Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anri MatisasAnri Matisas 1933 m Gimė 1869 m gruodžio 31 d PrancūzijaMirė 1954 m lapkričio 3 d 84 metai Nica PrancūzijaTa
Henri Matisse
| Anri Matisas | |
|---|---|
| Anri Matisas 1933 m. | |
| Gimė | 1869 m. gruodžio 31 d. , Prancūzija |
| Mirė | 1954 m. lapkričio 3 d. (84 metai) Nica, Prancūzija |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | dailininkas |
| Vikiteka | Henri Matisse |
| Parašas | |
Anri Matisas (pranc. Henri Matisse; 1869 m. gruodžio 31 d. – 1954 m. lapkričio 3 d.) – prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu. Jis vertinamas reikšmingiausiu XX a. pr. Prancūzijos dailininku ir vienu iš reikšmingiausių moderniojo meno atstovų. Vienu iš geriausiai žinomų jo kūrinių yra „Šokis“.
Biografija
Anri Matisas gimė (Le Cateau-Cambrésis) miestelyje Šiaurės departamente. Jo tėvas vystė grūdų prekybą. A. Matisas mokėsi netolimame Sen Kventino mieste (Enos departamentas). 1887−1888 m. mokėsi teisę Paryžiuje. Grįžęs į Sen Kventiną įsidarbino klerku teisės biure. Mokėsi piešimo vietos mokykloje ir po sunkaus apendicito priepuolio pradėjo tapyti. Iš pradžių kopijavo savo mėgiamus senuosius prancūzų ir olandų menininkus. Jis metė darbą teisės biure ir 1891 m. išvyko į Paryžių apsisprendęs tapti dailininku. Mokėsi Žiuljano akademijoje pas Adolfą Viljamą Bugro ir 1892–1899 m. – pas Giustavą Moro, kurio ateljė buvo Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje. Joje dailininkas sutiko Ž. Ruo ir A. Markė. Vėliau dar lankė pamokas pas Eženą Karjerą. 1896 m. jis išstatė keturis paveikslus Nacionalinės dailės draugijos salone, kur susilaukė sėkmės. Jis buvo išrinktas draugijos asocijuotu nariu, valstybė įsigijo paveikslą „Skaitanti moteris“. Kelionėje į Bretanę A. Matisas susipažino su impresionistu K. Pisaro ir pamatė daugiau impresionistų kūrinių Gustavo Kajeboto kolekcijoje, kuri tuo metu buvo padovanota valstybei. Jo tapybos spalvos pašviesėjo, tapo intensyvesnės.
1898 m. A. Matisas vedė Ameli Pereijė (Amélie Parayre), lankėsi Londone, kur studijavo V. Ternerio peizažus, ir kurį laiką tapė Korsikoje. 1899 m. susidomėjo neoimpresionizmu (daugiausiai Polio Sinjako kūryba), islamo menu, Polio Gogeno kūryba. Domėjosi taip vadinamuoju „primityviuoju“ menu. Iš Volaro įsigijo po P. Sezano, P. Gogeno ir Van Gogo paveikslą. Tuo metu dažnai tapė su bičiuliu A. Markė. Jis nutolo nuo akademinės meno aplinkos. 1901 m. pirmą kartą eksponavo Nepriklausomųjų salone, parodos metu susitiko Morisą Vlaminką. Jo finansinė padėtis tuo metu nebuvo tvirta. Jis priėmė užsakymą dekoruoti Gran Palė, o žmona atidarė modistės studiją. Matisų šeima tuo metu jau turėjo tris vaikus − Margaritą, Žaną ir Pjerą. 1904 m. įvyko pirmoji A. Matiso personalinė paroda Volaro galerijoje Paryžiuje. Tų pačių metų vasarą jis aplankė P. Sinjaką Sen Tropeze.
1905 m. A. Matisas nusikratė neoimpresionizmo įtakos ir pradėjo tapyti nauja stilistika, kuri vėliau buvo pavadinta fovizmu. 1905 m. A. Matisas kartu su A. Derenu tapė Koliuro miestelyje prie Viduržemio jūros. Jo kūriniai iš šios kelionės buvo pademonstruoti Rudens salono parodoje Paryžiuje, kurioje meno kritikas Lui Vokselis A. Matisą ir kelis kitus ryškias spalvas naudojusius dailininkus praminė fovistais („laukiniai žvėrys“). Tai buvo atsakas į to meto niūrų meną. Ryškiuose ir kontrastinguose darbuose siekė išreikšti idiliškas, entuziastingas, nesibaigiančio šokio scenas.. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso kūrybinis tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus, natiurmortus. („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“). A. Matisas iškart pradėtas vertinti fovistų lyderiu, tačiau grupė ilgai neišsilaikė. Jo kūrinius pradėjo kolekcionuoti Leo ir , seserys Eta ir Klaribel Koun.
1907 m. A. Matisas atidarė savo dailės mokyklą Paryžiuje ir 1909 m. sudarė sutartį su meno dileriu Bernheimu Jaunesniuoju, kuri išvadavo menininką nuo materialinių rūpesčių. Dailininkas lankėsi Ispanijoje, Maskvoje, Tanžere, Maroke. 1913 m. A. Matiso paveikslai buvo įtraukti į Niujorke vykusią moderniojo meno Arsenalo parodą. Iki 1923 m. rusų kolekcionieriai Sergejus Ščiukinas ir Ivanas Morozovas įsigijo beveik 50 jo paveikslų. Iki Antrojo pasaulinio karo dailininkas kūrė Paryžiuje ir Pietų Prancūzijoje. Jo kūryba apėmė litografijas, graviūras, skulptūrą, gobelenų dizainą. Iliustravo poeziją. Jis kūrė sieninės tapybos projektus Barnso fondui Merione (JAV) ir scenos bei kostiumų dizainą Leonido Miasino baleto „Raudona ir juoda“ (Rouge et noir) pastatymui. Dailininkas daug keliavo, lankėsi Normandijoje, Taityje, JAV, Italijoje.. Žiemas paprastai praleisdavo Prancūzijos Rivjeroje. Jo šio laikotarpio kūriniai tapo mažiau publiką šokiruojantys, tradiciškesni.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui A. Matisas ruošėsi emigruoti į Braziliją, bet apsigalvojo Bordo mieste pamatęs pabėgėlių minias. Jo žmona ir duktė prisijungė prie prancūzų Pasipriešinimo naciams Antrojo pasaulinio karo metu ir laikė dailininko poziciją per pasyvia. 1941 ir 1942 m. A. Matisui buvo atlikto dvi operacijos, dailininkas susidomėjo popieriaus dekupažu. 1947 m. publikuotas jo paruoštas iliustruotas leidinys „Džiazas“ (Jazz). Jis iliustravo įvairias poezijos knygas.
A. Matisas ruošė dekorą naujai dominikonų Rožančiaus koplyčiai (Prancūzijos Rivjera), kuri pašventinta 1951 m. Tai sukėlė kalbų apie dailininko „atsivertimą“. Tais pačiais metais įvyko stambi dailininko retrospektyvinė paroda , kuri vėliau parodyta Klyvlende, Čikagoje ir San Franciske. Dailininko sveikata tuo metu buvo prasta, jis gyveno atskirai nuo žmonos. 1952 m. dailininko gimtajame atsidarė A. Matiso vardo muziejus. Anri Matisas didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijos Rivjeroje ir mirė 1954 m. lapkričio 3 d. Nicoje. Palaidotas Simjė prie Nicos kapinėse, viename kape kartu su žmona. Nicoje atidarytas antras A. Matiso vardo muziejus.
Kūrinių galerijos
- wikiart.org, >800 kūrinių chronologine tvarka
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus, >300 kūrinių
- Time Out, 10 garsių A. Matiso kūrinių
Išnašos
- Justina Augustytė. Matisse Henri (Anri Matisas), Henri‑Émile‑Benoit Matisse. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 439-440 psl.
- http://bse.sci-lib.com/article074377.html
- musee-matisse-nice.org
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica, 2017 05 05
- Lucie-Smith, Edward. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 22−26
- Biografija Gugenheimo muziejaus svetainėje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henri Matisse, Kas yra Henri Matisse? Ką reiškia Henri Matisse?
Anri MatisasAnri Matisas 1933 m Gime 1869 m gruodzio 31 d PrancuzijaMire 1954 m lapkricio 3 d 84 metai Nica PrancuzijaTautybe prancuzasVeikla dailininkasVikiteka Henri MatisseParasas Anri Matisas pranc Henri Matisse 1869 m gruodzio 31 d 1954 m lapkricio 3 d prancuzu menininkas ir skulptorius fovizmo sroves pradininkas Meninius ieskojimus ir emocijas reiske formu ir spalvu zaismu Jis vertinamas reiksmingiausiu XX a pr Prancuzijos dailininku ir vienu is reiksmingiausiu moderniojo meno atstovu Vienu is geriausiai zinomu jo kuriniu yra Sokis BiografijaAnri Matisas gime Le Cateau Cambresis miestelyje Siaures departamente Jo tevas vyste grudu prekyba A Matisas mokesi netolimame Sen Kventino mieste Enos departamentas 1887 1888 m mokesi teise Paryziuje Grįzes į Sen Kventina įsidarbino klerku teises biure Mokesi piesimo vietos mokykloje ir po sunkaus apendicito priepuolio pradejo tapyti Is pradziu kopijavo savo megiamus senuosius prancuzu ir olandu menininkus Jis mete darba teises biure ir 1891 m isvyko į Paryziu apsisprendes tapti dailininku Mokesi Ziuljano akademijoje pas Adolfa Viljama Bugro ir 1892 1899 m pas Giustava Moro kurio atelje buvo Paryziaus aukstojoje dailes mokykloje Joje dailininkas sutiko Z Ruo ir A Marke Veliau dar lanke pamokas pas Ezena Karjera 1896 m jis isstate keturis paveikslus Nacionalines dailes draugijos salone kur susilauke sekmes Jis buvo isrinktas draugijos asocijuotu nariu valstybe įsigijo paveiksla Skaitanti moteris Kelioneje į Bretane A Matisas susipazino su impresionistu K Pisaro ir pamate daugiau impresionistu kuriniu Gustavo Kajeboto kolekcijoje kuri tuo metu buvo padovanota valstybei Jo tapybos spalvos pasviesejo tapo intensyvesnes 1898 m A Matisas vede Ameli Pereije Amelie Parayre lankesi Londone kur studijavo V Ternerio peizazus ir kurį laika tape Korsikoje 1899 m susidomejo neoimpresionizmu daugiausiai Polio Sinjako kuryba islamo menu Polio Gogeno kuryba Domejosi taip vadinamuoju primityviuoju menu Is Volaro įsigijo po P Sezano P Gogeno ir Van Gogo paveiksla Tuo metu daznai tape su biciuliu A Marke Jis nutolo nuo akademines meno aplinkos 1901 m pirma karta eksponavo Nepriklausomuju salone parodos metu susitiko Morisa Vlaminka Jo finansine padetis tuo metu nebuvo tvirta Jis prieme uzsakyma dekoruoti Gran Pale o zmona atidare modistes studija Matisu seima tuo metu jau turejo tris vaikus Margarita Zana ir Pjera 1904 m įvyko pirmoji A Matiso personaline paroda Volaro galerijoje Paryziuje Tu paciu metu vasara jis aplanke P Sinjaka Sen Tropeze 1905 m A Matisas nusikrate neoimpresionizmo įtakos ir pradejo tapyti nauja stilistika kuri veliau buvo pavadinta fovizmu 1905 m A Matisas kartu su A Derenu tape Koliuro miestelyje prie Vidurzemio juros Jo kuriniai is sios keliones buvo pademonstruoti Rudens salono parodoje Paryziuje kurioje meno kritikas Lui Vokselis A Matisa ir kelis kitus ryskias spalvas naudojusius dailininkus pramine fovistais laukiniai zverys Tai buvo atsakas į to meto niuru mena Ryskiuose ir kontrastinguose darbuose sieke isreiksti idiliskas entuziastingas nesibaigiancio sokio scenas Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas taciau veliau jos pasidare ryskios Matiso kurybinis tikslas ne tiksliai atspindeti tikrove bet kurybiskai ja pazadinti Nors jo darbai primena eskizus is tiesu tai yra gerai apgalvota kompozicija o kurinio elementai pajungti grieztai tvarkai Dailininkas daznai tape peizazus kambarius su atvirais langais dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais sokancius zmones aktus natiurmortus Dailininko dirbtuve Natiurmortas su raudonomis zuvelemis Sokis A Matisas iskart pradetas vertinti fovistu lyderiu taciau grupe ilgai neissilaike Jo kurinius pradejo kolekcionuoti Leo ir seserys Eta ir Klaribel Koun 1907 m A Matisas atidare savo dailes mokykla Paryziuje ir 1909 m sudare sutartį su meno dileriu Bernheimu Jaunesniuoju kuri isvadavo menininka nuo materialiniu rupesciu Dailininkas lankesi Ispanijoje Maskvoje Tanzere Maroke 1913 m A Matiso paveikslai buvo įtraukti į Niujorke vykusia moderniojo meno Arsenalo paroda Iki 1923 m rusu kolekcionieriai Sergejus Sciukinas ir Ivanas Morozovas įsigijo beveik 50 jo paveikslu Iki Antrojo pasaulinio karo dailininkas kure Paryziuje ir Pietu Prancuzijoje Jo kuryba apeme litografijas graviuras skulptura gobelenu dizaina Iliustravo poezija Jis kure sienines tapybos projektus Barnso fondui Merione JAV ir scenos bei kostiumu dizaina Leonido Miasino baleto Raudona ir juoda Rouge et noir pastatymui Dailininkas daug keliavo lankesi Normandijoje Taityje JAV Italijoje Ziemas paprastai praleisdavo Prancuzijos Rivjeroje Jo sio laikotarpio kuriniai tapo maziau publika sokiruojantys tradiciskesni Anri ir Ameli Matisu kapas Prasidejus Antrajam pasauliniam karui A Matisas ruosesi emigruoti į Brazilija bet apsigalvojo Bordo mieste pamates pabegeliu minias Jo zmona ir dukte prisijunge prie prancuzu Pasipriesinimo naciams Antrojo pasaulinio karo metu ir laike dailininko pozicija per pasyvia 1941 ir 1942 m A Matisui buvo atlikto dvi operacijos dailininkas susidomejo popieriaus dekupazu 1947 m publikuotas jo paruostas iliustruotas leidinys Dziazas Jazz Jis iliustravo įvairias poezijos knygas A Matisas ruose dekora naujai dominikonu Rozanciaus koplyciai Prancuzijos Rivjera kuri pasventinta 1951 m Tai sukele kalbu apie dailininko atsivertima Tais paciais metais įvyko stambi dailininko retrospektyvine paroda kuri veliau parodyta Klyvlende Cikagoje ir San Franciske Dailininko sveikata tuo metu buvo prasta jis gyveno atskirai nuo zmonos 1952 m dailininko gimtajame atsidare A Matiso vardo muziejus Anri Matisas didziaja gyvenimo dalį praleido Prancuzijos Rivjeroje ir mire 1954 m lapkricio 3 d Nicoje Palaidotas Simje prie Nicos kapinese viename kape kartu su zmona Nicoje atidarytas antras A Matiso vardo muziejus Kuriniu galerijoswikiart org gt 800 kuriniu chronologine tvarka Niujorko siuolaikinio meno muziejus gt 300 kuriniu Time Out 10 garsiu A Matiso kuriniuIsnasosJustina Augustyte Matisse Henri Anri Matisas Henri Emile Benoit Matisse Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 439 440 psl http bse sci lib com article074377 html musee matisse nice orgSaltiniaiEncyclopaedia Britannica 2017 05 05 Lucie Smith Edward Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 22 26 Biografija Gugenheimo muziejaus svetaineje