Šiaurė (pranc. Le Nord) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos regione. Administracinis centras – Lilis (Lille).
| Šiaurė Nord | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
| Valstybė | Prancūzija | ||||||
| Administracinis centras | Lilis | ||||||
| Kantonai | 41 | ||||||
| Gyventojų | 2 604 361 | ||||||
| Plotas | 5 743 km² | ||||||
| Tankumas | 453 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | ŠiaurėVikiteka | ||||||
Departamente 6 apskritys, 79 kantonai, 51 municipalinis susivienijimas ir 652 komunos. Plotas – 5 743 km².
Istorija
redaguotiĮsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Herbo pagrindu tap Flandrijos herbas.
Geografija
redaguotiŠiaurės departamentas ribojasi su Pa de Kalės, Esno, Somos departamentais, Belgija ir Šiaurės jūra.
Departamento teritoriją kerta kanalas Diunkerkas – Esko ir Deulio (La Deûle) kanalas, naudojami laivybai. Didžiausia upė – Izeras.
Pagrindiniai miestai
redaguoti- Lilis (Lille) – 178 657 gyventojai (1999 m.)
- Avesnas (Avesnes – sur-Helpe) – 5 003 gyventojai
- Kambrė (Cambrai) – 33 716 gyventojų
- Duė (Douai) – 42 796 gyventojai
- Diunkerkas (Dunkerque) – 70 850 gyventojų
- Valansjenas (Valenciennes) – 40 198 gyventojai
Klimatas
redaguotiKlimatas okeaninis, didelė Šiaurės jūros įtaka.
Ekonomika
redaguotiŽemės ūkis pirmaujantis visoje Prancūzijoje pagal gamybos apimtis gyvulininkystėje ir daržininkystėje.
Lilis nuo seno garsėjo medvilnės, lino, vilnos apdirbimo pramone, tekstilės įmonėmis. Tačiau po 1970 m. ekonomikos krizės daugelis šių įmonių perkeliama į pigesnės darbo jėgos užsienio šalis.
Pagrindinė pramonės ekonomikos šaka ilgą laiką buvo akmens anglis, jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti 1841 m. 1875 m. atvertas ir pietinis baseinas. 1880 m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, 1913 m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, 1925 m. – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo lenkai, kurie pamažu integravosi į regioną. 1930 m. pasiektas absoliutus rekordas – 35 mln.t.
Po Antrojo pasaulinio karo šachtos nacionalizuotos, gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960 m. anglių panaudojimas energetikoje ir geležinkeliuose sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.
Vis dar plėtojama metalurgija, geležinkelio lokomotyvų ir vagonų gamyba greitajam traukiniui TGV. Yra sunkiosios ir lengvosios chemijos gamybos įmonių.
Turizmas
redaguotiTurizmas daugiausiai susietas su jūra ir sportu.
Politika
redaguotiDepartamentą Prancūzijos senate atstovauja 11 senatorių, Atstovų rūmuose – 24 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 79 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Apskritys
redaguoti| Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
| Avesnas | 238 466 | 1408 | 12 | 151 |
| Duė | 246 987 | 477 | 7 | 64 |
| Diunkerkas | 379 702 | 1443 | 16 | 115 |
| Kambrė | 158 845 | 902 | 7 | 116 |
| Lilis | 1 182 026 | 879 | 28 | 124 |
| Valansjenas | 348 994 | 9 | 82 | |
Prefektai
redaguoti- 2002 m. – Jean-Pierre Richer
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra 2011-06-14 iš Wayback Machine projekto.
- Generalinė taryba 2000-08-18 iš Wayback Machine projekto.
- Turizmo portalas 2006-02-02 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šiaurė (departamentas), Kas yra Šiaurė (departamentas)? Ką reiškia Šiaurė (departamentas)?