įkure nauja miesta kurį pavadino Kairu Netrukus jo armija įzenge į Azija kur nukariavo Palestina Hidzaza trumpam uzgrobe Abasidu sostine Bagdada Po siu uzkariavimu Egiptas ir Kairas tapo Fatimidu imperijos kulturiniu ir politiniu centru Imperija driekesi per visa Siaures Afrika apeme Levanta ir kurį laika valde Malta Sicilija ir pietine Italija Imperijai buvo budinga ypatinga tolerancija nors valdancioji dinastija ispazino siizma valstybinius postus galejo uzimti kitu islamo atmainu pvz sunitu atstovai Buvo toleruojamos ir neislamiskos tautos koptai zydai ir pan Imperijos armija is pradziu berberiska ilgainiui tapo daugiaetnine į ja priimant įvairiu tautu atstovus ir isnaudojant geriausias skirtingu etniniu grupiu savybes Berberai buvo isnaujami kaip lengvoji kavalerija tiurkai kaip lankininkai ar sunkioji kavalerija mameliukai o juodaodziai sirai bei arabai kaip pestininkai Silpnejimas Jau nuo XI a pradzios dideleje imperijoje prasidejo irimo procesai Perkelus politinį centra į Egipta linko menkai kontroliuojamos rytines imperijos sritys kur paskirti valdyti vietininkai Ziridai 1049 m sie paskelbe nepriklausomybe nuo Fatimidu pereme sunizma kaip pagrindine religija ir pripazino Bagdado Abasidus kaip tikruosius kalifus Del to Fatimidai is Egipto pasiunte beduinu Abu Hilali genties armija Nors sie nusiaube Ziridu krastus Magrebas niekuomet nebesugrįzo Fatimidams Tuo pat metu siaure rytinese provincijose imperija siaube Seldziukai ir krikscionys kurie nukariavo Azijines valdas Tai leme kad galiausiai Fatimidu imperija apsiribojo tik Nilo sleniu Didejanti armijos reiksme salies gyvenime taip pat etnine armijos įvairove jau XI a eme kelti rimtu problemu imperijos vidiniam gyvenimui Susiformavo etniniu pagrindu formuojamos karines grupuotes pradejusios kovoti tarpusavyje Tarp ju svarbiausios buvo juodaodziu mameliuku ir berberu grupuotes Apie 1060 m etnines įtampos Kalifate ypac isaugo ka nuleme ir sunki salies ekonomine padetis kilusi del sausru ir kitu gamtiniu nelaimiu Tai peraugo į pilietinį grupuociu kara 1072 m kalifas noredamas sustabdyti kara į sostine pasikviete gabu karvedį armenu kilmes Palestinos vietininka Siam pavyko sustabdyti pilietinį kara uz ka jis buvo paskirtas kariniu viziriu Tai buvo naujai įsteigtas postas ir ilgainiui kariniams viziriams pavyko įsigaleti salies politikoje paverciant kalifus tik nominaliais valdovais Tokiai sistemai pavyko issilaikyti dar beveik simta metu Paskutiniaisiais Fatimidu dinastijos gyvavimo metais kariniai viziriai įsitrauke į kara tarp tiurku ir krikscioniu Jeruzales karalystes Krikscionims siekiant įsigaleti Egipte vizirio sunus Chalilis pasikviete į pagalba Zengidus Su Zengido pagalba krikscionis pavyko isvyti taciau karinio vizirio posta 1169 m uzeme Nur ad Dino generolas Sias teritorijas 1171 m paveldejo Sirkuho sunus Saladinas kuris įkure Ajubidu dinastija ValdovaiEgipto istorijaSenoves Egipto istorija Rasidunai gt Omejadai gt Abasidai gt Iksididai Fatimidu dinastijaAjubidu dinastija Bahri dinastija gt Burdzi dinastijaOsmanu imperija Muchamedo Ali dinastija gt gt JAR gt ARFEgipto Arabu Respublika Abu Muḥammad ʻAbdu l Lah ʻUbaydu l Lah al Mahdi bi llah 909 934 Abu l Qasim Muḥammad al Qa im bi Amr Allah 934 946 Abu Ṭahir Isma il al Manṣur bi llah 946 953 Abu Tamim Ma add al Mu izz li Din Allah 953 975 Abu Manṣur Nizar al Aziz bi llah 975 996 Abu Ali al Manṣur al Ḥakim bi Amr Allah 996 1021 Abu l Ḥasan Ali al Ẓahir li I zaz Din Allah 1021 1036 Abu Tamim Ma add al Mustanṣir bi llah 1036 1094 al Musta li bi llah 1094 1101 al Amir bi Aḥkam Allah 1101 1130 Abd al Majid al Ḥafiẓ 1130 1149 1149 1154 1154 1160 1160 1171